latvija

Latvijos finansų ministerijos ekspertų dabartiniais vertinimais, šiais metais ekonomika gali susitraukti 0,6 procento. Jie pažymi, jog švelni žiema bei vyriausybės paramos priemonės neleido ekonomikai nugrimzti į recesiją jau paskutinį 2022-ųjų ketvirtį. Tuo tarpu Ekonomikos ministerijos ekspertai pranašauja nulinį bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytį 2023-aisiais.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Taline dalyvaus trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars energetinio saugumo aktualijas regione ir Europos Sąjungoje, taip pat strateginių energetinio saugumo projektų įgyvendinimą bei potencialias bendradarbiavimo galimybes šalims įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus, pranešė Energetikos ministerija.

Latvijoje per praėjusius metus sudeginta 8,887 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik gruodį jų poreikis šalyje buvo 42,4 proc. didesnis nei prieš mėnesį, bet 16,3 proc. mažesnis nei prieš metus – 1,6 TWh. Pernai dujų vartojimo metinis augimas kol kas buvo užfiksuotas tik rugpjūtį – 27,2 proc. iki 432,2 tūkst.   megavatvalandžių, o visais kitais mėnesiais vartojimas buvo menkesnis nei prieš metus.

Latvija per praėjusius metus pagamino 4,795 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 14,5 proc. mažiau nei 2021-aisiais, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 1,3 proc. iki 2,653 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 13,3 proc. iki 77,7 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pernai pagamino 36,9 proc. mažiau negu užpernai – 1,216 mln. MWh.

Europos Parlamente (EP) trečiadienį bus atidengta memorialinė lenta pažymėti prieš 40 metų priimtai rezoliucijai dėl paramos Baltijos valstybėms. Renginyje dalyvaus EP pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), vicepirmininkas Robertas Zilė iš Latvijos, Estijos europarlamentaras Riho Terras, Lietuvoje išrinktas EP narys Andrius Kubilius ir kiti, trečiadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Trijų Baltijos šalių turizmo atstovai Vilniuje tariasi, kaip bendromis pastangomis į regioną sugrąžinti užsienio turistų srautus.  Viceministro Vinco Jurgučio teigimu, dėl užsitęsusios pandemijos ir karo Ukrainoje Baltijos šalys dar nesusigrąžino prarastų turistų srautų, taip pat sulėtėjo bendrų veiklų įgyvendinimas, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  „Vis dėlto Lietuva viršija turistų susigrąžinimo prognozes ir tikisi atsigavimo jau kitais metais.

Latvija pirmadienį pranešė paprašiusi Rusijos ambasadoriaus išvykti. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai panašų žingsnį žengė Estija. „Rusijos ambasadorius išvyks iki 2023-ųjų vasario 24-osios“, – teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Šis sprendimas jame aiškinamas besitęsiančia Rusijos agresija prieš Ukrainą ir solidarumo su Estija bei Lietuva gestu.

Pernai sausio-lapkričio mėnesiais Latvijoje realizuota 1,269 mln. tonų degalų – 3,3 proc. daugiau nei tuo pat metu užpernai, rodo Latvijos valstybės pajamų tarnybos duomenys. Didmeninė prekyba degalais augo 6,3 proc., tuo tarpu mažmeninė – susitraukė 0,7 procento. Prekyba ženklintais degalais pagyvėjo 81,6 proc., o kitokio degalų įsigijimo apimtys ūgtelėjo 25 procentais. Vien tik mažmeninėje rinkoje realizuota 877,1 tūkst. tonų degalų.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Labiausiai šis kainų indeksas išaugo Latvijoje, o kukliausiai – Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2021-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 20,7 proc., Latvijos – 28,8 proc., Estijos – 16,6 procento.

