latvija

Latvija pasirašė sutartį su JAV dėl raketų paleidimo įrenginių HIMARS ir amunicijos pirkimo už maždaug 180 mln. dolerių (164,2 mln. eurų), trečiadienį pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas.  Latvijos pajėgos taip pat bus aprūpintos didelio tikslumo ir didelio nuotolio raketomis ATACMS.  Pasak gynybos ministro, tai dar vienas svarbus žingsnis stiprinant Latvijos ir JAV strateginę partnerystę ir plėtojant NATO gynybinius pajėgumus.

Daugiau kaip tūkstančiui Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių gali tekti išvykti, pirmadienį televizijai TV3 sakė Pilietybės ir migracijos valdybos (PMLP) vadovė Maira Rozė. Pasak jos, maždaug 15,5 tūkst. Rusijos piliečių kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi, o beveik 3 tūkst. – dėl laikino leidimo gyventi. Maždaug 2,2 tūkst.

Šią savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių olimpinių komitetų prezidentai kreipėsi į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovą Thomą Bachą išreikšdami nepritarimą ir nusivylimą TOK Vykdomojo komiteto sprendimu dėl neutralių sportininkų olimpinėse žaidynėse.

Populiariausia televizija Latvijoje lapkritį buvo visuomeninė LTV1, rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ paskelbti naujausi duomenys. Pagal televizijos žiūrovų skirto laiko trukmę, LTV1 praėjusį mėnesį teko 11,3 proc., komercinei TV3 – 11,2 proc., o „TV3 Life“ – 3,7 proc. rinkos. Po 3,1 proc. rinkos teko 8TV ir LTV7, 3 proc. – TV6, 2,5 proc. – „TV3 Plus“, o 2,4 proc. – 360TV.

Vietos ir užsienio kapitalo daugiašalės įmonių grupės Lietuvoje sumoka penktadalį viso į biudžetą surenkamo pelno mokesčio – panašiai kaip Čekijoje, daugiau nei kaimyninėje Latvijoje (13 proc.), tačiau gerokai mažiau nei Suomijoje (32 proc.), Vokietijoje (45 proc.) ar Airijoje (95 proc.), penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Nuo kitų metų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti bendrijos valstybes taikyti minimalų (15 proc.) efektyvųjį pelno mokestį.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo vidutiniškai 3,2 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas pabrango 15,6 proc., o antrinėje būsto rinkoje vidutinis kainų lygis nepakito. Per ketvirtį – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju – būsto kainos smuko 0,9 procento. Pirminėje būsto rinkoje kainos sumenko vidutiniškai 0,2 proc.

Latvijoje per vienuolika šių metų mėnesių pirmąkart užregistruota 57 532 lengvieji automobiliai – 1,2 proc. daugiau negu per tą pat laikotarpį pernai, pranešė Latvijos automobilių kelių eismo direkcija. Pirmąkart registruotų krovininių automobilių padaugėjo 1,2 proc. iki 9 434-ių, o autobusų – sumažėjo 22,9 proc. iki 286. Pirmąkart registruotų motociklų skaičius padidėjo 3,3 proc. iki 4 424, motorolerių – sumažėjo 14,4 proc. iki 1 465, o keturračių motociklų – padidėjo 10,5 proc.

Kyšininkavimu kaltinamas buvęs Latvijos banko vadovas Ilmaras Rimševičius atmeta visus kaltinimus ir tikisi išteisinamojo nuosprendžio, naujienų agentūrai LETA pareiškė jo advokatas Maris Mezitis. Pasak M. Mezičio, I. Rimševičius tvirtina esąs nekaltas ir mano, kad prokuratūra teisme neįrodė jo kaltės. Kitas teismo posėdis įvyks gruodžio 15 dieną, per jį savo baigiamąsias kalbas pateiks kitas bylos kaltinamasis, verslininkas Maris Martinsonas, ir bendrovės „MM Investicijas“ atstovas.

