latvija

Lietuvos futbolo rinktinė pergalingai pradėjo Baltijos taurės turnyrą. Liepojoje rungtyniavę Edgaro Jankausko auklėtiniai įtikinamai 2:0 (2:0) įveikė Latviją ir antradienį Dariaus ir Girėno stadione kausis finale su Estijos ir Farerų salų poros nugalėtojais. Pirmajame kėlinyje puolime žibėjo „TOPsport A lygos“ rezultatyvių perdavimų lyderis Paulius Golubickas.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad Ukrainos pergalė turi būti grindžiama Ukrainos „Taikos formule“ ir apimti šalies narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Jis tai pareiškė per Rygoje vykusį saugumo forumą „Riga StratCom Dialogue“, atsakydamas į žurnalistų klausimus, praneša portalas „eurointegration“. Žurnalistai pasiteiravo Latvijos prezidento, ką konkrečiai jis turi omenyje, kalbėdamas apie Ukrainos pergalę. „Turiu labai paprastą atsakymą į jūsų klausimą.

Latvija, siekdama kovoti su šalyje paplitusiu vairavimu išgėrus ir paremti Kyjivą, Ukrainos kariuomenei perduoda iš neblaivių vairuotojų konfiskuotus automobilius. Prie Rygos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje apie 100 automobilių, konfiskuotų iš neblaivių vairuotojų, yra remontuojami ir pritaikomi karo sąlygoms automobiliai, prieš išsiunčiant į fronto liniją Ukrainoje. Kai kurie iš jų net šarvuojami ir pritaikomi evakuoti sužeistiems kariams.

Vyriausybė nėra ta institucija, kuri apmoka sąskaitas, žurnalistams pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina, kalbėdama apie europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui reikalingo finansavimo trūkumą, kuris vertinamas 30 mln. eurų. Rygos pilyje su prezidentu Edgaru Rinkevičiumi antradienį susitikusi premjerė sakė, kad su dideliu susidomėjimu laukia Valstybės kontrolės atlikto „Rail Baltica“ situacijos tyrimo rezultatų.

Latvijos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 154 mln. eurų ir atitiko 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), parodė šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Latvijos banko ekonomistas Matisas Mirošnikovas pažymėjo, kad einamosios sąskaitos deficitas pirmąjį ketvirtį buvo nedidelis, tačiau, palyginti su pastaraisiais keleriais metais, jis nėra visiškai pagrįstas staigiu eksporto atsigavimu – veikiau jį galima paaiškinti importo sumažėjimu.

Šiandien NATO narė Latvija yra apsaugota kariniu požiūriu kaip niekada anksčiau. Bet ji nėra 100 proc. pasirengusi Rusijos invazijai. Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Latvijos ambasadorius Ukrainoje Ilgvaras Kļava. Pasak diplomato, Latvija nemano, kad Rusijos įsiveržimo pavojus yra labai didelis. Bet ji kaip NATO narė  nuolat bendradarbiauja su savo sąjungininkais ir skiria didelius išteklius gynybai ir kariuomenei. „Tai – procesas. Negalima sakyti, kad esame pasirengę 100 proc.

Pramonės gamyba Latvijoje per keturis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis ir dėl sezoniškumo pakoreguotais duomenimis, sumažėjo 2,3 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Vien apdirbamosios pramonės sektoriuje gamyba sumažėjo 4,3 proc., tačiau kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje gamyba padidėjo 19,9 procento, o elektros ir dujų tiekimo sektoriuje – 4,5 procento.

Latvijos gyventojų skaičius šių metų pradžioje siekė 1,872 mln. – 0,6 proc. arba 11,1 tūkst. žmonių mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo pirmadienį Centrinio statistikos biuro paskelbti duomenys. Gyventojų skaičiaus sumažėjimą 0,7 proc. nulėmė neigiamas natūralus gyventojų skaičiaus pokytis, o 0,1 proc. padidėjimą – migracija. Teigiamą grynąją migraciją – skirtumą tarp imigracijos ir emigracijos – lėmė 8,2 tūkst. grįžusių emigrantų ir 4,4 tūkst.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,1 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Įvertinus šiuos veiksnius, ekonomika paaugo 0,9 procento. Per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas BVP to meto kainomis įvertintas 9,335 mlrd. eurų.