Pernai sausio-lapkričio mėnesiais Latvijoje pagaminta 83,575 mln. litrų alaus – 17,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį užpernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo eksportas išaugo 97,4 proc. iki 53,939 mln. litrų, o šio gėrimo importą Latvija padidino 15,8 proc. iki 95,816 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) padidėjo tik 0,4 proc. iki 123,417 mln. litrų. 2021-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 6,1 procento.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos Latvijoje 2022 metais, palyginti su 2021-aisiais, pakilo 30,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vidaus rinkoje parduotos produkcijos kainos padidėjo 47,9 proc., o eksportuotos produkcijos kainos – 16,1 procento. Į euro zonos šalis eksportuotos produkcijos kainos pakilo 19,4 proc., o į ne euro zonos šalis – 13,3 procento.

Faktinis nedarbas Latvijoje gruodį sudarė 7,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis negu lapkritį, parodė nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vyrų realus nedarbas per mėnesį paaugo 0,4 procentinio punkto iki 7,8 proc., o moterų – nepakito ir, kaip ir mėnesiu anksčiau, sudarė 6,4 procento. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, paskutinį 2022 metų mėnesį sudarė 6,1 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto aukštesnis negu lapkritį.

Kaimyninėje Latvijoje daugiau kaip 40 metų neregėtas potvynis. Vanduo skandina vos už pusšimčio kilometrų nuo Lietuvos sienos esantį Jakabpilio miestą: parduotuvės ir mokyklos užsidaro, ligoninės teikią tik skubiąją medicininę pagalbą. Miesto valdžia vietinius prašo kuo skubiau evakuotis, mat bijo baisiausio – užtvankos griūties, o jeigu ji subyrės, vanduo buldozerio principu nuo kelio šluos viską, kas gyva.

Latvijoje 2022 metų lapkritį gimė 1 053 kūdikiai ir mėnesio gimstamumo rodiklis buvo mažiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, parodė išankstiniai nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, kurie apibendrinami nuo 1995 metų sausio.

Latvijos valdžios institucijos sekmadienį paragino kai kurių centrinių rajonų gyventojus evakuotis iš namų dėl didžiausio per pastaruosius dešimtmečius Baltijos šalyse kilusio potvynio.  „Bus beveik neįmanoma jus išgelbėti iš ledinio dumblo, kai jis pateks į jūsų namus“, – per vietos radiją perspėjo Jekabpilio miesto meras Raivis Ragainis.  Šiuo metu ypač kenčia Jekabpilio, Pliavinios miestai ir jų apylinkės, kur Dauguvos upės tėkmę užblokavo iš Baltarusijos atplaukęs ledas.

Maždaug 50 kilometrų nuo Lietuvos sienos, Latvijos Jėkabpilio mieste žmonių namus užliejo Dauguvos upės vanduo. Miesto tarnybos bando pumpuoti vandenį ir dėlioja smėlio maišus, bet keliasdešimt namų jau praktiškai plaukia. Maža to, kyla rizika, kad vanduo apsems bemaž 200 būstų, mat užtvanka pradėjo po truputį byrėti ir gali visiškai sugriūti. Kilus potvyniui, žmonių namus užliejo Dauguvos vanduo, o kai kuriuose namuose vanduo pakilo per keliolika centimetrų.

Absoliuti dauguma, arba 92 proc., Latvijos gyventojų yra susirūpinę dėl pragyvenimo brangimo, parodė naujausias Eurobarometro tyrimas. Europos Parlamento atstovas spaudai Latvijoje Janis Krastinis naujienų agentūrai LETA pareiškė, kad dėl augančių pragyvenimo išlaidų visoje Europos Sąjungoje (ES) susirūpinę daugiau kaip devyni iš dešimties respondentų. Dėl kainų kilimo ypač susirūpinę Graikijos, Kipro, Italijos ir Portugalijos gyventojai.

Kad Rusijos nepriklausomas televizijos kanalas „TV Rain“ („Dožd“) galėtų sugrįžti į Latviją, bendrovė turės gauti leidimą retransliuoti, ketvirtadienį televizijai TV3 sakė Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) pirmininkas Ivaras Abolinis. Jis pabrėžė, kad Nyderlanduose gauta transliavimo licencija nereiškia, kad „TV Rain“ automatiškai galės transliuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.