Latvijoje per šių metų dešimt mėnesių surinkta 11,202 mlrd. eurų mokesčių – 369,9 mln. eurų, arba 3,4 proc. daugiau negu planuota, pranešė šalies finansų ministerija. Palyginti su 2022 metų sausio–spalio mėnesių laikotarpiu, surinkta mokesčių suma padidėjo 1,1 mlrd. eurų, arba 10,9 procento. Daugiausia per dešimt mėnesių surinkta socialinio draudimo mokesčio – iš viso 3,988 mlrd. eurų, arba 0,6 proc. daugiau negu planuota. Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 3,254 mlrd. eurų – 3,8 proc.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąjį procesą prieš Latvijoje registruotos bendrovės atstovus dėl tariamo elektroninių komponentų, skirtų kariniams tikslams, tiekimo Rusijai. Saugumo tarnyba naujienų agentūrai LETA pranešė, kad baudžiamasis procesas pradėtas lapkričio 28 dieną pagal Baudžiamojo įstatymo straipsnį dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijai pažeidimų.

Latvijos gynybos sektoriaus finansavimas kitąmet pasieks 1,28 mlrd. eurų, arba 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), ir bus 141,56 mln. eurų didesnis negu šiemet, naujienų agentūrai LETA pranešė gynybos ministerijos atstovė Daniela Reihenbaha. Anot jos, gynybos biudžetas kasmet bus palaipsniui didinamas – 2025 metais jis pasieks 2,5 proc. BVP, o 2026-aisiais – 2,75 procento. Taip pat planuojama, kad 2023–2027 metais į gynybos biudžetą kasmet bus papildomai investuojama 200 mln.

Pirmadienį Taline Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai kasmetiniame susitikime aptars regiono saugumo bei infrastruktūros klausimus, taip pat paramą Ukrainai. Susitikime dalyvaus ir darbo vizito į Estiją vykstantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, sekmadienį pranešė Prezidentūra.  Baltijos šalių vadovai aptars regiono saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai, regiono infrastruktūros plėtros projektus.

Lietuvos ūkininkai sunerimo paaiškėjus, kad į Latviją įvežta milijonas tonų rusiškų grūdų. Ūkininkai svarsto, kad jie galėjo nugulti ir ant tautiečių stalų. Aiškėja, jog vien per šiuos metus iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą galėjo patekti 120 tūkstančių tonų rusiškų grūdų, kurie vėliau išvyksta į trečiąsias šalis.

Latvija įsigis 105 mln. JAV dolerių (97,4 mln. eurų) vertės priešlaivinių raketų sistemą „Naval Strike Missile“ (NSM), kurios didžiąją dalį finansuos Jungtinės Valstijos.  Penktadienį gynybos ministras Andris Sprūdas ir JAV ambasadorius Latvijoje Christopheris Robinsonas paskelbė apie JAV bendrovės „Raytheon“ ir Norvegijos įmonės „Kongsberg“ sudarytą susitarimą dėl NSM sistemos tiekimo.

Latvijos viešojo sausumos transporto poreikis per tris šių metų ketvirčius buvo 17,9 proc. solidesnis nei prieš metus – pervežta 139,4 mln. keleivių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Reguliaraus susisiekimo autobusų keleivių padaugėjo 15 proc. iki 77,1 mln., traukinių – 11,3 proc. iki 13 milijonų. Miestuose kursuojantys troleibusai keleivių šiemet sausį-rugsėjį pritraukė 34,9 proc. daugiau – 28,7 mln., o tramvajų keleivių skaičius augo 12,9 proc. iki 20,6 milijono.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sąžiningai laikydamasis Kremliaus propagandinės linijos, sukritikavo Baltijos šalių vykdomą „antirusišką politiką“. Anot jo, dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai laimingo gyvenimo neturės. Kremliaus vadovo žodžius pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Pranešime nurodoma, kad V. Putinas dalyvavo Pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių plėtros tarybos posėdyje.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,8 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1549 eurai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis didėjo 14,9 proc. iki 10,45 euro. Per metų ketvirtį (šių metų trečiąjį, palyginti su antruoju) vidutinis bruto mėnesio atlyginimas paaugo 1,5 proc., tuo tarpu valandos darbo – sumenko 0,3 procento.

Latvijos Saeima ketvirtadienį ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, geriau žinomą Stambulo konvencijos pavadinimu. Už konvencijos ratifikavimą balsavo 51 parlamentaras, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Už dokumentą balsavo tik valdančiosios koalicijos parlamentarai, dauguma opozicijos deputatų nedalyvavo balsavime.

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas plečiasi į kitas Baltijos šalis – įmonė kuria paštomatų tinklą Latvijoje bei Estijoje. Jos generalinis direktorius Rolandas Zukas sako, jog į plėtrą investuojama apie 4 mln. eurų.   „Mes turėsim infrastruktūrą, tinklą, plėtrą, nuo Lietuvos iki Talino, šiauriausio Estijos miesto.

