lėktuvai

Prancūzai nori uždrausti pigius skrydžių bilietus. Tikina, kad reikėtų nustatyti mažiausią bilieto kainą ir įvesti vadinamąsias grindis. O logika paprasta – jei bilietai bus brangesni, žmonės galbūt dažniau rinksis kitą keliavimo būdą, nes lėktuvai itin teršia gamtą. Tiesa, mūsų ministrai tam nepritaria ir tikina, kad be skrydžių lietuviai liktų visiškame Europos užkampyje.

Vilniaus taryba trečiadienį patvirtino skrydžių skatinimo programą ir nuo kitų metų iki dviejų eurų padidino vadinamąjį pagalvės mokestį. Iki šiol jis siekė vieną eurą. Už rinkliavos padidinimą balsavo 33 tarybos nariai, prieš buvo 10. Skrydžių skatinimo programai politikai pritarė vienbalsiai. Anot savivaldybės, nuo 2024-ųjų pagal programą bus finansuojamos rinkodaros priemonės verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių skrydžių populiarinimui.

Jau kurį laiką tęsiantis sumaiščiai Vilniaus oro uoste dėl nusidriekusių milžiniškų keleivių eilių, apie tai pasisakė ir pats Susisiekimo ministerijos valdomos bendrovės Lietuvos oro uostų generalinis direktorius. Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus vienoje iš internetinių platformų teigė, kad pastarąsias dvi savaites nusidriekusios eilės Vilniaus oro uosto keleivių patikroje nėra jokia paslaptis, o už tai jis pats asmeniškai atsiprašo.

Stambesnio kūno sudėjimo oro linijų keleiviai yra priversti mokėti už dvi vietas. Vieni vadina tai diskriminacija ir reikalauja antrą vietą suteikti nemokamai. Kiti atkreipia dėmesį, kad, viršsvorio turintiems žmonėms suteikus papildomą vietą, už kitus lėktuvo bilietus daugiau mokės visi. Ši „keleivio dydžio politika“ (angl. passenger of size policy) egzistuoja daugelyje oro linijų bendrovių, mat jau kelis dešimtmečius vidutinis lėktuvo sėdynės plotis mažėja, o žmonių kūnai didėja.

Dėl intensyvių skrydžių ir sankcijų Rusijos oro pajėgos silpnėja, sakoma naujausioje Didžiosios Britanijos žvalgybos ataskaitoje, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot birtų žvalgybos, dėl intensyvių skrydžių rusų technika greičiau dėvisi, o jos priežiūrą ir remontą apsunkina sankcijos, o dėl to kyla ilgalaikių problemų. „Visi orlaiviai turi numatytą „gyvenimo trukmę“, matuojamą skrydžio valandomis.

Nigerio karinė valdžia uždraudė Prancūzijos lėktuvams skraidyti šalies oro erdvėje, teigiama Afrikos ir Madagaskaro oro navigacijos saugumo agentūros (ASECNA) interneto svetainėje. Paskelbtame pranešime nurodoma, kad Nigerio oro erdvė yra atvira visiems nacionaliniams ir tarptautiniams komerciniams skrydžiams, išskyrus Prancūzijos orlaivius arba Prancūzijos išnuomotus orlaivius, įskaitant oro linijų bendrovės „Air France“ lėktuvus.

Rusijos Federacijos Maskvos srities Čkalovskio aerodrome pirmadienį rimtai apgadinti du Rusijos lėktuvai ir sraigtasparnis, o dar vienas lėktuvas apgadintas nežymiai, skelbia Ukrainos karinė žvalgyba. „Čkalovskio aerodrome Rusijos Federacijos tyrimų komiteto grupė tiria sabotažą, dėl kurio 2023 metų rugsėjo 18 dieną buvo smarkiai apgadinti du lėktuvai ir vienas sraigtasparnis.

