laisvės partija

Laisvės partija, galima sakyti, išmoko dirbti politinį darbą, kuris grįstas priešininkų klaidinimu. Norėdami žengti dar vieną laiptelį civilinės sąjungos įteisinimo link, laisviečiai atliko apgaulingą manevrą: iš pradžių paprašė išimti iš Seimo darbotvarkės Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris atvertų kelią homoseksualių asmenų porų teisinių santykių sureguliavimui, bet antradienį netikėtai pasiūlė įtraukti klausimą atgal.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija teigia palaikanti Vyriausybės perkrovimą, bet pirmalaikius Seimo rinkimus laiko kraštutine priemone. „Partijos valdyba palaiko dabartinės Vyriausybės perkrovimo galimybę, taip pat pabrėžia būtinybę visoms parlamentinėms partijoms susitarti dėl skaidresnės politinių pareigūnų administracinių išlaidų apmokėjimo tvarkos“, – teigiama pirmadienį išplatintame partijos pranešime.

Penktadienį sušauktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas priemė sprendimą – inicijuos pirmalaikius Seimo rinkimus. Jei tai nepavyks – svarstys Ingridos Šimonytės Vyriausybės patraukimą. Koalicijos partneriai tokį sprendimą vadina „paremtu emocijomis“. Jei bus nuspręsta imtis perkrauti politinę sistemą, tą Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina daryti po liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

Buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Gediminas Jaunius ketvirtadienio rytą pranešė stabdantis narystę Laisvės partijoje. Apie tai jis ryte paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. „Stabdau narystę Laisvės partijoje“, – rašo jis. Jo įsitikinimu, „ketverius darbo Vilniui metus mėginama apibrėžti nepagrįstais kaltinimais nesąžiningumu“. „Juos pateikusiems teks arba įrodyti, arba paneigti bei atlyginti padarytą žalą.

Laisvės partija užsimojo keisti kai kurių lietuviškų pavardžių galūnes. Be jau dabar esančių galūnių -ė ir -ienė, Seimo laisviečiai siekia, kad moterys galėtų pasirinkti ir galūnę -a. Pavyzdžiui, jei vyro pavardė Šarka, identišką pavardę galėtų turėti ir moteris. Tai siūlanti Seimo laisvietė aiškina, kad poreikis ir susidomėjimas iš visuomenės yra milžiniškas. O kalbos komisijos ir kalbininkų tokie laisviečių užmojai neįtikina.

Stebėjimo kameros Vilniaus centre užfiksavo, kaip praeivis daužo Laisvės partijos būstinės stiklus. Vitrinos niokotojo ieško policija. Gedimino prospektu atžygiuoja vyriškis: apsidairo, matyt, žiūri, ar arti nėra policijos. Visai nekreipdamas dėmesio į paprastą praeivį vyriškis sviedžia į Laisvės partijos būstinės vitriną akmenį. Išgirdęs trenksmą atsisuka praeivis – apstulbęs jaunuolis pakelia telefoną ir veikiausiai užfiksuoja vitrinos niokotoją.

Ketvirtadienį išdaužtas sostinės Gedimino prospekte esančios Laisvės partijos būstinės langas. „Vakar 21:35 buvo išdaužtas Laisvės partijos būstinės langas Gedimino prospekte – prašome Jūsų pagalbos“, – skelbiama Laisvės partijos „Facebook“ puslapyje. Partijos publikuotame vaizdo įraše matyti, kaip vyras išdaužia langą, tai padaręs pasišalina.  Partija prašo paštu [email protected] informuoti atpažinusius įraše matomą asmenį.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) skeptiškai vertina Seimo Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės įstatymo pataisą, kad dokumentuose moterų pavardes būtų leidžiama rašyti su galūne -a. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) savo nutarimu.

Ketvirtadienį, gegužės 4 d., Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė įregistravo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a, rašoma partijos pranešime spaudai. Įstatymo projektas parengtas norint leisti galimybę moterims suteikti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė yra daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę, pavyzdžiui, Šarka ar Stundžia.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Seimas neseniai įtvirtino migrantų apgręžimo politiką Lietuvos pasienyje įstatymo lygmeniu, iki šiol ši praktika buvo vykdoma pagal vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymą. Praktika rodo, kad mūsų valstybė įsileidžia sieną nelegaliai kertančius Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet kitų šalių gyventojai yra apsukami atgal į Baltarusiją, nors bendras srautas šiuo metu nėra didelis, o Lietuva yra pasistačiusi fizinį barjerą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Laisvės partijos frakcijos pirmadienį pasirašė koalicijos sutartį. Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, derybos baigėsi sėkmingai. Meras priduria, kad jau yra viešai paskelbtas ateinančių ketverių metų projekto planas. „Tai leidžia mums turėti tokią stabilią dirbančią daugumą, pirmiausia grįsta ideologiniais panašumais ir supratimu, kaip miestas turi vystytis.