Mažmeninės prekybos apyvartos Latvijoje kritimą per metus palyginamosiomis kainomis nacionalinė statistikos tarnyba spalį užfiksavo aštuntą mėnesį iš eilės – šįkart 2,8 procento. Prekyba maisto produktais susitraukė 0,5 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – 3,6 proc., degalais – 4,8 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) mažmeninė prekyba šalyje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,7 proc., prekybai maisto produktais menkus 0,9 proc.

Statybų Latvijoje kainų augimas per metus sulėtėjo nuo 2,8 proc. rugsėjį iki 1,7 proc. spalį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Darbo jėga praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 6,7 proc. brangesnė nei pernai spalį, statybinių medžiagų kainos per metus sumažėjo 1,4 proc., o išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 4,2 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,1 proc.

Latvijos monetarinės finansų įstaigos, daugiausia komerciniai bankai, pelno per 10 šių metų mėnesių, smarkiai išaugus įplaukoms dėl bazinių palūkanų euro zonoje šuolio, susižėrė 2,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai – 596,2 mln. eurų. Vien tik per praėjusį mėnesį pelno suskaičiuota 67,8 mln. eurų, pranešė šalies centrinis bankas. Aktyvai per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos didėjo 2,7 proc. iki 27,066 mlrd. eurų, nuosavas kapitalas – 15,7 proc. iki 3,636 mlrd. eurų.

88,7 proc. į Latviją per tris šių metų ketvirčius importuotų gamtinių dujų nukreipta iš Lietuvos, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Savo ruožtu tiekimas iš Suomijos sudarė 9,6 proc., Estijos – 1,7 proc. viso importo. Pernai sausio-rugsėjo mėnesiais 78,9 proc. gamtinių dujų Latvija importavo iš Lietuvos, 20,4 proc. – iš Rusijos, 0,4 proc. – iš Suomijos, 0,3 proc. – iš Estijos.

Per pastarąją savaitę degalai Latvijoje atpigo, Lietuvoje ir Estijoje pabrango dyzelinas, benzino kainos nepasikeitė, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Per tris šių metų ketvirčius Latvijoje realizuota 1,056 mln. tonų degalų – 1,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didmeninė prekyba degalais augo 3,5 proc., mažmeninė – 2,2 procento. Prekyba ženklintais degalais pagyvėjo 4,6 proc., tuo tarpu kitokio degalų įsigijimo apimtys sunyko 23,5 procento. Mažmena realizuota 732 tūkst. tonų degalų.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri pirmauja pagrindinių šalies eksporto prekių sąraše, tiekimą pirkėjams užsienyje per tris metų ketvirčius, palyginti su pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška galiojusiomis kainomis sumažino 22,8 proc. iki 2,51 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją sumenko 30 proc. iki 789 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 87 proc. viso eksporto ir 56,4 proc. importo. Eksportas sumažėjo 22,7 proc.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius pagaminta 60,594 mln. litrų alaus – 13,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo importas išaugo 7,3 proc. iki 86,064 mln. litrų, eksportas – 16,4 proc. iki 46,011 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) sumenko 6,8 proc. iki 99,114 mln. litrų. 2022-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 13,3 proc. iki 87,279 mln. litrų, vartojimą sumažino 0,2 proc. iki 131,172 mln. litrų.

Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis yra tinkamas kandidatas į NATO generalinio sekretoriaus postą, trečiadienį spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė valstybės kapitalo įmonės „Valsts aizsardzibas korporacija“ (Nacionalinė gynybos korporacija) steigimui. Prieš priimdami šį sprendimą ministrai už uždarų durų išklausė ataskaitą apie tokios įmonės kūrimą. Strateginis jos tikslas bus valdyti investicijas į gynybos pramonę ir koordinuoti procesus, susijusius su gynybos produkcijos gamybos apimčių didinimu.

Pasieniečiai Kauno oro uoste sulaikė Latvijos pilietį, atskridusį reisu iš Bergeno. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, lėktuvo įgulai nepavyko jo išprašyti iš nusileidusio orlaivio, pareigūnams teko jį nešte išnešti.

