latvija

Vidutinis nedarbo lygis Latvijoje 2023 metais, palyginti su 2022-aisiais, sumažėjo 0,4 procentinio punkto iki 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti darbo rinkos tyrimų duomenys. Pernai Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. 15-74 metų amžiaus bedarbių – 3,7 tūkst. mažiau negu užpernai. Vidutinis moterų nedarbas sumenko nuo 5,6 proc. iki 5,4 proc., vyrų – nuo 8,1 proc. iki 7,6 procento.

Latvijoje 2023-aisiaisi daugiausiai buvo pavogta BMW, „Volkswagen“, „Audi“ ir „Toyota“ markių lengvųjų automobilių, pranešė Latvijos policija. Dažniausiai buvo vagiamai trečiosios ir penktosios serijos BMW, „Volkswage Golf“, „Audi A6“, „Toyota RAV4“, taip pat  „BMW X5“ modelių automobiliai. Latvijos policija pernai užfiksavo 250 automobilių vagysčių. Tokių nusikaltimų užpernai skaičius siekė 287, 2021-aisiais – 305, o ankstesniais metais automobilių vagystės buvo dar dažnesnės.

Latvijos parlamentas specialiame posėdyje ketvirtadienį pažadėjo remti Ukrainą iki jos pergalės. „Turime daryti kiek įmanoma daug – ir dar daugiau“, – kalbėdamas parlamentarams sakė prezidentas Edgaras Rinkevičius. Kartu jis įspėjo dėl karo nuovargio: „Negyvenkime iliuzijoje. Deja, Rusijos agresija prieš Ukrainą gali tęstis dar ne vienerius metus“. Ir vyriausybės vadovė Evika Silina ragino tęsti politinę, karinę ir finansinę paramą Ukrainai.

Latvijos parlamentas (Saeima) per galutinį svarstymą priėmė Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis laikinai uždraudžiamas Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importas, taip pat ir per trečiąsias šalis. Draudimas galios iki 2025-ųjų vidurio, tačiau prireikus gali būti pratęstas.

Elektros gamyba Latvijoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, išaugo 40 proc. iki 832 gigavatvaladžių (GWh), pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Palyginti su praėjusių metų sausiu, gamyba sumažėjo 9,5 procento. „Augstsprieguma tikls“ duomenimis, elektros poreikis šalyje pirmąjį šių metų mėnesį siekė 696 GWh, buvo 6 proc. didesnis nei pernai gruodį ir 7,9 proc. didesnis nei pernai sausį.

Rygos miesto taryba trečiadienį nusprendė pervadinti Maskvos gatvę ir kelias kitas sostinės gatves. Maskvos gatvei suteiktas istorinis Latgalos gatvės pavadinimas. O šiuo metu Rygoje jau esanti Latgalos gatvė pervadinta iš Latgalos kilusio latvių rašytojo ir poeto Janio Klydzėjo vardu.  Nedidelė Maskvos gatvės atkarpa nuo Sausio 13-osios gatvės iki Salų tilto bus pervadinta Lastadijos gatve.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai sausiu, nukrito 8,1 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas septintą mėnesį iš eilės. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 11,3 proc. pigesnė nei pernai sausį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 4,9 proc. (euro zonos – 5,8 proc., kitoms – 4,2 proc.

Lietuva ir Latvija kaltinamos tarpininkavimu tarp Vakarų alkoholio gamintojų ir Rusijos. 2023 m. Šalys kaimynės buvo didžiausios viskio eksportuotojos į Rusiją, remiantis Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Ria Novosti“ paskelbtais duomenimis. Tai vyksta nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, kilusios po Maskvos invazijos į Ukrainą ir Vakarų sankcijų, skelbia portalas „Euronews“. „Ria Novosti“ rašė, kad 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais į Rusiją importuota viskio už beveik 244 mln.

Bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumo ir teisėsaugos institucijoms Estijoje ir Latvijoje sulaikyti asmenys, kurie įtariami Rusijos tarnybų nurodymu vykdę nusikalstamas veikas šiose valstybėse, rašoma prokuratūros pranešime spaudai. Kaip pranešama viešai, Estijoje sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai veikus prieš valstybės saugumą, Latvijoje – padėjus Rusijos tarnyboms veikti prieš Latviją.

