lenkijos seimas

Lenkijos Seimas priėmė įstatymo pataisą, ribojančią susirinkimų laisvę ir suteikė pirmenybę religinių ir valstybinių institucijų, o ne pilietinių iniciatyvų rengiamiems mitingams. Toks sprendimas šalyje ir užsienyje sukėlė žmogaus teisių gynėjų nerimą. Šį pakeitimą priimti pasiūlė konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), atėjusi į valdžią praeitais metais.

Lenkijos Seimas penktadienį beveik bendru sutarimu pritarė rezoliucijai, kuria reiškiamas nerimas dėl švietimo lenkų kalba Lietuvoje. Už rezoliuciją balsavo 411 parlamentarai, keturi Seimo nariai buvo prieš. Lenkijos parlamentas paragino Lietuvą imtis veiksmų siekiant lenkų tautinei mažumai užtikrinti tinkamas sąlygas mokytis lenkų kalba. „Mes norime vystyti abipusius santykius, paremtus abipuse pagarba teisėms ir abiejų šalių piliečių tapatybei“, - rašoma Lenkijos Seimo rezoliucijoje.

Ketvirtadienį į Vilnių atvyksta Lenkijos Seimo delegacija. Oficialiai nurodoma, kad vizito tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatų įgyvendinimą. Manoma, kad dviejų šalių politikų susitikime nemažai dėmesio bus skirta ir daug diskusijų sukėlusiam naujam Švietimo įstatymui, bus diskutuojama apie tautinių mažumų teises.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija išreiškė apgailestavimą dėl Lenkijos Seimo priimtos rezoliucijos, kurioje smerkiama 1939 metų rugsėjo 17 dieną Sovietų Sąjungos įvykdyta invazija į rytines Lenkijos teritorijas. Rusija teigia, kad politikai neturi imti istorijos interpretavimo, nes šis darbas turi būti paliktas istorikams. Rusijos Užsienio reikalų ministerija jau pareiškė, kad priimta rezoliucija pablogins dvišalius santykius su Lenkija.

Lenkijos Seimas rugsėjo 23 dieną priėmė rezoliuciją, kurioje įvertino 1939 metų rugsėjo 17 dieną pradėtą Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos agresiją prieš Lenkijos rytines teritorijas. „1939 metų rugsėjo 17 dieną Sovietų Sąjungos kariuomenė nepaskalbusi karo įvykdė agresijos aktą prieš Lenkijos respubliką, pažeidė jos suverenitetą ir pamynė tarptautinės teisės normas.

Lietuvos visuomenėje sukėlė nerimą nevyriausybinės Rusijos organizacijos ketinimai užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams teikti Ruso kortas. Organizatoriai  remiasi analogišku Lenkijos valstybės pavyzdžiu: 2007 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos Seimas įstatymu patvirtino Lenko kortos teises. Organizatorių teigimu, Ruso korta yra dokumentas, patvirtinantis savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus Rusijos valstybei ir visuomenei dėl pareigų tėvynainiams rusams vykdymo.

Vilniaus ir Krokuvos miestų vadovai susitarė dėl rašytojo, poeto, literatūros mokslininko, diplomato Česlavo Milošo atminimo Vilniuje įamžinimo. Pagerbiant Č. Milošo atminimą, ant pastato, kuriame rašytojas gyveno, bus įrengta memorialinė lenta. Tai nuspręsta penktadienį vykusiame Lenkijos Knygos instituto direktoriaus Gregoro Gaudeno ir kitų Krokuvos miesto atstovų susitikime su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Virginijumi Dastiku.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos Respublikos Senatas trečiadienį patvirtino Lisabonos sutartį ir tokiu būdu atvėrė kelią visiškam jos ratifikavimui. Sutarčiai patvirtinti reikėjo trijų penktadalių dalyvavusių Senato narių balsų. Čekijos Senato rūmai Lisabonos sutartį patvirtino 54 balsais iš 79 dalyvavusiųjų.

Vargu ar 2007 m. gruodžio mėnesį, kai Lisabonoje buvo pasirašinėjama naujoji Europos Sąjungos (ES) sutartis, kas manė, kad 2009 m. ji vis dar nebus ratifikuota ir jos įsigaliojimui kils vis naujos kliūtys. Ši sutartis yra būtina pačiai ES, jos efektyviam funkcionavimui bei gebėjimui greitai reaguoti į vykstančius išorinius pokyčius. Pagaliau ji numato galimybę, kad tarptautinės politikos srityje ES kalbės vienu balsu, o ne atskirų valstybių balsais, kurių nuomonės dažnai būna skirtingos.

Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir dvylika buvusios Sovietų Sąjungos šalių atėjo Lenkijos įstatymas štai toje neva „posovietinėje“ erdvėje gyvenantiems tautiečiams. Pasiūlyta lyg ir atskiras lenkiškas asmens tapatybės dokumentas norintiems jį turėti papildomai prie lietuviško arba ukrainietiško paso. Tuo dokumentu nustatoma ypatingas pageidavusių rūšiavimas: Lietuvos lenkas savo laisva valia gali tapti „lenku Rytuose“. Nors ir gyventų išvykęs Tolimuose Vakaruose – apie tai jau esu rašęs.

Lechas Kaczynskis, vis nepasirašantis dokumento, kuriuo Lenkijos Seimas ratifikavo Lisabonos sutartį, tvirtina, kad ratifikavimui netrukdys, rašo „Lietuvos žinios“. „Pažadėjau ponui prezidentui Sarkozy sutartį ratifikuoti ir savo pažadą tesėsiu“, - sakė Lenkijos valstybės vadovas, duodamas interviu Lenkijos televizijai ir komentuodamas airių pareiškimą, kad jie pritartų Lisabonos sutarčiai, jei prie jos būtų pridėta speciali deklaracija, garantuojanti Airijai teisę išsaugoti savo komisarą, neu...

JAV ir Lenkija pasiekė preliminarų sutarimą dėl priešraketinio skydo dislokavimo, skelbia BBC. JAV Lenkijos bazėje prie Baltijos jūros dislokuos priešraketinės gynybos skydo dalį -  10 gaudomųjų raketų, o už tai sustiprins Lenkijos apsaugą. Dėl radarų dislokavimo JAV su Čekija susitarė liepos mėnesį. JAV teigia, kad priešraketinės gynybos sistema padės apsaugoti ją pačią ir Europą nuo iš tokių „blogio“ valstybių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja paleistų balistinių raketų.

45 proc. lenkų mano, kad nepaisant Airijos referendumo, kuriuo šios šalies gyventojai atmetė Lisabonos sutartį, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis turėtų pasirašyti jos ratifikavimą, rodo viešosios nuomonės agentūros OBOP apklausos rezultatai, kuriuos paskelbė dienraštis "Dziennik". 21 proc. respondentų mano, kad prezidentui nederėtų taip pasielgti, o 31 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Tačiau jeigu toks referendumas vyktų Lenkijoje, Lisabonos sutarčiai pritartų net 71 proc.

Vis daugiau valstybių vežėjų prisideda prie protestų dėl išaugusių degalų kainų. Degalų trūkumas jaučiamas net kai kuriuose Europos aerouostuose. Visgi lietuviai dar neprotestuoja, nors tokios galimybės neatmeta. Kaimynai Savo nepasitenkinimą reiškia jau ir kaimynai lenkai. Trečiadienį tūkstančiai sunkvežimių per patį vidurdienį valandai užblokavo eismą visose šalies automagistralėse. Protesto datą vežėjai pasirinko neatsitiktinai.

Penktadienį Lenkijos Seimas diskutuos dėl šalies pasiruošimo rengti 2012 metų Europos futbolo čempionatą. Kaip skelbia „Warsaw Business Journal“, diskusijos veikiausiai bus labai įtemptos, nes valdantieji sieks pristatyti jau padarytą pažangą, o tuo tarpu opozicija teigia, kad kol kas beveik niekas nepadaryta rengiantis senojo žemyno pirmenybėms.

Pranešama, kad Lenkijoje mirė moteris, kuri per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjo 2,5 tūkst. žydų vaikų gyvybes. Per nacių okupaciją Irena Sendlerowa organizavo žydų vaikų gelbėjimą iš Varšuvos geto. Tuo metu už pagalbą žydams būdavo baudžiama mirtimi. 1942  metais I. Sendlerowa prisijungė prie rezistencinio Žegotos judėjimo. Kartu dar su 20 savo bendražygiu ji nuo mirties išgelbėjo tūkstančius Varšuvos gete gyvenusių žydų vaikų.