Pastaruoju metu sparčiai mažėjanti pieno supirkimo kaina gali grįžti į 2020 metų lygį, prognozuoja Latvijos pieno gamintojų kooperatyvo „Piena logistika“ valdybos pirmininkas Agris Ludriksonis. 2022 metų lapkritį vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje pasiekė rekordinį 49 centų už litrą lygį, o šių metų sausį ji krito maždaug 40 procentų.

Latvijos susisiekimo ministras Janis Vitenbergas mano, kad Rygai reikėtų ieškoti galimybių sujungti Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ su Latvijos uostais. Interviu naujienų agentūrai LETA jis pažymėjo, kad „Rail Baltica“ yra ir didelis iššūkis, ir puiki galimybė Latvijos krovinių bei keleivių vežimui, tačiau tam, kad ši geležinkelio linija „veiktų ir duotų naudos Latvijos ekonomikai“, reikia jungčių.

Nepriklausomas Rusijos televizijos kanalas „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“) sumokėjo Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybai (NEPLP) jam skirtą 10 tūkst. eurų baudą. Apie tai naujienų agentūrai LETA penktadienį pranešė NEPLP vadovas Ivaras Abolinis.  Praėjusį mėnesį „TV Rain“ buvo nubausta 10 tūkst. eurų bauda už tai, kad transliacijos metu parodė žemėlapį, kuriame nuo Ukrainos atplėštas Krymo pusiasalis buvo pavaizduotas kaip Rusijos dalis, pranešė NEPLP.

Latvijos oro erdvėje per praėjusius metus aptarnauta 194,55 tūkst. skrydžių – 15,3 proc. daugiau nei 2021-aisiais, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 41 proc. iki 54,63 tūkst., tranzitinių skrydžių – 7,7 proc. iki 139,92 tūkstančio.  Praėjusį mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, skrydžių iš viso sumažėjo 32,7 proc. iki 13,37 tūkst., iš jų į Rygą ar iš jos – 1,3 proc.

Latvijoje per praėjusius metus įregistruotos 8826 naujos įmonės – 4,3 proc. mažiau nei 2021-aisiais ir mažiausiai nuo 2004-ųjų, rodo jų registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. 48,5 proc. naujų įmonių pernai įregistruota sostinėje.  Be to, naujų bendrovių akcinis kapitalas turi tendenciją mažėti. Užpernai bendras naujų bendrovių akcinis kapitalas buvo 243,49 mln. eurų, o pernai – tik 63,92 mln. eurų.

Latvijos aviakompanijos „Air Baltic“ stebėtojų taryba patvirtino bendrovės strateginius aplinkosaugos, socialinius ir valdymo tvarumo prioritetus, įskaitant įsipareigojimą iki 2050 metų pasiekti anglies dioksido neutralumą, pranešė bendrovė. „Tvarumas visada buvo neatsiejama „Air Baltic“ verslo ir kultūros dalis – neabejotinai ne tik švaraus oro, bet ir aplinkos, ekonomikos, technologijų, įmonės valdymo ir socialiniu požiūriu.

Pirmadienį Kanadoje vykstančiame pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionate įvyko ketvirtfinalio bei išlikimo kovos. Kovą iki trijų pergalių dėl išlikimo elitiniame divizione sėkmingai pradėjo Latvijos rinktinė, kuri 5:2 nugalėjo Austriją. Dvejuose iš keturių ketvirtfinalių intrigos nebuvo: Čekija net 9:1 sutriuškino Šveicariją, o JAV 11:1 sutriuškino Vokietiją. Visgi kituose mūšiuose intriga buvo gyva.