Lietuvoje gyvenantys gėjai, lesbietės ir kitos seksualinės mažumos su baltu pavydu žvelgia į mūsų kaimynus latvius, nes Latvijos parlamentas prieš kelias savaites įteisino naują juridinių santykių formą – partnerystę.  Apie tai – šiandien 19 val. Diskusija TV3 laidoje „Dėmesio centre“.   Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko įsitikinęs, kad dabar – pats metas tokio įstatymo priėmimui ir čia, Lietuvoje.

Šalies vadovai šeštadienį pasveikino Latviją, mininčią 105-ąsias nepriklausomybės metines. Prezidentas Gitanas Nausėda latviams linkėjo tvirtybės, taikos ir klestėjimo. Jis teigė, kad Latviją ir Lietuvą jungia bendra istorinė atmintis, tvirti kaimyniški ryšiai ir abipusė pagarba, o artimi santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos sudėtingų geopolitinių iššūkių akivaizdoje įgauna dar didesnę reikšmę ir prasmę.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nepakito – 6,3 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,2 tūkst. bedarbių – 0,3 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 4,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, per mėnesį taip pat nepakito – 5,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) registruotas ir faktinis nedarbas sumažėjo 0,4 punkto.

Latvijos policija penktadienį per specialią operaciją Rėzeknėje rado ir sulaikė verslininko ir politiko Andrio Lubkos žudiką Igorį Haitą.  Valstybinė policija naujienų agentūrai LETA sakė, kad penktadienį 13 val. 58 min. policijai buvo pranešta apie incidentą prie statybinių prekių parduotuvės Rėzeknėje, kurio metu buvo paleista šūvių į 60-metį vyrą, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė.

Latvijoje per 10 šių metų mėnesius supirkta 698,7 tūkst. tonų žaliavinio pieno – 1,9 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro paskelbti duomenys. Vien tik per praėjusį mėnesį jo supirkta 69,8 tūkst. tonų – 4,6 proc. daugiau nei pernai spalį. Ekologiškas sudarė 5,3 proc. sausį-spalį supirkto pieno, jo gamyba per metus sumenko 17,6 procento. Melžiamų karvių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 5,2 proc. iki 123 tūkst.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 44,86 tūkst. tonų sūrių – 18,4 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Geriamo pieno gamyba augo 37,9 proc. iki 27,69 tūkst. tonų, grietinėlės – 12,1 proc. iki 20,26 tūkst., sviesto – 47,8 proc. iki 2,72 tūkst. tonų. Savo ruožtu Latvijos gamintojų organizacijos „Sūrio klubas“ duomenimis, sūrių ir varškės eksportas per pirmus aštuonis šių metų mėnesius kiekybine išraiška didėjo 15,7 proc. iki 23,4 tūkst.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Gaas“ pranešė pradėjusi Latvijoje statyti pirmąją savo saulės elektrinę, kurios galia sieks apie 4 megavatus. Netoli Liepojos statoma elektrinė kainuos apie 2,7 mln. eurų, turėtų pradėti veikti ateinančių metų pavasarį ir bus skirta šio trečio pagal dydį Latvijos miesto elektros poreikiams tenkinti. „Eesti Gaas“ elektros gamybą panaudojant saulės energiją pradėjo 2019-aisiais, atidarydama didžiausią tuo metu Estijoje tokį energetikos parką Pernu apskrityje.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekamų darbo rinkos tyrimo naujausi duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis pakilo 0,1 procentinio punkto, o palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu – nukrito 0,4 punkto. Šiemet liepos-rugsėjo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. darbingų 15-74 metų amžiaus bedarbių – 0,9 tūkst. daugiau nei ankstesnį metų ketvirtį, bet 4,9 tūkst.

Latvija lapkričio 15-ąją tarptautinėse finansų rinkose pasiskolino 600 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Valstybės iždas. Penkerių su puse metų trukmės obligacijų emisija išplatinta už 3,902 proc. pajamingumą, 3,875 proc. fiksuotą kupono normą. Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa siekė 1,8 mlrd. eurų, tai yra triskart viršijo emisijos dydį.

Europos Sąjunga (ES) turi įrodyti, kad Vladimiras Putinas klysta manydamas, jos Europos demokratija yra pažeidžiama, sako Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, rašo „Ukrinform“. „Putinas tikrai įsitikinęs, kad demokratija yra silpna, nes pas mus vyksta rinkimai, daug diskusijų ir politinių debatų... Jis tikisi, kad diktatūrą valdyti lengviau nei demokratiją. Tačiau jis klysta.

