SEB banko atstovas Dainis Gašpuitis pareiškė, jog didelio neapibrėžtumo sąlygomis rodiklius lems tai, kiek ekonominis aktyvumas smuks ateinančių metų pradžioje ir atsigaus antrąjį pusmetį.
Jo žodžiais, naujų geopolitinių sukrėtimų, infliacijos ir energijos tiekimo stygiaus reikšmingos rizikos kitąmet išliks. Kaip ir likusioje ES dalyje, Baltijos šalių ekonomikos artėja prie recesijos, nors SEB prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas 2023-aisiais kukliai padidės.
„Negalima atmesti dujų tiekimo iš Rusijos visiško nutraukimo šią žiemą. Tai gali lemti platesnio masto taupymo priemones ir didesnį nuosmukį“, – pabrėžė A. Gašpuitis.
„Ekonomikos nuosmukio gylį mažins valstybės parama tiek Latvijoje, tiek šalyse, su kuriomis prekiaujame, taip pat gana stabili darbo ir taupymo rinka. Prognozės rodo, kad nuosmukis bus laikinas ir palyginti nedidelis. Padėtis ekonomikoje pradės gerėti pavasarį ir vasarą, kai sąskaitos už šildymą taps nebeaktualios, infliacija pradės sparčiau mažėti“, – sakė „Swedbank“ vyriausiosios ekonomistės pareigas einanti Agnesė Buceniecė.
Pasak jos, Latvija metų pradžią pasitiks „recesijos šešėlyje“, infliacija ir toliau mažins gyventojų perkamąją galią bei vartojimą, tranzito sektoriuje bus stipriau juntamas sankcijų Rusijai ir Baltarusijai poveikis, o privačių investicijų aktyvumas išliks menkas. Antrąjį pusmetį viešąsias investicijas skatins lėšų iš Europos Sąjungos fondų srautai.
„Citadele“ banko ekonomistas Martinis Abolinis sakė, kad artimiausi 6-12 mėnesių Latvijos ekonomikai bus sunkūs ir kad šiuo metu nėra pagrindo tikėtis augimo 2023-aisiais. Jis mano, kad pirmąjį pusmetį BVP gali susitraukti daugiau kaip 3 proc., o visus metus – 1,5 procento.
„Kitaip nei per COVID-19 pandemiją, kuri labai stipriai paveikė kai kuriuos paslaugų sektorius, kiti metai bus sudėtingi daugumai ekonomikos sektorių. Labai aukštos energijos kainos ir sparčiai augančios vartojimo kainos mažina gyventojų perkamąją galią, o Europos ekonomikos lėtėjimą ir silpnėjančią išorės paklausą pajus tiek pramonė, tiek ir statybos sektorius“, – sakė jis.
„Luminor“ ekonomistas Peteris Strautinis prognozuoja, kad 2023-aisiais Latvijos ekonomika susitrauks 0,5 procento. Tai labiausiai lems didelės importuojamos energijos kainos ir nuosmukis euro zonoje, kuri yra pagrindinė šalies eksporto rinka. Pasak jo, ekonominio bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija susiaurėjimo įtaka transporto sektoriui sustiprės, tačiau ateinantieji metai gali būti palankūs viešojo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui.
„Karas Ukrainoje turėjo neigiamą poveikį turizmui, tačiau metų pabaigoje šis psichologinis poveikis nusilpo. Tikėkimės, kad kitąmet didelių sukrėtimų šiame sektoriuje neįvyks“, – pridūrė jis.
