Iš ... spaudė vašką
Dabar „Lamborghini“ yra laikoma sėkmingai, pelningai veikianti kompanija. Vis dėlto, jeigu bent truputėlį domėjotės šio gamintojo istorija, žinosite, jog sėkmė šią markę lydėjo praktiškai kiekviename žingsnyje. Tuo tarpu pelnas ir investicijų grąža daugelį metų „Lamborghini“ būstinėje buvo žinomi tik keliems specialistams, dirbusiems finansų skyriuje.
Tai pas vieną, tai pas kitą turtingą milijonierių arba finansiškai stabilios korporacijos vadovą atsidurdavęs gamintojas visuomet, anksčiau ar vėliau, prieidavo liepto galą, nes praktiškai niekam nebuvo pavykę sukurti tvaraus ir efektyvaus „Lamborghini“ valdymo modelio.
Už nuostabiai atrodančių, griausmingai skambančių modelių visuomet stovėjo giltinė, kuri bet kurią akimirką buvo pasiruošusi areštuoti gamintojos banko sąskaitas. Panašioje situacijoje gamintojas buvo ir dešimto dešimtmečio pradžioje, kai „Lamborghini“ valdė jau nebeegzistuojanti „Chrysler Corporation“.
Amerikiečiai tikėjosi su minimaliomis investicijomis gauti pakankamai didžiulę finansinę grąžą. Tai vienas iš tų modelių, kuris yra būdingas tik JAV automobilių koncernams, kuris anksčiau ar vėliau pradeda strigti.
Ribotos laidos modelis
Kuomet „Lamborghini“ į „Chrysler Corporation“ rankas pateko 1987 metais, tuomet italų gamintoja savo modelių gamoje turėjo tris „žaisliukus“: „LM002“, „Jalpa“ ir „Countach“. Praėjus vos trejiems metams liko tik vienas – „Diablo“.
Gamintojos lūkesčių nepateisinęs „Diablo“ prekybos startas paskatino tuometinius markės vadovus imtis iniciatyvos – sukurti naują nuostabiai atrodančio superautomobilio versiją – „Diablo Roadster“.
1992 metais debiutavusi koncepcija turėjo pademonstruoti kaip netolimoje ateityje galėtų atrodyti „Diablo“ su nuimamu stogu. Ryškus, triukšmingas ir tinkamas važinėti po saule apšviestais Kalifornijos keliais. Fantastika!
Ėmėsi iniciatyvos
Daugybę teigiamų atsiliepimų sulaukusi koncepcija, sugrįžusi į „Lamborghini“ būstinę, labai greitai tapo dulkių kamuolėliu. „Lamborghini“ tuomet tiesiog neturėjo reikalingo kiekio lėšų, jog galėtų greitai ir neskausmingai pradėti „Diablo Roadster“ versijos gamybą. Iš tiesų, viso projekto eiga priminė automobilį, važiuojantį su užtrauktu rankiniu stabdžiu. Lyg ir judate į priekį, bet jaučiate, jog kažkas Jums trukdo.
Automobilių puošybos specialistas – Walteris Koenigas, atsižvelgdamas į rinkos prašymus, ėmėsi iniciatyvos ir keletą standartinių „Diablo“ kupė modelių konvertavo į žavų rodsterį, o vėliau ir į „Targa“ tipo kėbulo tipą.
„Koenig“ specialistų patobulinti „Lamborghini Diablo“ išskyrė ne tik naujomis kėbulo dalimis, bet ir siautulingai švilpiančiomis turbinomis, kurios palaikydavo kompaniją benziną dideliais kąsniais valgančiam 12 cilindrų varikliui.
Tuomet 250 000 dolerių kainavusios versijos standartinėje konfigūracijoje turėjo net 750 arklio galių išvystantį variklį bei mechaninę pavarų dėžę. Ir visai tai automobilyje, kuris neturėjo elementarios stabilumo kontrolės ir dėvėjo milžiniško pločio galines padangas.