Spalio 1-ąją Šakių rajone esančioje Pavilkijo trasoje bus nuleista Lietuvos automobilių kroso A ir B lygų čempionato vėliava. Čia vyks paskutiniojo, šeštojo etapo lenktynės, po kurių paaiškės šalies čempionai ir prizininkai. Gegužės pabaigoje čempionato kovas pradėję Plungėje šalies automobilių kroso meistrai per Marijampolę, Kupiškį, dar kartą Plungę ir Ukmergę artėja prie Pavilkijo, kur po sekmadienio batalijų pirmenybių turnyrinėje lentelėje nebeliks nežinomųjų.

Vakarų sankcijos Rusijai apribojo lėktuvų dalių patekimą į šalį, tačiau rastas būdas, kaip apeiti sankcijas, o prie to prisidėjo ir Lietuva, rašo tyrimą atlikęs rusiškas tiriamasis leidinys „Svarbios istorijos“, kurį cituoja LRT.    Išanalizavęs muitinės duomenis leidinys nustatė, kad nuo 2022 metų kovo iki šių metų kovo į Rusiją buvo importuota originalių „Boeing“ ir „Airbus“ atsarginių dalių už mažiausiai 18 mlrd. rublių.

Žemaitijoje antradienį vyks bendra NATO oro policijos misiją atliekančių Italijos oro pajėgų naikintuvų EF2000 skrydžių treniruotė. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, skrydžių metu gyventojai ir svečiai gali girdėti bei matyti skrendančius Baltijos oro policijos misiją sustiprinančius naikintuvus, skrydžiai bus atliekami žemame aukštyje. Pratybų veiksmai numatomi pora valandų, nuo 15 iki 17 valandos.

Turkų oro linijų „BBN Airlines“ lėktuvas liepos 25-ąją praskrido uždaryta Ukrainos oro erdve, norvegų nacionaliniam transliuotojui NRK patvirtino Turkijos bendrovės atstovai ir pažadėjo „ateityje vengti tokios rizikos“. NRK skrydžių sekimo sistemoje „Flightradar24“ pastebėjo, kad skrydžio Oslas – Antalija metu lėktuvas nukrypo nuo kurso ir Vengrijos pasienyje kirto Ukrainos oro erdvė, o vėliau išskrido iš Rumunijos kryptimi.

Dėl lietaus Vilniuje ir Kaune pirmadienį laiku negalėjo nusileisti du orlaiviai, BNS informavo Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.  Anot jo, Vilniaus oro uoste apie 10-15 minučių negalėjo nusileisti „Turkish Airlines“ lėktuvas iš Stambulo, o Kauno oro uoste – „Ryanair“ lėktuvas iš Malagos. „(Orlaiviai – BNS) turėjo būti laukimo zonoje ir nusileido šiek tiek vėluodami dėl oro sąlygų.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per pusmetį susižėrusi 285 mln. eurų pardavimų pajamų, preliminariais vertinimais – 49 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. „Air Baltic“ per pirmąjį pusmetį pasiekė didžiausias istorijoje pajamas per vienerius metus“, – pažymima jos pranešime. „Pirmasis 2023-ųjų pusmetis pranoko mūsų lūkesčius ir užtikrino gerus „airBaltic“ komercinius rezultatus.

Šiaurės Korėja pirmadienį pagrasino numušti visus jos oro erdvę pažeidžiančius JAV žvalgybinius lėktuvus ir pasmerkė Vašingtono planus netoli Korėjos pusiasalio dislokuoti branduolinį raketinį povandeninį laivą.

Į Vilniuje kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą daliai delegacijų atvykstant per Kauno oro uostą, keleivių aptarnavimas jame iš esmės nestrigs –  galimi tik skrydžių laikų pakeitimai, sako Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas. „Jokių didesnių apribojimų Kauno oro uoste nėra numatyta“, – penktadienį LRT radijui teigė T. Vasiliauskas.  Pasak jo, komerciniai skrydžiai oro uoste bus derinami su atskrisiančiais specialiaisiais delegacijų orlaiviais.