Antradienio naktį oro temperatūra daugumoje Latvijos regionų pakilo iki +6...+10 laipsnių ir sumušė ankstesnius karščio rekordus, praneša Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras. Iki vidurnakčio aukščiausia oro temperatūra buvo +9,2 laipsnio Bauskėje ir +9,3 laipsnio meteorologinių stebėjimų stotyse Dobelėje ir Jelgavoje. Sausio 2-osios rekordas buvo sumuštas 14 meteorologinių stočių, tarp jų ir 2007 metų sausio 2 dieną Rucavoje užfiksuotas šalies rekordas – +8,2 laipsnio.

Latvijos centrinė statistikos valdyba penktadienį paskelbė, jog sostinė Ryga sukūrė 52,8 proc. 2020-ųjų Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris tuometinėmis kainomis įvertintas 30,3 mlrd. eurų. Sostinės regiono indėlis buvo 16,1 proc., Kuržemės – 9,2 proc., Žiemgalos – 8,3 proc., Latgalos – 6,9 proc., Vidžemės – 6,6 procento. Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui buvo Rygoje – 25,9 tūkst. eurų, o mažiausia – Latgalos regione – 8,1 tūkst. eurų.

Latvijoje šiais metais, įskaitant prieššventinį laikotarpį, pirotechnikos pardavimai 2–3 kartais menkesni nei praėjusiais metais, pareiškė Latvijos nepriklausomų pirotechnikų asociacijos vadovas Janis Nutovcas. Jo žodžiais, yra bent penkios šio nuosmukio priežastys. Pirmiausia, karo įtaka bei solidarumas su nuo jo kenčiančiais Ukrainos gyventojais. Antra, bendras kainų šuolis daro neigiamą poveikį prekybai pirotechnikos gaminiais.

Siekdama išsaugoti galimybę laiku suteikti skubiąją medicinos pagalbą pacientams, patekusiems į kritinę situaciją, Latvijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba (NMPD) nuo trečiadienio pradeda dirbti nepaprastosios padėties režimu, naujienų agentūrai LETA pranešė NMPD komunikacijos skyrius.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 19,5 proc. didesnės nei pernai lapkritį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 24,6 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,1 procento. Per mėnesį (lapkritį, palyginti su spaliu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,4 procento. Statybininkų atlyginimai per mėnesį  sumažėjo 0,1 proc.

Latvijos komercinių bankų analitikai skirtingai vertina šalies ekonomikos raidos 2023-aisiais perspektyvas – vieni prognozuoja 1,5 proc. nuosmukį, o kiti – nedidelį augimą. SEB banko atstovas Dainis Gašpuitis pareiškė, jog didelio neapibrėžtumo sąlygomis rodiklius lems tai, kiek ekonominis aktyvumas smuks ateinančių metų pradžioje ir atsigaus antrąjį pusmetį. Jo žodžiais, naujų geopolitinių sukrėtimų, infliacijos ir energijos tiekimo stygiaus reikšmingos rizikos kitąmet išliks.

2021-aisiais 22,5 proc. Latvijos gyventojų pajamos buvo mažesnės skurdo rizikos ribos. Palyginti su ankstesniais metais, šis rodiklis nukrito 0,9 procentinio punkto, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi šiemet atliktų šalies gyventojų apklausų rezultais. Pernai skurdo rizikos riba Latvijoje pakilo iki 513 eurų nuo 472 eurų užpernai vienam namų ūkio nariui per mėnesį.

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Air Baltic“ planuoja 2023 metais gauti 600 mln. eurų viršijančias pajamas, arba 45 proc. daugiau nei šiemet, naujienų agentūrai LETA teigė vežėjos atstovai. Kaip paaiškino bendrovė, prognozės rodo, jog 2023-iaisiais aviacijos pramonė išlaikys spartų atsigavimo po pandemijos tempą.  Kitais metais „Air Baltic“ planuoja pajamas padidinti 45 proc., tuo metu bendros pajamos viršys 600 mln. eurų.