Vilniui pirmąją vasaros dieną ruošiantis surengti Šaltibarščių festivalį, Ryga pasiuntė Lietuvai humoristinę žinutę. Labai rožiniame repe apie šią sriubą Ryga bando įtikinti Lietuvą, kad šaltibarščiai priklauso Latvijai. „Laikas išsiaiškinti iki galo šį rožinės sriubos ginčą“, – taip repą, skirtą Vilniuje artėjančiai Šaltibarščių dienai pradeda Rygos turizmo agentūra „Live Riga“. „Rožinė sriuba kilo Latvijoje, įsisąmoninkite tai. Lietuva, gal kraustaisi iš proto“, – tęsiasi repas.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 11,0 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1623 eurai, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 16,3 proc. iki 1657 eurų, privačiame sektoriuje – 8,9 proc. iki 1614 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis ūgtelėjo 16,0 proc. iki 10,65 euro.

Taikos derybos su Rusija įmanomos tik iš Ukrainos jėgos pozicijų, kurias remia Vakarų sąjungininkai. Tokią nuomonę antradienį Briuselyje prieš ES šalių gynybos ministerijų vadovų susitikimą išsakė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas. Pasak jo, labai svarbu toliau teikti Ukrainai karinę paramą, pirmiausia – perduoti Kyjivui oro gynybos sistemų. Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina aktyvinti koalicijos pastangas aprūpinti Ukrainą bepiločiais orlaiviais.

Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMLP) iki šiol išdavė 34 įsakymus išvykti Rusijos piliečiams, kurie nesilaikė Imigracijos įstatymo pakeitimų reikalavimų ir nepateikė jokių dokumentų prašymui išduoti leidimą gyventi Latvijoje, pirmadienį per interviu TV3 televizijai sakė vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis (Richardas Kozlovskis). Stebėdama, kaip laikomasi naujųjų Imigracijos įstatymo reikalavimų, pasienio tarnyba atliko apie 800 fizinių patikrinimų ir gavo informacijo...

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas grasino pasitraukti iš NATO, jei Europos sąjungininkės neinvestuos daugiau į gynybą. Simuliacinis karinis žaidimas parodė, kas galėtų nutikti, jei D. Trumpas vis dėlto laikytųsi savo žodžio ir patrauktų JAV iš NATO. Jei D. Trumpas įgyvendintų JAV pasitraukimą iš Aljanso, Europa gynybos srityje galėtų pradėti veikti savarankiškai, rodo simuliacija.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu, nukrito 5,0 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas dešimtą mėnesį iš eilės. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 8,4 proc. pigesnė nei pernai balandį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 1,5 proc. (euro zonos – 2,6 proc., kitoms – 0,7 proc.

Latvijos sostinėje antradienį keli tūkstančiai mokytojų surengė protestą prie vyriausybės dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymo perskirstyti pedagogų darbo krūvį.  Protestuojantys mokytojai nešėsi plakatus, kuriais ragino imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos įvairios švietimo sektoriaus problemos. Protestuotojai, be kita ko, ragino politikus gerbti mokytojus ir tesėti pažadus. Daugelis protestuotojų vilkėjo mėlynas liemenes.

Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje įvykę Rusijos organizuojami sabotažo aktai, kaip sumušimai, padegimai ir bandymai padegti, pasak eksperto, yra hibridinio karo elementai, plintantys ir po kitas Europos šalis. Tačiau pagrindiniai taikiniai aiškūs, todėl šalių reakcija ir bandymai užbėgti už akių Rusijos išpuoliams yra ypač svarbūs.

Faktinis nedarbas Latvijoje praėjusio mėnesio pabaigoje sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis už patikslintą rodiklį prieš mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinis faktinis vyrų nedarbas per mėnesį sumenko 0,4 punkto iki 7,4 proc., moterų – 0,2 punkto iki 6,4 procento. Praėjusio mėnesio pabaigoje Latvija turėjo 65,4 tūkst. bedarbių – 2,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 5,5 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Latvijos parlamento (Saeimos) biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Janis Reiras pareiškė, jog jei šalyje veikiantys bankai tęs perdėtai atsargią skolinimo ir sąskaitų atidarymo politiką, jiems gali būti įvestas naujas mokestis. „Jei bankų rizikų vertinimo kriterijai nesikeis, gali būti įvestas naujas mokestį už agresyvią rizikos politiką ir į valstybės iždą surinkta dar 100 mln. eurų“, – antradienį sakė R. Reiras.

Nors Baltijos valstybės aktyviai remia Sakartvelo transatlantinę integraciją, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai tikina, jog masinius protestus įžiebęs vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymas gali užkirsti kelią šiems Tbilisio planams. Šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis nurodo, jog ketinama susitikti su Sakartvelo valdžios atstovais ir atvirai išreikšti poziciją dėl įstatymo, kurį ketinama priimti jau kitą savaitę.