Iš ekonomikos ir inovacijų viceministro pareigų atsistatydinantis Vincas Jurgutis pranešė besitraukiantis ir iš Laisvės partijos. Jis sakė savo ateitį siejantis su privačiu sektoriumi, todėl taip nori atsikratyti bet kokių „interesų konflikto regimybių“. „Kadangi traukdamasis iš ekonomikos viceministro pareigų esu pasakęs, kad ketinu grįžti į privatų sektorių, tai pasitraukiau tiek iš Laisvės partijos valdybos, tiek ir apskritai iš jos narių, kad grįžtant į privatų sektorių nekiltų jokių inter...

Ketinama uždrausti maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir kitus vienkartinius indus. Tą užsimojo padaryti Laisvės partija, kurios iniciatyva uždrausti nemokamus plonus plastikinius maišelius parduotuvėse įsigalios jau nuo šios vasaros. Laisvės partija praėjusią savaitę pristatė savo žaliąją darbotvarkę – kokius darbus laisviečių parlamentarai ir partijos vadovaujamos ministerijos ketina padaryti aplinkosaugos srityje.

Užsitęsusios peštynės Seime – bandymas iš posto išversti laisvietę Morganą Danielę patyrė nesėkmę, po to, kai valdantieji net neatėjo į balsavimą. Pati Laisvės partijos narė Seimo tribūnoje teisinosi, kad nors ir vartojo narkotikus, heroino ji nebandė. Morgana Danielė iš Seimo tribūnos pasisakė ir apie specialius narkotikų vartojimo kambarius ir lengvuosius narkotikus, kuriuos būtų galima įteisinti. Iš balos sausa išlipo ir konservatorė Sejonienė, kuriai norėta suburti komisiją dėl apkaltos.

Seimo opozicijai ketvirtadienį nepavyko atleisti Laisvės frakcijos atstovės Morganos Danielės iš Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pareigų. Slaptame balsavime dėl M. Danielės atleidimo už tai balsavo 38 Seimo nariai, trys buvo prieš, du biuleteniai rasti sugadinti. Norint atleisti Seimo pareigūną dėl nepasitikėjimo reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“. Šiame balsavime dalyvavo tik opozicijos atstovai. Valdantieji nepritarė pareikštam nepasitikėjimui.

Opozicijos iš posto verčiama Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos vadovė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė gina poziciją, kad baudžiamosios atsakomybės už narkotinių medžiagų vartojimą turėtų būti atsisakyta.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl valdančiosios Laisvės frakcijos atstovės Morganos Danielės atleidimo iš Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos vadovės pareigų. Vienu iš pagrindų atleisti M. Danielę iš pareigų buvo jos prisipažinimas, kad yra vartojusi narkotinių medžiagų. Antradienį parlamentarė patikino, kad yra bandžiusi tam tikrų narkotinių medžiagų, tačiau tokie atvejai, anot jos, buvo pavieniai.

Laisvės partiją drebina nepotizmo skandalas. Partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė įsidarbino šiltoje vietoje „Lietuvos geležinkeliuose“ su atlyginimu didesniu nei 4000 eurų į rankas. Opozicija rėžia tiesiai – tai panašu į naujuosius „bebrus“, kurie, kol dar yra valdžioje, savus skuba susodinti į šiltas valstybines vietas. Tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pakartojo ir Seimo narys Saulius Skvernelis.

Laisvės partijos galimo nepotizmo skandalas įsisiūbavo. Kilus triukšmui dėl geležinkeliuose su keturių tūkstančių eurų alga į rankas įdarbintos partijos valdybos nario žmonos, prisipažinti suskubo kita Armonaitės viceministrė Eglė Markevičiūtė. Ji pranešė, kad yra Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės pusseserė. Vaiciukevičiūtė yra ir pačios Armonaitės klasiokė. Kai kurie Laisvės partijos nariai jau dabar sako, kad jiems klijuojama bebrų etiketė yra pagrįsta.