Per 11 šių metų mėnesių Latvijos uostuose perkrauta 43,517 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Susisiekimo ministerija. Birių krovinių krova išaugo 29,8 proc. iki 23,025 mln. tonų. Akmens anglies krovos apimtys ūgtelėjo 6,9 karto iki 7,437 mln. tonų, grūdų ir jų produktų – padidėjo 2,1 proc. iki 5,664 mln. tonų, medienos drožlių – sumažėjo 5,5 proc. iki 1,729 mln.  tonų, chemikalų – sumenko 53,1 proc. iki 740,4 tūkst. tonų.

Latvijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Latvijas dzelzcelš“ per 11 šių metų mėnesių pergabeno 16,84 mln. tonų krovinių – 9,4 proc. daugiau nei pernai  tą patį laikotarpį, pranešė įmonės valdybos pirmininkas Maris Kleinbergas. Anot jo, traukiniais šiemet keliavo beveik 40 proc. daugiau keleivių – 11,712 mln. žmonių.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pareiškė, jog nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios dėl jo tiesioginės ir netiesioginės įtakos negavo 72 mln. eurų planuotų pajamų. Bendrovė aiškina, kad dėl to ne tik teko nutraukti į skrydžius į Ukrainą, Rusijos bei jos sąjungininkę Baltarusija, bet ir  aplenkti Rusijos oro erdvę, o tai reiškė papildomas išlaidas degalams, pailgėjo skrydžių trukmės.

Faktinis nedarbas Latvijoje lapkritį sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei spalį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 6,4 proc., vyrų – padidėjo 0,2 punkto iki 7,4 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 67,2 tūkst. bedarbių (oficialiai registruotų – 51,6 tūkst.), iš jų 31,5 tūkst. buvo moterys, 35,7 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,8 tūkst., o per metus – 0,7 tūkstančio.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus 10 šių metų mėnesių sulaukė 1,888 mln. svečių – 64,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 2,6 karto iki 983,7 tūkst., vietinių klientų – 17,8 proc. iki 904,2 tūkstančio. Nakvynių skaičius augo 62,2 proc. iki 3,378 mln., iš jų užsieniečių praleistų – 2,5 karto iki 1,83 mln., Latvijos gyventojų – 15,6 proc. iki 1,548 milijono.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pirmadienį spaudos konferencijoje, surengtoje po susitikimo su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, pareiškė, kad vienintelė grėsmė visam Baltijos ir Šiaurės šalių regionui gali kilti iš Rusijos.  Po Kremliaus invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Šiam žingsniui nuo pat pradžių pritarė Latvija.

Latvijoje veikiantys bankai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 216,878 mln. eurų pelno – 2,4 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, parodė šalies finansų sektoriaus priežiūros institucijos – Finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK) – paskelbti duomenys. Bankų palūkanų pajamos sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 2,7 proc. iki 409,313 mln. eurų, o palūkanų išlaidos sumažėjo 26,4 proc. iki 37,832 mln. eurų. Pajamos iš komisinių smuko 2,2 proc.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, pakilo 13,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas tuo pat laikotarpiu pabrango 12,5 proc., o senesnės statybos būstas – 14 procentų. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos paaugo 1,3 procento. Vien pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 0,1 proc., o antrinėje – 1,5 procento.

Žemės ūkio investicijų grupės „Linas Agro Group“ valdoma prekybos ir paslaugų įmonė „Dotnuva Baltic“ 2024 metais ketina pradėti statyti naują sėklų ruošimo fabriką Latvijoje. Įmonės rinkodaros skyriaus vadovė Daiva Kizerskienė. sako, kad investicijų į jį įmonė dar nėra patvirtinusi.  Tikimasi, kad fabrikas pradės veikti 2025–2026 metais, jame per metus numatoma pagaminti apie 20 tūkst. tonų sertifikuotų sėklų, skirtų Latvijos ir Estijos rinkoms, trečiadienį pranešė bendrovė.