Gegužės 8-9 d. policijos pareigūnai ir pasieniečiai Lietuvos pasienyje su Latvija užfiksavo aštuonis teisės aktų pažeidimus, pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK). Kaip pranešė Klaipėdos AVPK, policijos pareigūnai, pasieniečiai ir Latvijos valstybinės policijos Kuržemės regiono policijos valdybos bei Latvijos valstybinės sienos apsaugos pareigūnai gegužės 8-9 d. patruliavo dvejuose Lietuvos–Latvijos pasienio ruožuose – kelyje Klaipėda–Liepoja ir Skuodo rajono k...

Rusijos programišiai privertė kelis Ukrainos ir Latvijos televizijos kanalus neplanuotai transliuoti dalį kasmetinio Pergalės dienos karinio parado Maskvos Raudonojoje aikštėje.

Per kibernetinę ataką į operatorės „Balticom“ transliuojamus televizijos kanalus pateko Kremliaus propagandos, socialiniuose tinkluose ketvirtadienį pranešė Latvijos Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) pirmininkas Ivaras Abolinis. Pasak jo, kibernetinė ataka prieš „Balticom“ įvykdyta ketvirtadienio rytą ir nulėmė tai, kad operatorė kuriam laikui prarado kanalų retransliavimo kontrolę.

Šeštadienio vakarą netoli Adažių (Latvija) avarinį nusileidimą vidury judraus kelio įvykdė nedidelis lėktuvas, skelbia Latvijos naujienų agentūra LETA. Orlaivio įgulai pavyko išvengti sužeidimų ir avarijos. Vietos pareigūnų teigimu, vykstant intensyviam eismo judėjimui kelyje netoli Adažių (Rygos rajonas) lėktuvo įgulai pavyko jį sėkmingai nutupdyti ir pasitraukti į šalikelę. Lėktuve „Tecnam P2008 JC“ tuo metu buvo du asmenys – pilotas ir keleivis, rašoma portale LSM.

Estija apkaltino kaimyninę Rusiją trikdant GPS navigacijos prietaisų darbą oro erdvėje virš Baltijos šalių. Pasirodo, su tokiais trukdžiais avialinijų bendrovės susiduria jau kelis mėnesius. Tokie trukdžiai ne vien gali prailginti skrydžius, bet ir suklaidinti pilotus bei padidinti avarijos riziką. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, jog Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna apkaltino Rusiją, tačiau nepateikė jokių įrodymų.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį pritarė valstybės dalyvavimui nacionalinės oro vežėjos „Air Baltic“ naujos emisijos obligacijų pasirašyme, tačiau nustatė tokio investavimo ribą – iki 100 mln. eurų vertės. Be to, nustatyta, kad „Air Baltic“ dabartiniai 36 mln. eurų sumos įsiskolinimai Valstybės iždui bus konvertuoti į obligacijas, o tai reiškia, kad valstybės investicijos į šios bendrovės skolos vertybinius popierius negalės viršyti 136 mln. eurų.

Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras skelbia, kad antradienį Šiaurės Vakarų Latvijoje, Šlyterės stebėjimo stotyje buvo užfiksuotas seisminis įvykis – žemės drebėjimas. Latvijos gyventojai ėmė dalintis patirtimis, ką juto vykstant šiam reiškiniui, skelbia Latvijos naujienų portalas TVNET.  Vienas iš skaitytojų pranešė, kad pastebėjo puodelyje judančią kavą, namuose siūbavo lempos, judėjo durų rankenos.

Latvijos vyriausybė patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą, kurioje bus ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų bei stebėjimo dronų. Tai socialiniame tinkle X pranešė šalies premjerė Evika Siliņa, rašo „Ukrinform“. „Vyriausybė ką tik pritarė sprendimui perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms oro gynybos sistemų NBS, taktinių bepiločių stebėjimo sistemų, taip pat kitų materialinių ir techninių priemonių.

Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras skelbia, kad antradienį Šiaurės Vakarų Latvijoje, Šlyterės stebėjimo stotyje buvo užfiksuotas seisminis įvykis – žemės drebėjimas.

Iš Rusijos išsiunčiamiems dviem latvių diplomatams liepta iš Rusijos išvykti iki gegužės 9 dienos vakaro, naujienų agentūrai LETA pirmadienį  pranešė Latvijos užsienio ministerijos atstovė Diana Eglytė.  Paklausta, kiek žmonių šiuo metu dirba Latvijos ambasadoje Rusijoje, ji išvardijo 10 pavardžių.  Remiantis Užsienio reikalų ministerijos diplomatų sąrašu, Rusijos ambasadoje Latvijoje balandžio 26 dieną dirbo 21 žmogus.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, 0,2 proc. kuklesnis nei prieš metus, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. BVP dinamikai svarios įtakos turėjo apdirbamosios pramonės nuosmukis 1,4 proc. ir paslaugų sektoriaus susitraukimas 1,1 proc., taip pat 0,4 proc. sumažėjęs mokesčių surinkimas, pažymima pranešime.