Laisvės partiją drebina nepotizmo skandalas. Partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė įsidarbino šiltoje vietoje „Lietuvos geležinkeliuose“ su atlyginimu didesniu nei 4000 eurų į rankas. Negana to, ji yra Armonaitės vadovaujamos partijos valdybos nario viceministro Vinco Jurgučio žmona. Laisviečiai įtikinėja, kad Armonaitės vaikystės draugė įsidarbino pati, be jų protekcijų.

Po skandalingo „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės korporatyvinių reikalų direktorės Agnės Belickaitės pasitraukimo, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Maskevičiūtė atskleidė savo ryšius su susisiekimo viceministre Agne Vaiciukevičiūte. Apie tai ji ketvirtadienį parašė „Facebook“. „Šiandien mane pasiekė naujienos, kad visų skandalų kontekste domimasi ir mano giminės medžiu. Atsakymai. 1. Taip, susisiekimo viceministrę Agnė Vaiciukevičiūtė pažįstu 33+ metų – ji mano pusseserė.

Aušrinė Armonaitė po kilusio nepotizmo skandalo neketina trauktis iš ekonomikos ir inovacijų ministrės posto. Pasak jos, nemato tam dalykinių argumentų. „Pasvarsčiau. Dalykinių argumentų, kodėl turėčiau trauktis negirdžiu ir nematau. Politinių postų aš nesilaikau ir nesivaikau. Tačiau šioje situacijoje nematau argumentų, kodėl turėčiau trauktis“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė Aušrinė Armonaitė.

Po skandalingo „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės korporatyvinių reikalų direktorės Agnė Belickaitės pasitraukimo komentarą ketvirtadienį pateikė ir „Lietuvos geležinkeliai“. Anot pranešimo spaudai, sprendimas priimtas bendru šalių sutarimu. „Tiek bendrovė, tiek šioje pozicijoje dirbantis žmogus turi turėti organizacijoje dirbančios komandos, visuomenės ir žiniasklaidos pasitikėjimą.

Po kilusio nepotizmo skandalo Laisvės partijos atstovai atgailauja. Tikina, kad buvo sudaryta regimybė interesų konfliktui, tačiau sveikina, kad tiek Agnė Belickaitė, tiek jos vyras viceministras Vincas Jurgutis nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. „Akivaizdu, kad šita situacija ne dėl to, kad Vincas buvo, šiuo metu vis dar yra, Aušrinės viceministras, ne todėl, kad Aušrinė vadovauja Laisvės partijai, ir ne dėl to, kad Susisiekimo ministerijoje yra Laisvės partijos deleguotas ministras.

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas džiaugiasi, kad po klausimų dėl galimo nepotizmo nauja „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta Agne Belickaite ir jos sutuoktinis ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pasitraukė iš pareigų, tačiau sako, kad jie tai turėjo padaryti anksčiau. „Aš džiaugiuosi tokiu jų sprendimu, manau, kad jie turėjo būti padaryti anksčiau“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

Kilus skandalui dėl nepotizmo iš „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktorės pareigų traukiasi Agnė Belickaitė. Tai ji ketvirtadienį patvirtino socialiniuose tinkluose. „Chebra, šito jau yra per daug. LTG, nepadarę nieko blogo, yra valkiojami po purvą, nes kažkam tai yra smagu. Prezidentas ir šiaip bet kas politikoje apgailėtinai kapitalizuoja progą daužyti oponentus.

Sulaukus kaltinimų nepotizmu paskirta „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktorė Agnė Belickaitė turėtų pareigų atsisakyti, sako parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius. Apie tai ketvirtadienio rytą jis parašė savo „Facebook“ puslapyje. „Nesu komunikacijos ar viešųjų ryšių specialistas, bet suprantu, kad viešų ir privačių interesų konflikto regimybė politikoje yra ne ką mažesnė blogybė nei pats konfliktas.