Per pirmąjį šių metų mėnesį Latvijos uostuose perkrauta apytikriai 3,5 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė Susisiekimo ministerija. Birių krovinių krova sumažėjo 1 proc. iki 2,087 mln. tonų. Grūdų ir jų produktų krovos apimtys išaugo 64 proc. iki 875,8 tūkst. tonų, medienos drožlių – 60 proc. iki 311,9 tūkst. tonų, tuo tarpu akmens anglies – sunyko 63 proc. iki 231,7 tūkst. tonų. Generalinių krovinių srautai sumenko 0,5 proc. iki 1,026 mln.

Masinis Rusijos piliečių išsiuntimas iš Latvijos yra mažai tikėtinas, per interviu vietos televizijai TV3 pirmadienį sakė vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis. Jis paaiškino, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl reikalavimo Rusijos piliečiams įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, reiškia, kad Latvijoje pradėti veiksmai gali būti tęsiami.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per praėjusius metus sulaukė 2,436 mln. svečių – 12,1 proc. daugiau nei 2022-aisiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 22 proc. iki 1,389 mln., vietinių klientų – 1,3 proc. iki 1,047 milijono. Nakvynių skaičius augo 12,6 proc. iki 4,371 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 22 proc. iki 2,578 mln., Latvijos gyventojų – 1,3 proc. iki 1,793 milijono.

Latvijos praėjusių metų grūdų derlius, palyginti su 2022-ųjų, sumažėjo 16,3 proc. iki 2,716 mln. tonų, pranešė nacionalinės statistikos tarnyba. Grūdinių kultūrų pasėlių plotai pernai buvo 2,2 proc. didesni nei užpernai – 797,4 tūkst. hektarų, tačiau vidutinis derlingumas dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo kukliausias per pastaruosius penkerius metus ir siekė 34,1 centnerio nuo hektaro. Žiemkenčių derlius sumenko 15,7 proc. iki 2,102 mln. tonų, vasarinių javų – 18,3 proc. iki 614 tūkst. tonų.

Reikalavimas, kad Latvijoje ilgą laiką gyventi norintys rusai laikytų latvių kalbos egzaminus, konstitucijai neprieštarauja, nustatė aukščiausiosios instancijos teismas. Savo nuosprendyje Konstitucinis teismas nurodė, kad reikalavimas įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, perteklinio krūvio nesudaro.

Ketvirtadienį, vasario 15 d., Latvijoje įsigalioja Kelių eismo įstatymo pataisos, leidžiančios konfiskuoti automobilius su rusiškais numeriais, praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi vietos žiniasklaida. Rusijoje registruotų automobilių savininkai iki vasario 14 d. turėjo užregistruoti savo transporto priemones Latvijoje arba išvežti jas iš šalies. Pagal naujas pataisas Rusijoje registruoti automobiliai gali likti Latvijoje tik tuo atveju, jei jie yra gabenami tranzitu.

Estija, Latvija ir Lietuvoje iškvietė rusų diplomatus, kad pareikštų pasipiktinimą ir pareikalautų pasiaiškinti dėl pastaruoju metu Rusijos paskelbto ieškomų asmenų sąrašo, kuriame – aukšto rango Baltijos šalių pareigūnai, tarp jų ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Rusijos ieškomų asmenų sąraše yra ir K. Kallas kanceliarijos vadovas Taimaras Peterkopas. Manoma, kad sąrašas tėra simbolinis, nes nė vienas iš jame esančių politikų artimiausiu metu Rusijoje lankytis neplanuoja.

Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo pranešimą iš AB „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą, į Baltijos jūrą išsiliejo apie 300 litrų naftos.  AAD specialistai teigia, kad šiandien teršalai pasieks Latvijos teritorinius vandenis. Jie taip pat pabrėžia, kad siekiama nustatyti, koks yra į aplinką patekusių teršalų kiekis, tai pat įvertinti aplinkai padarytą poveikį, suskaičiuoti žalą.

Vandens turizmo atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje pramoginės laivybos potencialas nėra išnaudotas, o nuo kaimyninių šalių – Lenkijos ir Latvijos – atsiliekame mažiausiai 15 metų. Anot verslininkų, labiausiai tokią situaciją lemia infrastruktūros trūkumas, sudėtinga laivavedžio teisių gavimo sistema ir aplinkosauginiai reikalvimai.

Latvija vėl įvedė privalomąjį šaukimą, kad atgrasytų Rusiją nuo įsiveržimo į Europą. Tai interviu „The Telegraph“ sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjānis Kariņšas, pranešė „Ukrinform“. „Turime būti tokioje pasirengimo būsenoje, kad Rusijos generolai ir Rusijos politinė klasė aiškiai suprastų, jog judėti į Europą neįmanoma, – sakė jis. – Įsivaizduokite teigiamą Ukrainos karo baigtį – visa Ukrainos teritorija išlaisvinama ir karas baigiasi.