Mažmeninė prekyba Latvijoje kovą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis, įvertinus kalendorinį faktorių pagyvėjo 2,8 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Augimas užfiksuotas po 12 mėnesių trukusio nuosmukio laikotarpio. Prekyba maisto produktais ūgtelėjo 5,0 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – traukėsi 1,7 proc., o degalais – išaugo 11,9 procento.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje vasarį buvo 15,8 proc. mažesnė nei tą patį praėjusių metų mėnesį – 39,37 euro už 100 kilogramų, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro informacija.  Per mėnėsį (vasarį, palyginti su sausiu) kainos pakilo vidutiniškai 0,1 procento. Vidutinė pieno supirkimo kaina Europos Sąjungoje šių metų mėnesį vasarį buvo 46,74 euro už 100 kilogramų – 0,3 proc. didesnė nei prieš mėnesį, bet 16,2 proc. mažesnė nei prieš metus.

Ukrainos energetikos sektorius gavo humanitarinę pagalbą iš Latvijos donoro – bendrovės „Latvenergo“. Daugiau nei 325 tonas sveriančioje siuntoje yra 250 transformatorių ir 60 tonų alyvos, pranešė Ukrainos energetikos ministerija. „Po masinių Rusijos atakų mūsų energetikos objektuose buvo apgadinta aukštos įtampos įranga. Siekdami atkurti energetikos sistemą, išnaudojame visas galimybes, įskaitant ir naudotą įrangą.

Latvijoje Rygos miesto taryba ragina gyventojus pritaikyti savo rūsius civilinės saugos reikalavimams, skelbia Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM. Miesto valdžia sutvarkys kelių savivaldybės pastatų rūsius. Vienas iš balandžio 27 d. ketinamų tvarkyti rūsių yra Rygos 49-ojoje vidurinėje mokykloje. Patars, kaip įsirengti slėptuves Tądien miesto valdžios atstovai taip pat surengs spaudos konferenciją, kurios metu pateiks rekomendacijas, kaip tinkamai pritaikyti patalpas slėptuvėms įrengti.

Latvijos vyriausybė priėmė sprendimą išbraukti rusų kalbą iš mokyklos mokymo kurso nuo 2026-ųjų rugsėjo 1-osios. Kitais metais pasirinkę rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, moksleiviai dar galės baigti mokymo kursą pagrindinėje mokykloje. Šiuo metu Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, pirmoji užsienio kalba, mokoma nuo pradinių klasių, yra anglų. Antrąja, perėjus į pagrindinę mokyklą, galima pasirinkti prancūzų, vokiečių ir rusų.

Latvijos prokuratūra šeštadienį pateikė kaltinimus šalies piliečiui dėl vykimo į Ukrainą diversijos tikslais. Viešame teismo kalendoriuje nurodyta, kad Ivano Tarabanovo byla Rygos miesto teisme bus nagrinėjama birželio mėnesį.  Prokuratūra naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad asmuo kaltinamas bandymu neteisėtai dalyvauti kariniame konflikte Ukrainoje ir kelionėmis teroristiniais tikslais. Šiuo metu vyras yra sulaikytas.

Latvijos inicijuota koalicija jau surinko 500 mln. eurų Ukrainai skirtiems dronams, informavo Gynybos ministerija. Vadinamajai dronų koalicijai Latvija vadovauja drauge su Jungtine Karalyste. Antradienį Latvijos vyriausybė nusprendė išsiųsti Ukrainai pirmąją didelę koalicijos dronų partiją. Vasario 14 dieną kartu su Latvija ketinimų prisijungti prie dronų koalicijos raštą pasirašė Ukraina, Lietuva, Nyderlandai, Estija, Švedija, Danija ir Vokietija.

Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Jei moksleivis atsisakys mokytis rusų kalbos iki šių metų birželio 21 dienos, jis ar ji galės pasirinkti kitą užsienio kalbą 2024–2025 mokslo metams. Mokinių tėvai apie savo sprendimą turės informuoti mokyklos direktorių, o mokymo įstaiga turės suteikti galimybę mokytis kitos užsienio kalbos.