Jau nuo rytojaus Europos Sąjungos šalyse įsigalioja pakeitimai – oro erdvėje bus leidžiama naudotis ir 5G ryšiu. Pats internetas lėktuvuose kertančiuose Baltijos šalių oro erdvę nėra jokia naujiena – ryšį oro bendrovėms Baltijos šalių oro erdvėje jau ne vienerius metus užtikrina „Bitė Lietuva“, bendradarbiaudama su „European Aviation Network“. Vis tik Lietuvos oro uostų keleiviams interneto ore dar reikės šiek tiek palaukti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ už neskelbiamą sumą įsigijo tris „Airbus A320“ lėktuvus.  Įmonės vadovė Rūta Kulvinskaitė sako, kad sprendimas pirkti lėktuvus priimtas reaguojant į augantį šios paslaugos poreikį.

Rengiant didžiausias NATO istorijoje oro pajėgų dislokavimo pratybas, pirmadienį Šiaulių Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje vienu metu kils ir leisis 14 orlaivių, penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.  Šie orlaiviai yra tarptautinių pratybų „Air Defender 23“ („Oro gynėjas 23“) dalis.

Lietuvos oro uostuose šiemet sulaikius kelis į Rusiją skridusius privačius orlaivius, taip galbūt siekusius apeiti tarptautines sankcijas, nuo šiol nereguliarūs skrydžiai derinami iš anksto, pranešė bendrovė Lietuvos oro uostai. Nauja tvarka netaikoma reguliariems arba dėl gedimų turintiems skubiai leistis Lietuvoje lėktuvams.

Turkijos oro linijų bendrovės „Turkish Airlines“ valdybos pirmininkas pirmadienį pareiškė, kad bendrovė per du mėnesius priims galutinį sprendimą dėl planų pateikti rekordinį – 600 orlaivių – užsakymą. Vežėja derasi su JAV orlaivių gamintoja „Boeing“ ir jos konkurente Europoje „Airbus“, norėdama įsigyti 400 vieno praėjimo ir 200 didžiųjų lėktuvų, sakė pirmininkas Ahmetas Bolatas.

Oro linijų bendrovės šiais metais skraidins 4,35 mlrd. keleivių, arba beveik tokį patį rekordinį skaičių keleivių, kaip 2019-aisiais, aviacijos pramonei atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos, pirmadienį pranešė Tarptautinė oro transporto asociacija (International Air Transport Association, IATA). Remiantis organizacijos duomenimis, sektorius taip pat sugrįš į pelningumą, o grynasis pelnas 2023 metais pasieks 9,8 mlrd. JAV dolerių, arba dvigubai daugiau nei skaičiuota anksčiau.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pirmadienį Aljanso naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti Rusijos keleivinį lėktuvą TU-134. Jis skrido iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivį lydėjo du naikintuvai SU-27, skridę iš Kaliningrado srities ir grįžę atgal.

Kinijos pirmasis šalyje pagamintas keleivinis lėktuvas sekmadienį atliko pirmąjį komercinį skrydį, tapusį svarbiu įvykiu dešimtmečius trunkančiose Pekino pastangose Vakarų varžovams mesti iššūkį oro transporto industrijoje. Kinai tikisi, kad komercinis lėktuvas C919 taps iššūkiu užsienio modeliams, tokiems kaip „Boeing 737 MAX“ ir „Airbus A320“, nors daugelis jo dalių tiekiamos iš užsienio.

Naujausi palydoviniai vaizdai rodo, kad pagrindiniame Šiaurės Korėjos oro uoste neįprastai dažnai atliekama su technine lėktuvų priežiūra susijusi veikla, nurodė viena stebėsenos grupė.  Pasak jos, tai gali būti ženklas, kad Pchenjanas siekia atnaujinti tarptautinius skrydžius. Kovodama su COVID-19 pandemija Šiaurės Korėja nuo 2020-ųjų pradžios yra faktiškai uždariusi savo sienas ir atšaukusi visus skrydžius.