Tūkstančiai ūkininkų pirmadienį protestavo visoje Latvijoje, reikalaudami uždrausti rusiškų grūdų ir maisto produktų importą į Europos Sąjungą. „ES leidžia importuoti krauju suteptus rusiškus grūdus į mūsų bendrąją vidaus rinką ir gabenti juos per Europos uostus ir terminalus“, – per mitingą Jelgavoje naujienų agentūrai AFP sakė protesto akcijos organizatorius Juris Lazdinis.

Parlamentarai nesutaria dėl to, ar Lietuva turėtų sekti Latvijos pavyzdžiu ir uždrausti nacionalinėms komandoms varžytis sporto renginiuose, kuriuose dalyvauja Rusijos bei Baltarusijos atletai. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Jurgitos Šiugždinienės, dėl tokio sprendimo Lietuvai dar reikia padiskutuoti.   „Uždrausti visada yra lengviausia, bet ar tai yra teisingiausias kelias kai kuriais atvejais, turbūt nebūtinai“, – LRT radijui antradienį teigė J. Šiugždinienė.

Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos gavo produktų iš Rusijos ir Baltarusijos – kariams buvo tiekiama rusiška arbata ir baltarusiška druska.  Apie tai skelbia latvių portalas „Delfi.lv“. Pažymima, kad Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) maisto produktus užsako per Valstybinį logistikos ir pirkimų centrą. 2023 m. spalį Latvijos kariuomenei buvo pristatyta 2,6 kg rusiškos arbatos, o šių metų sausį kariai gavo 6 kg druskos iš Baltarusijos.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį Rygos pilyje vykusiame susitikime su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska pareiškė, kad Rusijos karinė taktika asimiliuoti deportuotus ukrainiečių vaikus yra karo nusikaltimas.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska trečiadienį susitinka su aukščiausio rango Latvijos pareigūnais, o ketvirtadienį dalyvaus Rygoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos karas prieš vaikus“. Kaip pranešė naujienų agentūra LETA, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius su O. Zelenska susitiks trečiadienį 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Rygos pilyje.

Europos Parlamentas pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad Latvijos europarlamentarė Tatjana Ždanoka bendradarbiavo su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB). EP pirmininkė Roberta Metsola, atsakydama į Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) klausimą, sakė, kad labai rimtai vertina įtarimus T. Ždanokai ir kreipėsi į Elgesio kodekso patariamąjį komitetą. „Tai reiškia, kad Europos Parlamente pradėtas tyrimas“, – nurodė jos atstovas spaudai.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti Ukrainos karo belaisviai, tariamai lipantys į Belgorodo srityje sudužusį lėktuvą.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Žvalgyba: Rusijoje sudaromi pasieniečių būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina  Rusijoje iš FSB pasienio tarnybos dalinių personalo formuojami būriai, kurie bus permesti prie sienos su Ukraina.

Latvijos vyriausybė nusprendė Ukrainai nemokamai perduoti dar 14 automobilių, konfiskuotų iš neblaivių vairuotojų, pranešė „Delfi“. Dalis šių automobilių bus išsiųsti Ukrainos kariuomenės daliniams, Charkivo regiono Iziumo rajono savivaldybės medicinos įmonei, Mykolajivo regiono Arbuzynkos kaimo tarybai, Nacionalinės gvardijos kariniam daliniui ir Chmelnyckio regiono Kamianeco-Podilskio rajono tarybai bei Kytaihorodo kaimo tarybai.

Latvija per pirmus 11 praėjusių metų mėnesių pagamino 48,41 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 18,5 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumenko 11,8 proc., silpnesnių – 7,6 procento. Vynų gamyba padidėjo 2,7 procento. Tarpinių produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba augo 10,2 proc., o 15-22 laipsnių stiprumo – 6,1 procento.

Valdas Dambrauskas gali tapti Latvijos rinktinės vyr. treneriu. Futbolo specialistas pastaruoju metu treniravo Kretos OFI klubą, tačiau iš jo buvo atleistas. Tai, kad lietuvis gali imtis darbo kaimyninėje Latvijoje, pirmasis paskelbė 15min.lt žurnalistas Mantas Krasnickas. Latvijos futbolo federacija treneriui yra pateikusi pasiūlymą  ir laukia V. Dambrausko sprendimo.