Latvijos vyriausybė pritarė minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimui nuo 2024-ųjų beveik 13 proc. – nuo 620 iki 700 eurų. Nuo šių metų MMA Latvijoje didėjo 24 procentais. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, pernai MMA buvo mokamas 16 proc. dirbančiųjų, o ši dalis buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus. Tik mažiausią leistiną pagal Darbo kodeksą mėnesio darbo užmokestį 2022-aisiais įstengė mokėti 17,7 proc. privataus ir 11,4 proc. viešojo sektoriaus darbdavių.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas pablogino Latvijos ir Estijos ekonomikų raidos šiais ir ateinančiais metais prognozes, palyginti su rugpjūtį skelbtomis. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio 2023 metais prognozė pakeista iš didėjimo 0,4 proc. į mažėjimą 0,2 proc., o Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 procento. Latvijos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sustabdė Notariato įstatymo pakeitimų, kurias parlamentas priėmė praėjusią savaitę ir kuriomis sukuriamas partnerystės institutas, paskelbimą, sakoma oficialiajame leidinyje „Latvijas Vestnesis“ paskelbtame prezidento pranešime.  Praėjusią savaitę prezidento kanceliarija gavo 34 parlamento narių pasirašytą raštą, kuriame prašoma dviem mėnesiams sustabdyti Notariato įstatymo pakeitimų paskelbimą.

Europos centriniam bankui 10-tą kartą iš eilės padidinus palūkanų normas ir stipriai išaugus žmonių įmokoms už būsto paskolas, Latvijos valdžia užsimojo padėti savo gyventojams: šalies parlamentas Finansų ministerijai paskyrė parengti projektą, įpareigosiantį šalies bankus dvejus metus perpus sumažinti savo maržų dalį paskolų kainoje. Lietuvos valdžia, finansų įstaigos ir ekonomistai Latvijos pavyzdį kritikuoja.

Latvijoje užbaigus vamzdynų tinklo tvarkymo darbus, nuo pirmadienio ketvirtadaliu – iki 82 gigavatvalandžių (GWh) per parą – didėja dujų perdavimo į Lietuvą pajėgumai, penktadienį pranešė „Amber Grid“.  „Latvijai atlikus paskutinius dujų perdavimo tinklo patobulinimus atsirado papildoma alternatyva dujų tiekėjams organizuoti didesnius srautus iš Latvijos į Lietuvą ir į Europą per GIPL (Lietuvos-Lenkijos – BNS) jungtį“, – pranešime teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Latvijos prekių eksportas per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumažėjo 10,6 proc. iki 14,11 mlrd. eurų, importas – 10,5 proc. iki 17,44 mlrd. eurų, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Latvijos prekių eksportas vien tik rugsėjį įvertintas 1,52 mlrd. eurų, importas – 2,04 mlrd. eurų. Per mėnesį eksportas padidėjo 1 proc., per metus – sunyko 26,3 proc., o importas – sumenko atitinkamai 9,6 proc. ir 15,5 procento.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje praėjusį mėnesį brango, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pigo, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Mėnesio infliacija Lietuvoje spalį sudarė 0,3 proc., o mėnesio defliacija Latvijoje ir Estijoje – 0,4 procento. Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija išliko Latvijoje, didžiausia – Estijoje. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo vidutiniškai 2,8 proc. didesnės nei pernai spalį.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad Latvijos sprendimas įteisinti tos pačios lyties žmonių partnerystę turės įtakos ir Lietuvos Seime, kur dėl panašaus įstatymo projekto liko paskutinis balsavimas. „Noriu tikėti, kad tai leis ar bent jau iškels papildomų klausimų kolegoms Seime pasvarstyti apie tai, kad tai yra žmogaus teisių klausimas“, – žurnalistams penktadienį sakė valdančiųjų konservatorių lyderis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasveikino Latviją priėmus partnerystės įstatymą. Socialiniame tinkle „X“ A. Blinkenas ketvirtadienį parašė, kad sveikina Latviją žengus reikšmingą žingsnį į priekį priimant įstatymus, užtikrinančius vienodą visų porų apsaugą. „Šiuo istoriniu momentu Jungtinės Valstijos didžiuojasi palaikydamos jus, paremiant šeimų visame pasaulyje orumą“, – sakė jis.