Dronų koalicijai priklausanti Latvija ruošiasi nusiųsti Ukrainai pirmąją bepiločių orlaivių partiją. Tai pareiškė Latvijos premjerė Evika Siliņa, praneša portalas „rbc.ua“. „Bepiločiai orlaiviai paruošti, jie tokie, kokių prašė mūsų kolegos iš Ukrainos“, – sakė ministrė pirmininkė po Latvijos vyriausybės posėdžio.

Po to, kai kovo pabaigoje dėl skandalo, susijusio su užsakomaisiais skrydžiais, atsistatydino Krišjanis Karinis, į Latvijos užsienio reikalų ministro pareigas siūloma Baiba Bražė, pirmadienį pranešė ministrė pirmininkė Evika Silinia. B. Bražė turi ilgametę diplomatijos ir tarptautinių santykių patirtį, sakė E. Silinia. Latvijos parlamentas dar turi patvirtinti šį paskyrimą, o balsavimas greičiausiai įvyks ketvirtadienį.

Honkonge sekmadienį baigėsi pirmasis olimpinės 3x3 krepšinio atrankos turnyras, kuriame bilietą į Paryžių nugvelbė Latvijos vyrų rinktinė. Kitas atrankos turnyras vyks gegužės 3-5 d. Ten dėl bilieto į olimpiadą kovos ir Lietuvos vyrų rinktinė. Latviai turnyrą pradėjo B grupėje, kur be didesnių problemų įveikė visus sutiktus varžovus. Mūsų kaimynai 21:16 nugalėjo mongolus, 21:10 – Naująją Zelandiją ir 21:12 – Egiptą.

Didėjant karo nerimui Europoje, šalys pamažu ima ruoštis. Viena iš tokių šalių – Estija, kuri, kitaip nei dauguma NATO valstybių, neatsisakė šaukimo nuo pat Sovietų Sąjungos griūties. Kariai į savo tarnybą žiūri kaip į pareigą, o aukštesniojo rango karininkai net neabejoja – Rusija NATO nenugalėtų Pasigirsta kurtinantis raginimas pulti. 25 metų jaunuolis iš Talino Toivo Saabas pašoka ant kojų. Su savo ginklo broliais jis išsirikiuoja į eilę ir per medžius pasileidžia Rusijos sienos link.

Socialiniame tinkle „TikTok“ išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vyras uždengtu veidu viduryje baltos dienos Latvijos sostinės Rygios centre išniekina Ukrainos vėliavą.  Dėl šio incidento teisėsauga pradėjo tyrimą. Nusikaltimas įvykdytas balandžio 5 d., penktadienį.

Latvijoje patvirtintas pirmas šiemet paukščių gripo atvejis, antradienį pranešė šalies maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnyba gavo laboratorinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius labai patogenišką paukščių gripą pilkosios žąsies, rastos Valmieros savivaldybėje, gaišenai.

Latvijos vyriausybė šiais metais planuoja nusiųsti Ukrainai dronų, kurių bendra vertė siekia 10 mln. eurų, po susitikimo su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu žurnalistams Rygoje ketvirtadienį sakė Latvijos premjerė Evika Silina. Ji nurodė, kad šiuo metu vyriausybė, bendradarbiaudama su Ukraina ir Latvijos įmonėmis, dirba dronų gamybos Latvijoje klausimu, kad juos būtų galima siųsti į Ukrainą. Latvija netrukus išsiųs pirmuosius dronus, kurių vertė – milijonas eurų.

 Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas savo šalies narystę NATO pavadino „vienu didžiausių pasiekimų“ nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 m. „Čia plevėsuojanti NATO vėliava yra garantas, kad galime jaustis saugiai“, – sakė jis ketvirtadienį per iškilmes, skirtas 20-osioms Latvijos prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso metinėms paminėti. NATO įrodė, kad yra sėkmingiausias kolektyvinės gynybos aljansas žmonijos istorijoje, pažymėjo ministras.

Po ketvirtadienį įvykusio susitikimo su Latvijos premjere Evika Silina šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis nusprendė atsistatydinti. Oficialiai K. Karinis iš posto pasitrauks balandžio 10 dieną. Jis paaiškino, jog ši data pasirinkta tam, kad Saeima per posėdį balandžio 11-ąją galėtų patvirtinti naują diplomatijos vadovą.

Latvija ragina Lietuvą ir Estiją pasirašyti susitarimą dėl traukinių būsimam europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“ pirkimo, pranešė Latvijos susisiekimo ministerija. Skelbiama, jog Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Briškenas išsiuntė kvietimus savo kolegoms Lietuvoje ir Estijoje gegužės 29-ąją susitikti Taline ir aptarti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, įskaitant traukinių pirkimo bei infrastruktūros valdymo klausimus.