Rusija pirmadienį pranešė, kad virš Baltijos jūros pakėlė naikintuvą „Su-27“, kad perimtų du orlaivius – Vokietijos ir Prancūzijos, kurie, pasak Maskvos, bandė pažeisti jos oro erdvę. „Nukreipęs užsienio karinius lėktuvus nuo Rusijos Federacijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas saugiai grįžo į savo oro bazę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ šią savaitę pradės tiesioginius skrydžius penkiais naujais maršrutais iš Rygos. Pasak bendrovės pranešimo, naujosios kryptys – Rumunijos Bukareštas, Portugalijos Portas, Bulgarijos Burgasas, Ispanijos Bilbao ir Juodkalnijos Tivatas. Į Bukareštą „Air Baltic“ skraidins tris kartus per savaitę, o į Portą, Burgasą, Bilbao ir Tivatą – po du kartus per savaitę.  Kaip jau buvo skelbta, šiemet pirmąjį ketvirtį „Air Baltic“ sulaukė 769,2 tūkst.

Nors liepos 11-12 dienomis sostinėje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus laikinai stabdomi skrydžiai Vilniaus oro uoste, skrydžių bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“ parduoda bilietus kelionėms apribojimų metu, penktadienį skelbia portalas „15 min“. Pavyzdžiui, penktadienį ryte „Ryanair“ vis dar buvo galima įsigyti lėktuvo bilietų iš Vilniaus į Londono Stantstedo oro uostus liepos 12-ąją, 11.25 valandą. Tai pačiai dienai galima įsigyti bilietus iš sostinės į Atėnus 6.10 val.

Skandinavijos vežėjos SAS, kuri yra inicijavusi apsaugos nuo bankroto procedūrą JAV, akcijos trečiadienį atpigo maždaug 30 proc., žiniasklaidai pranešus, jog įmonė gali būti išbraukta iš biržos sąrašų. Danijos leidinys „Berlingske“ antradienį pacitavo kelis neįvardytus šaltinius, teigusius, jog planai dėl bendrovės išbraukimo iš biržos sąrašų yra pažengę taip toli, kad „labai stebintų“, jei rudenį vežėja ji vis dar būtų biržoje.

Rusijos kariuomenės nuostoliai kare prieš Ukrainą toliau auga. Per pastarąją parą sunaikinti keli šimtai okupantų ir dešimtys technikos vienetų. Kaip sekmadienį skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, nuo karo pradžios Rusija jau neteko 178 150 karių, 470 jų buvo nukauti praėjusią parą. Rusai taip pat neteko 3 636 tankų, 7 024 šarvuočių, keturi iš jų buvo sunaikinti praėjusią parą.

Amsterdamo Schipholio oro uostas antradienį pranešė ketinantis sustabdyti naktinius ir uždrausti privačius skrydžius, siekdamas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir aplinkos triukšmą. Orlaiviams bus uždrausta kilti nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto ir jiems nebus leista leistis anksčiau nei 5 val. ryto, sakoma „Royal Schiphol Group“ generalinio direktoriaus Ruudo Sondago pranešime. Pakeitimai viename didžiausių Europos oro susisiekimo centrų įsigalios nuo 2025–2026 metų.

Saulius Petkevičius per gyvenimą savo rankomis sukonstravo keturis lėktuvus. Tris suprojektavo ir sukūrė pats, ketvirtąjį surinko iš rinkinio. Tik pastarasis į jo gyvenimą atnešė kraupią nelaimę, po kurios gyvenimas nebebuvo toks pats. Niekada neišgirsite Sauliaus dejuojančio ar besiskundžiančio – jo optimizmo ir pozityvumo vertėtų pasimokyti visiems. Na ir kas, kad nelaimės metu neteko pusės kojos ir nebegali vaikščioti, į pagalbą pasitelkęs triratį jis kasdien rankomis numina apie 30 km.

Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) toliau teiks kurą Airijos pigių skrydžių įmonei „Ryanair“ Lietuvoje ir Čekijoje, pranešė „Avia Solutions Group“. Įmonės atnaujino 7 metus trunkantį bendradarbiavimą – BGS nuo balandžio vienerius metus tieks kurą „Ryanair“ lėktuvams Vilniaus, Palangos bei Čekijos Ostravos Leošo Janačeko oro uostuose.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies orlaiviai skraidys visur, kur leidžia tarptautinė teisė, ir perspėjo Rusiją elgtis atsargiai po to, kai vienas jos naikintuvas, kaip įtariama, numušė amerikiečių droną. L. Austinas tai pareiškė netrukus po pokalbio telefonu su Rusijos kolega Sergejumi Šoigu.

Per pratybas į šiaurės vakarus nuo Romos antradienį susidūrus dviem Italijos karinių oro pajėgų lėktuvams ore žuvo abu pilotai, pranešė italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Anot karinių oro pajėgų pranešimo spaudai, abu pilotai skrido mokomaisiais lėktuvais U-208 ir dalyvavo mokomojoje misijoje. Susidūrimo priežastis kol kas nežinoma. „Esame sukrėsti žinios apie dviejų oro pajėgų pilotų žūtį per nelaimingą atsitikimą mokymų metu netoli Gvidonijos“, – sakė G. Meloni.

„Daily Mail“ Didžiojoje Britanijoje vykdė apklausą, kurios metu daugiau nei 8000 keleivių vertino „Ryanair“, „Wizz Air“, „British Airways“, „EasyJet“, „Virgin Atlantic“, „TUI“, „Jet2“ ir kitas žinomas oro linijas, kurios vykdo skrydžius Europoje. Keleiviai pateiktoje anketoje vertino savo pastarųjų dvejų metų patirtį su Jungtinėje Karalystėje skraidančiomis oro linijomis, kurios taip pat vykdo trumpo nuotolio skrydžius Europoje.

Vengrijos oro bendrovė „WizzAir“ nuo kovo pabaigos atšaukė planuotus skrydžius iš Vilniaus į Graikijos sostinę Atėnus, nors dar praeitą savaitę buvo galima įsigyti bilietus į šį skrydį. Skrydis buvo vykdomas vasaros metu nuo 2022 metų kovo 28 dienos. „Wizz Air“ skrydį į Atėnus atšaukia jau antrą kartą, pirmąkart tai nutiko 2020-aisiais metais. Tuomet bendrovė į Atėnus reguliariai skraidino nuo 2018 metų kovo.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ nuo šių metų liepos pradės reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Malagos miesto Ispanijoje. Skrydžiai vyks dukart per savaitę ir truks iki 2024 metų pradžios, BNS patvirtino Lietuvos oro uostai.

Lietuvą užklupusi audra sukėlė didžiulį stresą gyventojams, kurie parskrido į Vilnių ir bandė nusileisti Vilniaus oro uoste. Prieš pat nusileidžiant ant tako, lėktuvas staiga šovė į viršų ir nuskrido į Rygos oro uostą. Iš Meksikos į Paryžių ir į Vilnių skridęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio artimasis įspėjo, kad oro uoste teks palaukti, mat dėl stipraus šoninio vėjo lėktuvo pilotas buvo priverstas skristi ne pagal planą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pakartojo Vašingtono pažadą pristatyti Turkijai lėktuvų F-16, o Ankara tvirtina, kad jų patvirtinimas neturėtų priklausyti nuo jos pozicijos dėl Švedijos narystės NATO. Turkija savo senstančioms oro pajėgoms nori modernizuotos versijos naikintuvų F-16, bet jų pardavimui turi pritarti JAV Kongresas.

Kauniečiai pranešė, jog skrydžių stebėjimo sistemoje pastebėjo, jog vienas lėktuvas suko ratus aplink Kauno oro uostą, o galiausiai pasuko Latvijos link. Jų spėjimu, lėktuvui nepavyko nusileisti dėl oro sąlygų. Lietuvos oro uostų atstovė informavo, jog skrydis iš tiesų buvo nukreiptas į Rygos oro uostą. „Dėl audros lėktuvas negali nusileisti Kauno oro uste. Didelis vėjas pučia ir dėl to negali nusileisti, dabar skrenda Link Latvijos lėktuvas“, – teigė skrydžio pasikeitimą pastebėjęs kaunietis.

