levas tolstojus

Liepos 11 d. po sunkios ligos, eidamas 88-uosius metus, į Amžinojo Tėvo namus iškeliavo Kauno dramos teatro legenda, aktorius, režisierius bei pedagogas Leonardas Zelčius.   Teatro meno meistras gimė 1928 m. gegužės 9-ąją Kaune. Baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1945–1948 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, 1948–1952 m. studijavo Maskvos Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS). Nuo 1952 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius.

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“ Šeimose, kuriose auga tik vienas ar du vaikai, imama jiems melstis kaip energijai, vitališkumui, džiaugsmui, šviesai, sako psichoterapeutas Gintautas Vaitoška. Pasak pašnekovo, „tėvų teisės ar vaikų pareigos tampa nepopuliarios, nes vaikas tėvams ir seneliams tampa vilties šaltiniu. [...] Alegoriškai sakant, jis gauna per daug saldumynų ir saldumynai ima jį nuodyti.

Beveik kiekviename teisme vis teisiasi po keletą maniakiškai bylinėtis įnikusių piliečių. Kas jie – atkaklūs principingi kovotojai ar ligoti žmonės? Netoli Naujosios Akmenės, prie Pakalniškių miško, atokiau nuo kitų sodybų, stovi pora prieš šimtmetį statytų medinių namų, kuriuose dienas stumia du nebe jauni kaimynai. Pirmajame medinuke įsikūręs 55 metų buvęs kariškis Vladas Jurgutis, antrajame – už jį kiek vyresnė pensininkė Eliutė Bijanskienė. Be kita ko, vienas kitam – tolimi giminės.

Pasaulinės knygos dienos proga paskelbti D. Britanijoje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad daugelis žmonių teigdami, kad skaitė vieną ar kitą „protingą“ knygą, tiesiog meluoja. Atsakydami į anoniminės anketos klausimus du trečdaliai iš 1342 respondentų prisipažino, kad jie meluoja kalbėdami apie perskaitytas knygas.

Penktadienį 19:30 per „NTV Mir“ žiūrovai pamatys iki šiol niekur neskelbtus faktus apie gandais apipintą Filipo Kirkorovo ir Alos Pugačiovos santuoką. Nuo pat jų vestuvių ceremonijos pradžios garsus režisierius fiksavo kiekvieną poros įvykį. Ilgai slėpti vaizdai pagaliau iškils į dienos šviesą. „Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą. Kiekviena nelaiminga šeima – nelaiminga savaip“, - kartą parašė Levas Tolstojus.

„... Pūga tarytum tik jos ir laukė. Ir žvakė, taip skaisčiai degusi, liepsnojusi meile, tvykstelėjo ryškia šviesa, nušvietusi Anai visa tai, kas anksčiau glūdėjo tamsoje... Staiga ėmė spragsėti, blėsti, ir amžinai užgeso...“ – rašė grafas Levas Tolstojus apie savo mylimiausią heroję. Ana, Anuška... Lemtingam šokiui pakviesta Majos Pliseckajos, mūsų  teatre nuostabiai įkūnyta Eglės Špokaitės.

Šį savaitgalį, spalio 3 – 4 d. d. J. Miltinio dramos teatre pristatoma režisieriaus Sauliaus Varno inscenizacija L.Tolstojaus apysakos „Kreicerio sonata“ motyvais. „Kreicerio sonata“, nors ir parašyta 1889 metais, bet išspausdinta tik 1891metais, tapo išskirtiniu ХIХ amžiaus rusų visuomenę sudrebinusiu kūriniu.

Jie sakė, kad ateina į parlamentą tam, kad jame baigtųsi cirkas. Praėjus beveik metams nuo Seimo rinkimų, iš pramogų pasaulio scenos nužengę tautos išrinktieji pademonstravo savo tikruosius veidus, be grimo. Dalis vadinamųjų "šoumenų" mandatą iš tiesų brangina bei bando perprasti sudėtingą įstatymų leidybos procesą, tačiau dalis taip ir liko nesupratę, ką jie toje įstatymų kalvėje veikia.

Rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje Čečėnijos Respublikai Ičkerijai sukanka kelios labai reikšmingos datos. Prieš 18 metų, 1991-ųjų rugsėjo 6 dieną, Grozne minios čečėnų išvaikė Čečėnijos–Ingušijos Aukščiausiąją tarybą, o jos pirmininkas Doku Zavgajevas paspruko į Rusiją. Kita sukaktis – ne mažiau svarbi: 1996 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašyti vadinamieji Chasavjurto susitarimai, kurie bent trumpam sustabdė Rusijos karą Čečėnijoje.

