Faktai kalba patys už save – Latvijos 3x3 rinktinė Tokijo olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalius, o mūsų rinktinė 2020 m. žaidynėse savo atstovų net neturėjo. Praėjusioje Pasaulio taurėje Latvijos rinktinė užėmė 5 vietą, o Lietuva – 6-ąją. Galiausiai, dabartiniame FIBA rinktinių reitinge Latvija yra šeštoje vietoje, o Lietuva yra dešimta.
Ar tai mūsų šalies krepšiniui jau siunčia pirmuosius pavojaus signalus, jog šalis, kuri daugelį metų mokėsi krepšinio paslapčių būtent iš mūsų, jau yra priekyje?
Skambūs pasiekimai maskuoja giluminias problemas
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai, Latvijoje dirbantis sporto žurnalistas, komunikacijos specialistas Paulius Jakelis ir kaimyninėje šalyje 5 sezonus žaidęs profesionalus krepšininkas Denisas Krestininas įsitikinę – Latvijos krepšiniui dar labai toli iki to lygio, kokį dabar turime čia, Lietuvoje.
„Latvijoje gyvenu daugiau nei pusę savo gyvenimo. Galiu pasakyti, kad latviai, kalbant krepšinio kontekste, visada žiūrėjo į mus kaip į pavyzdį ir siekiamybę, kur jie norėtų būti. Aišku, mes galime prisiminti ketvirtąjį XX a. dešimtmetį, kai Latvija pasiekė labai daug ir netgi tapo pirmąja Europos čempione. Bet jeigu žiūrėtume į viską plačiau, Lietuvos krepšinio istorija yra nepalyginamai turtingesnė. Mūsų rinktinių, klubų pasiekimai, tas pats vietinis čempionatas yra kitame lygyje ir Latvija iki šiol žiūri į mus su pavydu“, – diskusiją pradėjo „Go3“ sporto komentatorius P. Jakelis.“
Tuo metu Jelgavos, Rygos, Jūrmalos ir Ventspilio klubuose žaidęs D. Krestininas, kalbėdamas apie dabartines latvių nuotaikas, pastebėjo:
„Latvijoje dabar visi lamingi. Kiek teko girdėti, žmonės 5 vietą pasaulio krepšinio čempionate lygina su bronzinės ledo ritulio rinktinės pasiekimu. O kur dar 3x3 olimpinis auksas. Šiti laimėjimai tikrai padėjo suvienyti tautą. Nėra taip, kad latviai kalbėtų, kad yra už mus geresni. Viskas gerai, mus vis dar gerbia“, – šypsodamasis pasakoja D. Krestininas.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas P. Jakelis pastebi, kad minėti Latvijos krepšinio pasiekimai yra reikšmingi ir neginčijami, tačiau jie tarsi maskuoja esmines šalies krepšinio problemas:
„Aišku, dabartinė Latvijos rinktinė užsiaugino raumenis, bet aš absoliučiai nepritarčiau tam naratyvui, kad latviai yra mus pralenkę. Jaunimo sistema, akademijų darbas, krepšinio populiarumas ir pats profesionalus krepšinis Lietuvoje ir Latvijoje yra visiškai nelyginami dalykai. Realybė tokia, kad Latvijoje yra viena rimta komanda – Rygos VEF. Labai abejoju, ar LKL čempionate VEF sugebėtų patekti į pirmąjį penketuką. Visos kitos komandos yra absoliučiai mėgėjiško lygio.“
Klubų biudžetai ir infrastruktūra – nepalyginami
Nuo 2018–2019 m. sezono Latvija savo nacionalinį čempionatą organizuoja kartu su Estija. Tiesa, vietinis Latvijos čempionatas egzistuoja, tačiau jis yra pakankamai mėgėjiško lygio.
„Kad lietuviai geriau įsivaizduotų, apie ką kalbame, galime paminėti faktą, kad prieš metus nuo nulio savo egzistenciją pradėjusi Rygos „Zelli” komanda jau debiutiniame 2023–2024 m. sezone Latvijos čempionate sugebėjo užimti antrąją vietą ir finale pakuteno nervus VEF klubui. Tai komanda, kurios biudžetas buvo apie 0,5 milijono eurų. Palyginimui, praėjusį sezoną LKL klubams buvo taikoma minimali 600 tūkstančių biudžeto kartelė.”
P. Jakeliui, kalbėdamas apie Latvijos krepšinio realijas, buvo linkęs pritarti ir aukštaūgis D. Krestininas:
„Su draugais iš Latvijos daug kalbamės apie krepšinio reikalus ir ten egzistuojančias problemas. Žaidžiant Latvijos rinktinei arena visada yra pilna, bet šį sezoną Latvijos čempionato finale, kuris virto Rygos klubų derbiu, arena buvo pustuštė. Latvijos klubams dabar tikrai ne geriausi laikai. Lietuvoje šiuo klausimu yra žymiai daugiau pagalbos iš savivaldybių. Latvijai yra ko pasimokyti ir kitose srityse – kaip vystyti savo rinkodarą, socialinius tinklus, projektus, Pavyzdžiui, sekti mūsų pavyzdžiu ir įsteigti LKL akademiją.”