Laisvės partiją drebina nepotizmo skandalas. Partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė įsidarbino šiltoje vietoje „Lietuvos geležinkeliuose“ su atlyginimu didesniu nei 4000 eurų į rankas. Negana to, ji yra Armonaitės vadovaujamos partijos valdybos nario viceministro Vinco Jurgučio žmona. Laisviečiai įtikinėja, kad Armonaitės vaikystės draugė įsidarbino pati, be jų protekcijų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė bei laisviečių lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį teisinosi dėl kilusio skandalo, kai Laisvės partijai priklausančios Susisiekimo ministerijos kontroliuojamoje įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujančiose pareigose įdarbinta ministrės klasiokė ir viceministro žmona Agnė Belickaitė. Vėliau apie situaciją pakomentavo ir pati A. Belickaitė. „Aš nelabai galėjau tartis. Jei aš būčiau nuėjus tartis, aš būčiau juos pastačiusi į siaubingą situaciją.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė bei laisviečių lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį teisinosi dėl kilusio skandalo, kai Laisvės partijai priklausančios Susisiekimo ministerijos kontroliuojamoje įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujančiose pareigose įdarbinta ministrės klasiokė ir viceministro žmona Agnė Belickaitė. „Situacija yra labai nemaloni, bet visiškai neturiu ką slėpti.

Po kilusios audros dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministro Vinco Jurgučio žmonos Agnės Belickaitės įdarbinimo „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore klausimų tik daugėja. Aiškėja daugiau detalių dėl A. Belickaitės ir Laisvės partijos artimų sąsajų – ji aktyviai dirbo su Laisvės partija ir per savivaldos rinkimus, kurie šiai politinei jėgai buvo nesėkmingi.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta Agnė Belickaitė. Ji praėjusią savaitę pakeitė gruodžio pabaigoje įmonę palikusį Mantą Dubauską.

Finansų ministerijai siūlant ateityje nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus, valdantiesiems priklausančių „laisviečių“ lyderis Vytautas Mitalas abejoja, ar toks žingsnis teisingas.    „Trečios pakopos knibinėjimas... Daugelis žmonių priprato prie pensijų kaupimo modelio ir tuos dalykus reikia daryti labai atsargiai, o kiekviena valdžia prie jų maga prikišti pirštus“, – antradienį Seime žurnalistams teigė parlamentaras.

Sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausia –17 – merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antri lieka įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus.

Į antrąjį Vilniaus mero rinkimų turą patekęs konservatorius Valdas Benkunskas pradeda derybas su Laisvės partija dėl koalicijos savivaldybės taryboje. Jis taip pat užsitikrino dabartinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus palaikymą antrajame ture. „Šiandien pradėjome pirmąsias konsultacijas su Laisvės partijos atstovais dėl galimos valdančiosios koalicijos Vilniaus mieste“, – BNS trečiadienį sakė dabartinis sostinės vicemeras.

Laisvės partijai pirmieji jos savivaldos rinkimai susiklostė ne itin palankiai. Partijos lyderiai aiškina, kad nors žarstyti populistinius pažadus būtų buvę paprasčiau, tokio kelio laisviečiai nesirenka. Laisvės partija visoje Lietuvoje rinkimuose sulaukė 3,5 proc., vienas partijos kandidatas pateko į antrąjį merų rinkimų turą. „Tikėjomės šiek tiek geresnių rinkimų rezultatų. Natūralu, kad dabar grįšime, analizuosime tas detales, ką galėjome daryti kitaip.

Laisvės partija šiuo metu yra valdančiojoje koalicijoje nacionaliniu lygmeniu, tačiau savivaldoje tai buvo vieno miesto – Vilniaus – partija. Kitose savivaldybėse laisviečiai merų ar savivaldybių tarybų narių neturėjo. Šiuose rinkimuose Laisvės partija iškėlė viso labo 15 kandidatų sąrašų skaičiuojant su koaliciniais. Kaip sako partijos vicemininkas Vytautas Mitalas, kandidatai buvo keliami ten, kur buvo stiprūs partijos skyriai.

Valdančiųjų koalicijai priklausančios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimui pavasario sesijoje svarstant dalies mokesčių pertvarką frakcija tikriausiai nepalaikys nekilnojamojo turto (NT) ir kitų mokesčių didinimo. Jos manymu, iš visų Finansų ministerijos pasiūlymų gali pavykti įteisinti tik investicinę sąskaitą.  A. Armonaitė BNS teigė, jog svarbiausi yra tai, kad mokesčių našta neaugtų ir verslo investicinė aplinka neblogėtų.

Valdančioji Laisvės partija durų trankyti dėl partnerystės neketina ir žada, kad „tas klausimas bus sprendžiamas, kol bus išspręstas“, tačiau surinkti reikiamus balsus yra „beprotiškai sunku“, sako partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Aš tą sakau per visą šitą kadenciją, kad Lietuva vėluoja išspręsti šitą problemą ir tai mūsų netenkina, bet neslėpsiu, ir net nėra ką slėpti, viskas matosi akivaizdžiai, yra beprotiškai sunku surinkti pakankamą balsų skaičių.