Tyrimas ir kratos Latvijos banke „Baltic International Bank“ yra susijusios su baudžiamuoju procesu dėl įtariamo didelio masto pinigų plovimo, parodė informacija, su kuria pavyko susipažinti agentūrai LETA. Valstybinės policijos atstovė spaudai Ilzė Jurevica banko pavadinimo nenurodė, bet patvirtino, kad policija tiria baudžiamąją bylą dėl įtariamo didelio masto pinigų plovimo, o pirmadienį Rygoje buvo atlikti procesiniai veiksmai.

Latvijos prekių eksportas sausio-spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis išaugo 30,7 proc. iki 17,336 mlrd. eurų, importas – 35,3 proc. iki 21,849 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pagrindinė užsienio prekybos apyvartos įspūdingo augimo priežastis – kainų šuolis, o rodiklius kėlė ir kukli palyginimo bazė. Vien tik spalį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,816 mlrd. eurų, importas – 2,381 mlrd. eurų.

Žiūrimiausias televizija Latvijoje lapkritį po ilgos pertraukos tapo komercinė TV3, skelbia šios rinkos tyrimą kiekvieną mėnesį atliekanti bendrovė „Kantar TNS“. Pagal televizijos žiūrovų skirto laiko trukmę TV3 praėjusį mėnesį teko 12,1 proc., o iš lyderės pozicijos išstumtai visuomeninei TV1 – 11,8 proc rinkos. 4 proc. rinkos atsiriekė visuomeninė TV7, 3,8 proc. – komercinė „TV3 life“, 3,2 proc. – TV3+, 2,6 proc. – TV6, 2,3 proc. – TV8, 2,1 proc. – STV.

Su Kremliumi susiję oligarchai Iskandaras Machmudovas ir Andrejus Bokarevas aktyviai užsiima verslu Latvijoje, o Latvijos valdžia ne tik nelaiko jų grėsme nacionaliniam saugumui, bet dar ir skiria jiems Europos Sąjungos paramą. Šią informaciją išsiaiškino ir paviešino tyrimą atlikęs leidinys „The Insider“. Leidinio teigimu, Rusijos kariuomenę aprūpinantys I. Machmudovas ir A. Bokarevas įmones Rygoje kontroliuoja ir asmeniškai, ir per atstovus.

Kaimyninėje Latvijoje medžiotojams teko mesti medžioklę ir skubiai gelbėti į užšalusį ežerą įlūžusius du didžiulius briedžių patinus. Šaltame vandenyje jie buvo bene visą dieną, todėl jėgų patys išsikapanoti iš vandens telkinio neturėjo ir būtų mirtinai sušalę. Latvijoje medžiotojai ledą talžė metaliniais strypais, mat vyko ypatinga gelbėjimo operacija. Į ežerą įlūžo du briedžių patinai.

Lietuvai raginant kaimynes Latviją ir Estiją spartinti Baltijos šalių sinchronizavimą su Europos elektros tinklais ir atsijungimą nuo posovietinio elektros žiedo Latvijos vyriausybės atstovė sako, jog tai techniškai įmanoma, tačiau brangiau kainuotų vartotojams.  „Labai svarbu įvertinti ir ekonominę greitesnės sinchronizacijos su Europos tinklais pusę.

Kilus audringai diskusijai dėl Latvijoje uždaromo rusiško opozicinio „TV Rain“ („TV Dožd“) kanalo, pasigirdo abejonių ar mes tikrai žinome, kas yra rusiška opozicija, kokie tai žmonės ir ką jie galvoja. Pasak portalo tv3.lt kalbintų politologų ir diplomatų, nereikia visiems klijuoti vienodų etikečių, bet skubėti įsileisti dar daugiau rusų – taip pat nevalia.  Žinia, kad „TV Rain“ nesilaikė Latvijos įstatymų ir prarado transliacijos teises, tarp rusų opozicijos sukėlė audringą reakciją.