Čia pat 30-metis krepšininkas prideda: „Nemažai latvių, kurie yra jauni ir labai perspektyvūs, keliauja į Ispaniją ir kitas krepšinio šalis. Pavyzdžiui, taip buvo su broliais Kuručais, Artūru Žagaru, Rolandu Šmitu, Kristapu Porzingiu.”
Kalbėdamas apie tai, kuo vis tik išsiskiria latviška krepšinio mokykla, D. Krestininas, atsakė:
„Latviai mėgsta tritaškius, žaidžią greitą „bėk ir mesk“ krepšinį. Palyginimui, Lietuvos krepšinis išsiskiria savo fiziškumu, todėl nemažai latvių, kurie buvo atvykę į LKL, nesugebėjo prisitaikyti.“
Rygoje gyvenantis P. Jakelis atkreipė dėmesį ir į infrastruktūros trūkumą:
„Žodis „arena” Latvijoje neegzistuoja. Šalyje yra viena tikra arena, kuri talpina 10 tūkstančių žmonių. Ta arena Rygoje, mano manymu, jau tikrai reikalauja renovacijos. Antroji opcija, kur Rygoje galima žaisti profesionalias krepšinio rungtynes, talpina 900 žiūrovų. Būtent ten dažniausiai žaidžia Rygos VEF klubas.”
Krepšinis Latvijoje – patriotiškimo išraiška
Vis tik pašnekovai sutinka, kad pasiekimai pasaulio čempionate ir 3x3 krepšinyje gali padaryti teigiamą įtaką Latvijos krepšiniui – vaikai noriai eina į krepšinio treniruotes, o tai ateityje gali konvertuotis į dar didesnes pergales.
Sunku nesižavėti šalies krepšinio pasiekimais, kai Latvijoje gyventojų skaičius nesiekia nė 2 milijonų.
„Mane žavi tai, kad Latvijos krepšinis išsiskiria savo patriotiškumu. Reiktų atkreipti dėmesį, kad maždaug trečdalis šalies populiacijos yra rusakalbiai, bet absoliučiai daugumos geriausių Latvijos krepšininkų pavardės yra latviškos ir jie kilę iš latviškų šeimų. Palyginimui, futbolą Latvijoje daugiausiai žaidžia rusakalbiai”, – sako P. Jakelis.
„Patys latviai labai tiki savo rinktine ir jos galimybėmis laimėti olimpinę atranką ir patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes. Atranka vyks namuose, todėl susidomėjimas yra milžiniškas. Aš pats manyčiau, kad šansai yra neblogi, bet, sutikime, su Porzingiu tos galimybės būtų ženkliai geresnės, – sako sporto žurnalistas ir komunikacijos specialistas. – Visgi man atrodo, kad bus sunku pakartoti kažką panašaus į praėjusių metų šokį, kai kažkokiu mistiniu būdu visi taip gerai susiklijavo ir buvo per metimą nuo pusfinalio. Kita vertus, patys latviai į viską žiūri paprasčiau – nepatekimas į olimpines žaidynes jiems reikštų fiasko ir gėdą”, – sako P. Jakelis.
Tuo metu D. Krestininas išreiškė kiek daugiau optimizmo dėl Latvijos galimybių pirmą kartą šalies istorijoje prasimušti į olimpines žaidynes.
„Jie tikrai nori patekti į olimpines žaidynes. Manau, galimybių jie tikrai turi – namų sienos latviams tikrai suteikia sparnus. Nors iškritus K. Porzingiui Latvijos rinktinėje nėra supertalento, bet kiekvienas žino savo stiprybes, o bent jau praėjusiame pasaulio čempionate jiems tai išnaudoti sekėsi puikiai.”
Šiuo metu Latvijos krepšinio rinktinę į dar neregėtas pergales veda Italijos treneris Luca Banchi. Ar latviai pajėgūs artimoje ateityje sugeneruoti vietinį specialistą, kuris galėtų perimti rinktinės vairą?
„Yra namažai įdomių trenerių. Pavyzdžiui, Martinas Gulbis ar Janis Gailitis. Pirmasis būdamas 33-ejų metų stojo prie Rygos VEF vairo, antrasis, kuriam dabar 39-eri, išvyko dirbti į aukščiausią Vokietijos lygą. Kol kas visi yra labai laimingi ir patenkti darbu ir rezultatais, kuriuos demonstruoja Luca Banchi. Vietiniai treneriai mokosi ir, kai bus pasiruošę bei tam ateis laikas, galės bandyti treniruoti rinktinę”, – užbaigė D. Krestininas.
Olimpinės atrankos vyks liepos 2–7 d. Rygoje dėl vienintelio kelialapio į Paryžių Latvija kovos su Filipinais, Sakartvelu, Brazilija, Juodkalnija ir Kamerūnu.
Tuo metu analogišku laiku Lietuvos rinktinė sieks pergalių Puerto Rike. Kartu su šiomis rinktinėmis kelialapio į Paryžių sieks Bahreinas, Meksika, Italija Dramblio Kaulo Krantas.
Visas olimpines atrankos rungtynes galėsite stebėti „Go3” kanalu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