2020-ųjų Seimo rinkimų netikėtumas – Laisvės partija. Savivaldos rinkimuose politikos naujokė deleguoja 6 kandidatus į merus skirtinguose Lietuvos miestuose ir rajonuose. O jų šansus ekspertai iškovoti pergales rinkimuose vertina su pesimizmo nuotaikomis. Jų teigimu, kandidatams gali pakišti koją tai, kad didžiajai daliai rinkėjų nepriimtinos liberaliosios vertybės ir idėjos. Vilniuje į merus Laisvės partija kelia Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių.

Laisvės partijos Seimo narė Ieva Pakarklytė inicijavo diskusiją dėl moteriškų pavardžių rašymo dokumentuose su galūne -a. Parlamentarės manymu, jeigu vyro pavardė yra Šarka, tai moteris galėtų būti ne Šarkė ar Šarkienė, kaip dabar, o Šarka. Valstybinė lietuvių kalbos komisija mano, jog tai griautų visą susiklosčiusią sistemą, mat lietuvių kalboje susiformavo tradicija, jog iš pavardės būtų galima atskirti, ar tai moteris, ar vyras.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija savo kandidatus į merus kelia aštuoniose savivaldybėse, kandidatų sąrašai į tarybas bus keliami 15 savivaldybių. Penktadienį partija pranešė surinkusi gyventojų parašus, būtinus dalyvauti savivaldos rinkimuose 15-oje savivaldybių, kur suformuoti partijos kandidatų sąrašai. Laisvės partija savo kandidatus į merus kelia  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Ukmergėje, Kėdainiuose, Šakiuose bei Elektrėnuose.

Vilniaus miestui šiuo metu vadovaujanti Laisvės partija po savivaldybių tarybų rinkimų tikisi turėti didžiausią frakciją sostinės taryboje. „Tikiuosi, kad Laisvės frakcija bus pati didžiausia ateinančios kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje“, – per partijos programos Vilniui pristatymą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmadienį sakė kandidatas į merus, Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kvietė rinkėjus palaikyti jos politinės jėgos kandidatus tam, kad Lietuva „būtų arčiau Vakarų“. Partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad jis yra vienintelis kandidatas, kuriam patinka gyventi sostinėje, o dabartinis miesto meras Remigijus Šimašius kalbėjo apie Vilniaus panašumą su Londonu ar Niujorku.

Gyvūną nužudę ar suluošinę žmonės Lietuvoje neteks teisės tam tikrą laiką jų laikyti, nusprendė Seimas, priėmęs teisės aktų pakeitimus. Jeigu šio draudimo nebus laikomasi, tuomet bus taikomos piniginės baudos. Pirmą kartą bauda gali siekti 150-300 eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai, tuomet baudos padidės iki 300-550 eurų.

Laisvės partijos valdyba priėmė sprendimą steigti analitinį centrą – Liberalios demokratijos institutą. Kaip ketvirtadienį pranešė partija, planuojama, jog centras vykdys analitinę, tiriamąją ir šviečiamąją veiklą stiprinant liberalizmą bei liberalią demokratiją Lietuvoje. Liberalios demokratijos instituto vadovu tapo teisingumo ministrės patarėjas, partijos valdybos narys Danielius Ilkevičius. Instituto sprendimų priėmimo galią turės Laisvės partijos valdyba.

Seimas žengė dar pusę žingsnio į priekį svarstant mažo kiekio kanapių turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimą Lietuvoje. Po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, pagal kurias mažo kiekio kanapių turėjimas savo reikmėms būtų baudžiamas įspėjimu arba bauda. Vis dėlto, lydinčiajam teisės aktui – Baudžiamojo kodekso pakeitimui – nepritarta, ir jis bus dar kartą svarstomas vėliau, rašoma pranešime spaudai. Žingsnį Seimas žengė, bet pratrūko pūliniais.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad partnerystės ar civilinės sąjungos ir kanapių reguliavimo klausimai lieka centrine žmogaus teisių darbotvarkės dalimi. Nors jie liko neišspręsti ir buvo gautas ne vienas smūgis, ji tikisi, kad reikalai pajudės į priekį. A. Armonaitė aiškina, kad jai liūdna ir gėda prieš žmones, kad šie klausimai nesutvarkyti, o žmogaus teisių žemėlapiuose esame nupiešti su Baltarusija ir Rusija.