Smarkiai daugėja susirgimų užmirštu ir nebebijomu, tačiau neišnykusiu ir pavojingu sifiliu. Ne taip seniai vieno policijos komisariato pareigūnai atkreipė dėmesį į bendradarbį B., jau kelintą dieną nerandantį sau vietos. „Laužau galvą, su kokiu maistu nepastebimai sumaišyti vaistus, kad juos suvalgytų žmona, nes tabletės nepaprastai karčios“, – savo nerimo priežastimi pagaliau pasidalijo su patikimais draugais.

Nesvarbu, ar tarpusavy Rusija ir NATO bendradarbiauja, ar politiškai konfrontuoja, jų santykiai patys savaime jau seniai nebėra nei saugumo, nei įtampos veiksnys Europoje. Pirmiausia dėl to, kad atviro karinio Rusijos ir NATO susirėmimo kontinentiniu mastu prielaida tapo fantastika dar sovietiniais laikais.

Sąjūdis daugiau nei prieš dvidešimt metų prikėlė Lietuvą naujam gyvenimui po sovietinės okupacijos, trukusios ne vieną dešimtmetį. Ką mąsto tų dienų sąjūdininkai apie kelius išbristi iš dabartinės krizės ir sunkmečio? Ar tai tik ekonominė krizė? Kas žmogui gali būti moralinės atgaivos šaltinis šiomis dienomis? Kaip pasiekti, kad atgimstanti ir atsistojusi ant kojų valstybė nepasuktų vėl klystkeliais? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Sąjūdžio iniciatyvinės gru...

Pasaulinės knygos dienos proga paskelbti D. Britanijoje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad daugelis žmonių teigdami, kad skaitė vieną ar kitą „protingą“ knygą, tiesiog meluoja. Atsakydami į anoniminės anketos klausimus du trečdaliai iš 1342 respondentų prisipažino, kad jie meluoja kalbėdami apie perskaitytas knygas.

Šiaurės Kaukazas kalbiniu, kultūriniu ir etnografiniu požiūriu yra labiausiai nevienalytis Rusijos Federacijos geografinis regionas. Jau šiuo metu jis kelia Rusijai daugybę problemų ir neabejotina, kad ateityje jų tik gausės. Svarbiausios šio Rusijos regiono respublikos yra Dagestanas, Čečėnija, Ingušija, Šiaurės Osetija, Karačiajų Čerkesija, Adygėja.

Ronis Vudas, Džimis Hendriksas, Deividas Gilmoras. Juos ir daugelį kitų legendinių gitaristų sieja tai, kad jie grojo mūsų tautiečio sukurtais instrumentais. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie mūsų šalies įvaizdį. Kuriamos naujos koncepcijos, prekės ženklai. Taip pat prisimenamos garsios asmenybės - ir istorinės, ir šiandienos - kurių gyslose teka lietuviškas kraujas.

Karšta, tie filmų sąrašai taip ir mirga akyse, kone susiliedami. Jeigu ką sukrečiančio pražiopsosiu – nepykit. Bet sukrėtimo šansų nedaug. Šeštadienis Žanrinio kino diena. Prisipažinsiu, kad žiūrėti juos antrą kartą ypatingo noro kažkaip nejuntu – na, nebent tie karščiai jau visai sukvailintų... Yra komedijų, tarp kurių linksmiausia (kartais net sujaudinanti) – Ivano Reitmano „Tėvo diena“ (TV1, 19.00 val.). Iš esmės tai prancūziškų „Tėtušių“ amerikietiškas variantas.

Anarchistines pažiūras deklaruojanti JAV folkpanko grupė „Against me!“ dainoje „Baby, I’m an anarchist“ taip iliustravo skirtumą tarp anarchisto ir „bestuburio“ liberalo: pirmasis per mitingą be jokių abejonių svies plytą į „Starbucks“ (kavinių tinklas JAV) vitriną. Antrajam toks žingsnis atrodo per daug radikalus.

LTV “Klausimėlio” komanda Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeivių pasiteiravo, ką šie girdėję apie bene garsiausio pasaulyje meilės romano heroję. Rusų rašytojas Levas Tolstojus prieš maždaug pusantro šimto metų sukūrė vieną garsiausių savo romanų “Ana Karenina” ir nuo to laiko jį galima rasti kiekviename save gerbiančiame knygyne. Pagal šį romaną statomi filmai, apie tragišką Anos Kareninos meilės istoriją, pasibaigusią po traukinio ratais, mokytojai pasakoja turbūt viso pasaulio mokyklose.

Kažkada vienas iš daugelių tarybinės armijos “svolačių” suplėšė Sigito Parulskio užrašų knygelę, kurioje buvo šis bei tas iš “gyvenimo pastebėjimų”. Šiandien Lietuvos rašytojas neakivaizdžiai atkeršijo ne tik visiems, kurie trukdė jo meninei sielai, bet ir visam laikotarpiui, visai pamėklei, į kurios akis turėjo progos po porą metų žiūrėti tarybinės armijos neišvengę jaunuoliai.