Latvijai nėra prasmės vienai imtis veiksmų prieš Rusijos grūdų importą, nes vienašališki apribojimai nepasieks tikslo, trečiadienį šalies televizijai TV3 sakė latvių ministrė pirmininkė Evika Silina. E. Silina mano, kad vienos Latvijos sprendimas uždrausti rusiškų grūdų importą būtų „draudimas popieriuje“, o ne realybėje, nes rusiški grūdai į Europos Sąjungą ir Latviją patektų kitais keliais.

Baltijos valstybėse kainas per praėjusius metus labiausiai sumažino Latvijos, o mažiausiai – Estijos pramonės produkcijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, nukrito 7,9 proc., Latvijoje – 11,3 proc., Estijoje – 4,4 procento. Visose trijose šalyje kainos buvo mažinamos ir per paskutinį 2023-ųjų mėnesį.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius penktadienį oficialiai paskelbė Notariato įstatymo pataisas, numatančias partnerystės institutą ir teisinį būdą tos pačios lyties asmenims įregistruoti savo santykius, rodo informacija oficialiajame leidinyje „Latvijas Vestnesis“.  Pernai lapkritį Latvijos parlamente buvo priimtas su partnerystės instituto įkūrimu susijusių įstatymų paketas, pasiūlytas teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės.

Beveik 1000 Latvijoje gyvenančių rusų paprašyta per dvi savaites susitvarkyti savo migracijos statusą arba savo noru išvykti, kitaip jie bus išsiųsti iš šalies, sakė Latvijos migracijos tarnybos vadovė. Marija Rozė trečiadienį tai pareiškė per Latvijos televiziją. Rusijos piliečiams šiuo klausimu išsiųsti laiškai. 2022 m. rudenį Latvija pakeitė imigracijos įstatymą, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Per Lietuvą tranzitu pervežama nedaug rusiškų grūdų, daugiausiai jų gabenama per Latviją, ir tai yra didelė problema, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, šį klausimą trečiadienį žadama aptarti nuotoliniame susitikime su Latvijos susisiekimo ministru Kasparu Briškensu ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu. „Labai konkretus klausimas yra – rusiškų grūdų gabenimas, pavyzdžiui, per Baltijos šalis.

Ankstesnės valdžios priimti alkoholio prekybos ribojimai visuomenėje buvo sutikti prieštaringai. Tačiau, kaip rodo oficialioji statistika, alkoholio suvartojimas ir su tuo susijusių ligų Lietuvoje sumažėjo. Taigi bent dalis gyventojų tapo bent kiek sveikesni. Bene vienas prieštaringiausių naujų ribojimų buvo nuo 18 m. iki 20 m. padidinti minimalų amžių, kada galima parduoti gėrimus.

Šiaulių pasieniečiai iš Latvijos įvažiavusiame maršrutiniame autobuse aptiko du Turkijos piliečiais prisistačiusius vyrus, kurie buvo apsirūpinę, įtariama, suklastotais leidimais gyventi Graikijoje. Kaip skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), abu užsieniečiai dar turėjo prieglobsčio Latvijoje prašytojų pažymėjimus, vadinasi, iš šios šalies neteisėtai spruko nesulaukę sprendimų dėl savo prieglobsčio prašymų.

Latvijos Valstybės saugumo tarnybos (VST) iniciatyva šalies vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis įtraukė Latvijos ir Rusijos bendradarbiavimo asociacijos pirmininką, Rusijos pilietį Borisą Katkovą į Latvijoje nepageidaujamų asmenų sąrašą, praneša portalas LSM. Tai šeštadienį žurnalistams patvirtino Latvijos VRM atstovai. Pažymima, kad B. Katkovas buvo įtrauktas į šį sąrašą dėl daugelį metų trukusios sistemingos veiklos Rusijos naudai.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ketvirtadienį Rygoje susitikusi su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo tolesnę Latvijos paramą Ukrainai ir teigė, kad naujas karinės pagalbos paketas suteiks papildomų pajėgumų sustabdyti Rusiją ir jos vykdomus žiaurumus. Ministrų kabinetas ketvirtadienį pasirašė Latvijos ir Ukrainos vyriausybių susitarimą, reglamentuojantį Latvijos ir Ukrainos bendradarbiavimą techninės ir finansinės pagalbos srityse.

Europos Sąjunga turėtų priimti bendrą sprendimą dėl įšaldyto Rusijos turto konfiskavimo Ukrainai atstatyti, kadangi kiekviena šalis įžvelgia daugybę šio klausimo niuansų, kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Rygoje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje pasakė Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs. JAV Rusijos turto, kuriam taikomos sankcijos, konfiskavimo klausimas intensyviai sprendžiamas jau kurį laiką. Tačiau Europos Sąjungoje tokios geros pažangos nepasiekta.

Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už tai, kad būtų nacionalizuotas sostinėje Rygoje stovintis „Maskvos namų“ pastatas, kuris anksčiau veikė kaip Rusijos kultūros centras ir buvo laikomas Maskvos „švelniosios galios“ įrankiu. Buvusi sovietinė respublika Latvija dabar yra NATO narė ir ištikima Ukrainos sąjungininkė. Jos santykiai su Maskva pašlijo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2022-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 1,2 proc., Latvijos – 0,6 proc., Estijos – 4,0 procento. Vartojimas visose trijose valstybėse gruodį pigo. Lietuvoje užfiksuota 0,5 proc.

Latvijos Saeima po galutinio svarstymo priėmė pakeitimus, kuriais nuo 2025 metų bus uždrausta parduoti tabako gaminius, tabako pakaitalus, elektroninius rūkymo prietaisus ir jų pildykles jaunesniems nei 20 metų asmenims. Iki šiol šiuos produktus galėjo įsigyti 18 metų ir vyresni asmenys. Latvijos Saeima įteisino pakeitimus įstatyme dėl tabako gaminių, tabako pakaitalų, žolinių rūkomųjų gaminių, elektroninių rūkymo prietaisų ir jų skysčių.

Dėl gaisro Latvijos radijo pastate penktadienį teko evakuoti darbuotojus, o transliacijos buvo kuriam laikui sustabdytos, socialiniame tinkle „X“ pranešė pats Latvijos radijas. Valstybinė priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad 13 val. 31 min. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo gautas iškvietimas į centrinę Domo aikštę, kur aštuonių aukštų pastate atsirado dūmų. Atvykę gelbėtojai apžiūrėjo pastatą ieškodami dūmų šaltinio ir evakavo žmones.

82 proc. Latvijos gyventojų mano, kad šalis šiuo metu yra atsidūrusi ekonominėje krizė, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Paklausti, ar Latvija šiuo metu išgyvena ekonominę krizę, teigiamai atsakė 38 proc. respondentų, o 44 proc. apklaustųjų teigė, jog su tuo veikiausiai sutinka. Kategoriškai neigiamą atsakymą pateikė 1 proc., veikiau neigiamą – 12 proc. apklausos dalyvių.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba gruodžio 20 dieną sulaikė Rusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu rusų žvalgybos tarnybai, naujienų agentūrai LETA trečiadienį pranešė tarnybos pareigūnai. Gruodžio 18 dieną pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl įtariamojo šnipinėjimu iš Rusijos.  Tyrimo metu gauta informacija rodo, kad šis asmuo rinko žvalgybinę informaciją apie Latvijos kritinę infrastruktūrą bei karinius objektus ir perduodavo ją Rusijos institucijoms.

Latvijoje per pirmus 11 praėjusių metų mėnesių surinkta 12,307 mlrd. eurų mokesčių – 358,9 mln. eurų, arba 3,0 proc. daugiau nei planuota, pranešė Finansų ministerija. Palyginti su 2022 metų sausio–lapkričio mėnesiais, surinkta mokesčių suma padidėjo 1,109 mlrd. eurų, arba 9,9 procento. Daugiausia per 11 praėjusių metų mėnesių surinkta privalomojo socialinio draudimo mokesčio – iš viso 4,395 mlrd. eurų, arba 0,7 proc. daugiau nei planuota. Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 3,549 mlrd.

Estijos valstybinės energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos gamintoja „Enefit Green“ pranešė kogeneracinę jėgainę ir granulių gamyklą Latvijos Bruocėnų mieste už 32 mln. eurų parduodanti Estijos granulių gamintojai „Warmeston“.  „Vėjo ir saulės energijos dalies didinimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje – „Enefit Green“ tikslas.

Mažiausiai 1 213 Rusijos piliečių, kurie nesilaikė imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymų išduoti leidimus gyventi, bus iškeldinti iš Latvijos, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP). Minėtieji 1 213 asmenų iki  termino pabaigos – lapkričio 30 dienos – nepateikė dokumentų, reikalingų prašymui išduoti leidimą gyventi šalyje, ir Latvijos pareigūnai neturi informacijos, kad šie asmenys būtų išvykę iš šalies.

Pirmuoju traukiniu iš Vilniaus į Rygą atvykusi premjerė Ingrida Šimonytė Latvijoje su šios šalies ministre pirmininke Evika Silina trečiadienį aptarė regioninio saugumo klausimus, paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai, regioninių infrastruktūros projektų įgyvendinimo eigą.