Nuo Lenkijos prezidento rinkimų praėjus beveik pustrečių metų, šios šalies vadovo veikla nepatenkinti net 60 proc. lenkų, labai blogai ją vertina 24 proc. respondentų, teigiamai Lecho Kaczynskio darbą vertina 27 proc. apklausos dalyvių, o labai gerai - 2 proc. rinkėjų. Tokius viešosios nuomonės tyrimo agentūros CBOS duomenis paskelbė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Lenkijos Seimas antradienį po nesutarimų savaičių patvirtino Europos Sąjungos Lisabonos sutartį, tuo pačiu 27 valstybių blokui pateiktas dar vienos valstybės pritarimas imtis reformų. Net 384 parlamentarai pritarė liberaliosios vyriausybės parengtą įstatymo projektą ir įgaliojo prezidentą Lechą Kaczynskį pasirašyti šį įstatymą; prieš balsavo 56, susilaikė 12 lenkų Seimo narių.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, viešėdamas Vengrijoje, teigia, kad jokio nesutarimo su Vyriausybe dėl Europos Sąjungos Reformų sutarties ratifikavimo nėra, o diskutuojama tik dėl paties ratifikavimo įstatymo teksto, skelbia „Warsaw Voice“. L. Kaczynskis pabrėžė, kad Varšuva turi stiprinti savo dvišalius santykius su Budapeštu, ypač tais atvejais, kai kalbama apie bendros pozicijos formulavimą ES viduje.

Lenkijos Seimas penktadienį po pietų 409 balsais iš 418 dalyvavusių posėdyje deputatų priėmė parlamento pirmininko Mareko Jureko atsistatydinimą, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP. Du Seimo deputatai balsavo prieš, septyni susilaikė. Kas užims pirmininko vietą - kol kas neaišku.

Keliolika Lenkijos Seimo narių stebės, ar demokratiškai šį sekmadienį vyksta savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje.Kaip pranešė Lietuvos radijas, delegacijos sudėtyje - visų Lenkijos Seimo frakcijų atstovai, keturi senatoriai ir ministro pirmininko patarėjas.

Po kelerius metus trukusios ganėtinos ramybės Lenkijoje vėl kaupiasi audra dėl liustracijos. Bemaž kasdien į viešumą patenka agentų pavardės, opozicija ir valdančioji koalicija lenktyniauja, kuri greičiau parengs liustracijos įstatymo pataisas. Įtampą dar pakaitino žinia, kad ir Katalikų Bažnyčia nusprendė pradėti dvasininkų liustraciją. Antikomunistinės opozicijos veikėjas Jozefas Konkelis jau antrus metus studijuoja savo bylą Tautos atminties instituto Žešovo skyriuje.

Ukrainoje pastaruosius keletą mėnesių vykstantis rinkimų karas (ranka tiesiog nekyla rašyti “rinkimų kampanija” ar “rinkimų kova”), jame naudojamos technologijos ir saugumo pajėgos, kai kurių Europos Sąjungos valstybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento reiškiamas susirūpinimas yra visiškai “paskendę” tarp kitų rinkimų naujienų.

Lenkijos Seimas trečiadienį (07.09) absoliučia balsų dauguma ratifikavo NATO plėtros protokolus. Lenkų parlamentarai pritarė, kad naujais Aljanso nariais taptų Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija ir Rumunija. Septynios Rytų ir Vidurio Europos valstybės pakvietimą prisijungti prie NATO gavo pernai lapkritį. Už Lietuvos prisijungimą prie NATO balsavo 384 parlamentarai, prieš - 1, susilaikė 3 deputatai.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis) padėkojo Lietuvos Seimui, savo sprendimu leidusiam Lietuvos taikdariams dalyvauti taikos įtvirtinimo operacijoje Lenkijos kontroliuojamame Irako sektoriuje. Tai Lenkijos vadovas pareiškė trečiadienį Varšuvoje per susitikimą su Lietuvos Seimo pirmininku, kuris vieši Lenkijos sostinėje su oficialiu vizitu.

Lenkijos parlamentas priėmė šalies rinkimų įstatymo pataisą, kuri leidžia po pirmosios referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) dienos paskelbti rinkėjų aktyvumo rezultatus. Kadangi Lenkijoje veiks 25 tūkstančiai rinkimų apylinkių ir surinkti duomenis apie rinkėjų aktyvumą techniškai bus sunku, nuspręsta šiuos duomenis paskelbti pirmosios referendumo dienos vakare. Referendumas vyks birželio 7-8 dieną.

Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclovas Stankevičius tvirtina, kad kovo 26 dieną pasirašius prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolą, Lietuvai reikės rūpintis jo ratifikavimu NATO valstybių narių parlamentuose. Pasak jo, ratifikavimo rezultatai labai daug priklausys nuo Lietuvos parlamentarų indėlio.