lama xiv

Kokie dar uigūrai, paklausite, ar be jų neturime apie ką šnekėti? Tačiau globaliame pasaulyje nėra ir neturi būti "jų" ir "mūsų" problemų - visos problemos yra bendros: neseniai tolimuosius Filipinus skalbę uraganai, atrodo, persikėlė į Škotiją, tarsi paliudydami, jog pasaulis - išties mažas. Šiemet švenčiame Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, o štai uigūrai šiemet lygiai 250 metų kaip priklauso Kinijai. Kinijoje gyvena 55 tautos ir dominuojanti kinų (hanių) tauta, sudaranti 91,6 proc.

Tibeto laisvės judėjimo grupės narė Rūta Norkutė prieš kelias savaitės Užupio gatvėje atidarė tibetietiškų daiktų krautuvėlę. Įžengus į jaukią „Ištremto Tibeto“ parduotuvę pasitinka ne tik smilkalų kvapas bei židinio šiluma, bet ir katytė Tsultrim (išvertus iš tibetiečių kalbos – „Dorybė“), Rūtos priglausta iš gatvės. Draugų vadinamai „Tsitrinkai“ vardą parinko spalį Lietuvoje lankęsis vienuolis Geše Džampa Dhakpa, kuris pašventino ir parduotuvę.

Po Kinijos invazijos į Tibetą 1959 metais valstybės vadovas ir dvasinis lyderis Dalai Lama XIV ir apie 125 000 tibetiečių pabėgo ir iki šiol gyvena Indijoje. Dalai Lamos rezidencija, Tibeto parlamentas, mokslo ir kultūros centras tremtyje yra šiaurinėje Indijos dalyje, Himachal Pradesh valstijoje, McLeod Ganj miestelyje. Šalies pietvakariuose, Karnatakos valstijoje, yra dar vienas tibetiečių centras - Bylakuppe miestelis.

Kinija pareiškė protestą Danijai dėl to, kad šios šalies premjeras Larsas L. Rasmussenas gegužės 29 d. susitiko su Jo Šventenybe Dalai Lama XIV. Kinijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime teigiama, kad Danijos premjeras Rasmussenas, nekreipdamas dėmesio į ne kartą Kinijos pusės padarytus rimtus perspėjimus, susitiko su „skaldytojišką veiklą Kinijos atžvilgiu vykdančiu Dalai Lama“. Tuo esą buvo padaryta didelė žala esminiams Kinijos bei Kinijos ir Danijos santykių interesams,...

Vakar Seime buvo įregistruota rezoliucija, kurioje grupė Seimo narių Kiniją ragina pradėti dialogą su tikruoju Tibeto tautos atstovu – Jo Šventenybe Dalai Lama. Dalia Kuodytė tvirtina, kad lietuviai, patyrę panašius okupantų išbandymus, puikiai supranta tibetiečių troškimą patiems spręsti savo likimą. „Tikrai nesiūlom Seimui skelbti karo Kinijai“, - juokėsi Seimo narė.

Akivaizdu, kad Kinijai Tibeto klausimas yra itin opus – Pekinas atidžiai stebi Dalai Lamos susitikimus su valstybių vadovais ir nevengia daryti spaudimo, kad tokie susitikimai neįvyktų. Bet ar verta Kinijai ir toliau sėkmingai gadinti savo įvaizdį dėl žmogaus teisių padėties regione? Ar Pekinas nelaimėtų daugiau, jei pamintų savo imperialistines ambicijas ir pradėtų realias derybas dėl Tibeto statuso? Nebūtinai. Šią savaitę Prancūzijos pirmoji dama Carla Bruni-Sarkozy susitiks su Dalai Lama.

Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV, Stenfordo universitete (JAV) susitikęs su 15 neurologijos įžymybių, daugiau nei 4 valandas kalbėjosi su mokslininkais apie budizmą ir Vakarų mediciną.

Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama pareiškė, jog prieš mirtį gali įvardyti savo įpėdinį - taip jis sulaužytų šimtametę tradiciją, bet užtikrintų, kad į šį procesą neįsikištų komunistinė Kinija.

Nepaisydama Kinijos protestų Vokietijos kanclerė A. Merkel Berlyne susitiko su dvasiniu Tibeto vadovu Jo Šventenybe Dalai Lama XIV, pranešė „International Herad Tribune“. A. Merkel tapo pirmąją Dalai Lamą priėmusia Vokietijos vadove, nekreipusia dėmesio į Pekino protestus, kad tai gali padaryti žalos abiejų šalių ekonominiams santykiams.

Jei ištremtasis Dalai Lama galės grįžti į Tibetą, vargu ar jam bus leista gyventi tradicinėje šios šalies dvasinių lyderių būstinėje - 1 300 metų senumo Potalos rūmuose, antradienį (08.26) sakė pareigūnai.