lamborghini diablo

1992 metų, ankstyvas pavasaris. Piliečių suorganizuotų referendumų, violetinių karvių ir nuostabiai atrodančių kalnų gimtinė – Šveicarija. Į vieną didžiausių šios šalies miestų, Ženevą, kovo mėnesio pradžioje suplūsta tūkstančiai žiniasklaidos atstovų iš viso pasaulio.  Keletą dešimtmečių be jokių pertraukų organizuojama Ženevos automobilių paroda tampa naujausių, moderniausių, futuristiškų koncepcijų pasirodymo vieta, todėl nenuostabu, jog būtent ši paroda laikoma pačia prestižiškiausia.

Kuomet „VAG“ koncerno narė  – „Audi“, nusprendė įsigyti superautomobilių gamintoją – „Lamborghini“, daugelis į šį veiksmą žiūrėjo skeptiškai. Praėjus 20-čiai metų nuo tos dienos, kai „Audi“ gavo pilnavertę „Lamborghini“ kontrolę, italų gamintojas pasikeitė į gerąją pusę. Vokiečių markės vadovaujamas gamintojas sugebėjo prisikelti iš pelenų. „VAG“ koncerno resursai leido patobulėti visose įmanomose srityse.

Lygiai prieš 144 metus, 1869 metais, Madride įvyko matadoro ir buliaus kova, kuri vėliau buvo įamžinta ir automobilių istorijos metraščiuose.

„Lamborghini“ savo superautomobilį „Diablo“ baigė gaminti dar 2001 metais. Tuomet jį pakeitė „Murcielago“ modelis, kuris simbolizavo ir nauja kompanijos raidos epochą. Tiesa , „Diablo“ gamybos pabaigą italai pažymėjo pagamindami specialią 40 automobilių seriją. Šie automobiliai iš karto tapo kolekcine vertybe. Tai buvo automobiliai su šešių litrų darbo tūrio 542 a.g. 12 cilindrų 6.0 VT 40 SE varikliu, kuris leido automobiliui iki 100 km/h greičio spurtuoti per 3,9 sek.

Sekmadienį, gruodžio 4 d. grupės prabangių sportinių automobilių entuziastų pasivažinėjimas užmiesčio keliais baigėsi nelinksmu įvykiu, kuris nuo savaitės pradžios žiniasklaidoje įvardinamas kaip galbūt pati brangiausia avarija šiuolaikinio automobilizmo istorijoje. Po avarijos darytose nuotraukose dominuoja raudona spalva, mat į šią „mėsmalę“ pateko net aštuoni „Ferrari“ automobiliai.