Ukrainos europiniai tikslai tampa realybe, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į ukrainiečius. Anot jo, šiuo metu Ukrainos diplomatinis aktyvumas dabar labai didelis – beveik kiekvieną dieną sudaromi nauji susitarimai. Ypač intensyvi buvo praėjusi savaitė, V. Zelenskis lankėsi Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Belgijoje ir Lenkijoje.

Šiemet vietoj planuotų 5,9 mln. eurų skrydžių labai svarbiomis kryptimis iš Lietuvos skatinimui numačius tik 2 mln. eurų, laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad esminis prioritetas yra ne kuo daugiau krypčių, o pasiekiamumo pagerinimas, pirmiausiai – su Londonu.  Pasak A. Stikliūno, kuo daugiau skrydžių į Londoną ir iš jo pasitarnautų tiek pritraukiant užsienio investuotojų, tiek turistų.

Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas (LTOU) Aurimas Stikliūnas sako, kad skrydžių kainos Europoje šiais metais turėtų būti didesnės nei 2022-aisiais, o tam daugiausiai įtakos turės auganti paklausa, degalų sąnaudos, aukšta infliacija ir kitos globalios tendencijos. Tačiau oro bendrovėms konkuruojant dėl kai kurių krypčių, dalis bilietų gali būti ir pigesni.

Trijuose Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius sausį siekė 384 tūkst. – 53 proc. daugiau nei pernai sausį. Be to, aptarnauta 3,6 tūkst. skrydžių – 11,1 proc. daugiau.  Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, toliau augantys keleivių ir skrydžių srautai rodo spartų aviacijos sektoriaus atsigavimą. „Visi trys oro uostai demonstruoja augimo tendencijas.

Maždaug 30 mln. eurų vertės Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtrai pirmąjį šių metų ketvirtį planuojama skelbti rangovo konkursą, sako Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas.  Pasak jo, sparčiai augant keleivių srautams darbai turėtų būti pradėti metų pabaigoje – anksčiau, nei buvo numatyta.

Berlyno Brandenburgo tarptautiniame oro uoste (BER) trečiadienį atšaukti visi keleiviniai skrydžiai, didesnio darbo užmokesčio reikalaujantiems darbuotojams surengus masinį streiką. Pasak oro uosto, maždaug 300 skrydžių buvo arba atšaukti, arba jų laikai pakeisti, o tai paveiks apie 35 tūkst. keleivių. Vieną dieną truksiantį „įspėjamąjį streiką“ sušaukė įtakinga profsąjunga „Verdi“, siekdama padidinti spaudimą prieš kitą derybų su darbdaviais etapą.

Suomijos oro bendrovė „Finnair“ plečia savo veiklą Vilniaus oro uoste, didinamas skrydžių dažnis tarp Suomijos ir Lietuvos sostinių, rašoma Lietuvos oro uostų pranešime spaudai. Nuo šių metų aviacijos vasaros sezono pradžios skrydžių skaičius tarp Helsinkio ir Vilniaus išaugs iki 26 skrydžių per savaitę, o nuo gegužės 1 dienos, skrydžiai bus vykdomi keturis kartus per dieną.

Europos aviacijos ir kosmoso korporacija „Airbus“ sustiprino savo lyderystę civilinės aviacijos srityje, antradienį pranešdama apie 2022 metais gautą didesnį užsakymų ir pristatymų skaičių nei varžovė iš JAV „Boeing“. Kalbant apie pagamintų orlaivių pristatymus klientams, „Airbus“ teigė per praėjusius metus užsakovams pristačiusi 661 lėktuvus, tuo metu „Boeing“ paskelbė apie 480 vienetų rodiklį.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.