laisvės kovos

...

„Miško broliai“ turi būti iškeldinti iš pastatų sostinės centre, ketvirtadienį pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Tokį galutinį sprendimą jis priėmė, išnagrinėjęs Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugijos kasacinį skundą ir palikęs nepakeistus žemesnių instancijų teismų sprendimus. Prieš tai civilinę bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra ir jo įkurta draugija turi būti iškeldinti iš sostinės centre, Totorių gatvėje, esančio pastato.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo 2022-uosius paskelbti Jono Meko metais. Anot komisijos, 2022 metų gruodžio 24 dieną sueis 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas J. Mekas. „J. Meko avangardinė kino ir literatūrinė kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai. Ji formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą“, – teigiama komisijos pranešime.

TV8 televizijos laida „Sveikatos medis“ ir laidos vedėja Irena Pivoriūnienė atidavė pelnytą pagarbą visiems medikams, dirbusiems po kruvinųjų sausio 13-osios įvykių ir pakvietė iš pačių tos nakties liudininkų išgirsti, kaip vyko sužeistųjų laisvės gynėjų gydymas. I. Pivoriūnienę laidos pašnekovai pasitiko Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur direktoriaus pareigas užima jau šviesios atminties laisvės gynėjo Antano Sakalausko sūnus Jonas.

Iš Sovietų Sąjungos okupacijos besivaduojančiai Lietuvai 1991-ųjų metų sausio 8-ąją buvo iškilęs didžiulis pavojus. TV3 televizijos laidoje „Karštai su tv3.lt“ atskleistos mažai viešintos, tačiau neįtikėtinai svarbios detalės, lėmusios mūsų tolimesnį kelią laisvės link. 1991-aisiais Aukščiausioje Taryboje veikė apsaugos skyrius, kurį sudarė jauni, fiziškai stiprūs ir laisvoje Lietuvoje trokštantys gyventi vyrai.

Seime juda į priekį įstatymo projektas dėl sostinės Lukiškių aikštės – siūloma įtvirtinti, kad jos memorialiniai akcentai būtų skirti laisvės kovoms. Už tokį valdančiųjų valstiečių registruotą projektą penktadienį balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 12 ir susilaikė penki parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo, jis planuojamas pirmadienį.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi projekto dėl sostinės Lukiškių aikštės – jos memorialiniai akcentai turėtų būti skirti laisvės kovoms. „Įstatymo projektu stengiamasi nustatyti bendrus aikštės tvarkymo principus, kurie padėtų įtvirtinti tikrai išskirtinį Lietuvos istorijoje šios aikštės memorialinį statusą, atsimenant tai, kad aikštė siejasi su okupaciniais režimais, su ilga Lietuvos laisvės kovų istorija“, – sakė projektą pristačiusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė valstietė Agnė Širin...

  Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyviai nori, kad valdžia juos remtų finansiškai ir Lietuvoje būtų daugiau skiriama dėmesio istorinės atminties išsaugojimo, laisvės kovų klausimams ir tam skirtų projektų.   Todėl šeštadienį Raseinių rajone, Ariogaloje, surengtame 27-ajame sąskrydyje buvo priimtas atitinkamas pareiškimas.

LRT.lt Seimas plenariniame posėdyje priėmė Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo pataisas, kuriomis žydų gelbėtojai holokausto metu prilyginti Laisvės kovų dalyviams. Už teisės akto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras, skelbiama pranešime spaudai.

Šeštadienį Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyks tradicinis Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Renginys prasidės Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestro koncertu Ariogalos gatvėse. Vėliau šventinė eisena pasuks į Dubysos slėnį. Vidurdienį šv. Mišias aukos J. E. arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Po šv. Mišių vyks iškilmingas šventės atidarymas, per kurį į stadioną bus įneštas ir uždegtas ugnies fakelas.

Prieš keturiasdešimt metų (sukaktis pirmadienį, gegužės 14 dieną) už Lietuvos laisvę susideginusio devyniolikmečio kauniečio Romo Kalantos auka nėra pakankamai suvokta ir įamžinta. Kitos laisvės kovos irgi prašosi adekvatesnio atminimo, teigia Vilniaus Universiteto istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis. Ar viskas visuomenei pasakyta apie šį įvykį ir kokie svarbūs niuansai dar nėra žinomi? Na, istorijoje turbūt niekada nebus taip, kad viskas būtų taip jau žinoma ir iki galo aišku.

Lietuva atsisveikina su partizanu, vienu iš Lietuvos partizanų vadų pasitarimo Minaičiuose 1949 m. organizatorių, Lietuvos Kovos sąjūdžio Prisikėlimo apygardos vado adjutantu Viktoru Šniuoliu. „Išėjo paskutinis Minaičių suvažiavimo partizanas. Jo ranka buvo atspausdinta 1949-ųjų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija, jis vadovavo partizanų vadų suvažiavimo apsaugos organizavimui.

Gyvu nesunaikinamo žmogiškumo ir drąsos liudijimu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino šeštadienį Ariogaloje į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ susirinkusius Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovos dalyvius. „Jūs esate tie, kurių dėka savo širdyje nešiojamės vis dar gyvą mūsų tautos istoriją. Jūs esate lietuvybės ir mūsų tautos vienybės simbolis“, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Dubysos slėnyje Ariogaloje šeštadienį buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimos rinksis į tradicinį sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Kiekvieną rugpjūtį gražią šventę rengia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Joje dalyvaus ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri šį susitikimą pavadino puikia proga pagerbti tremtinius, už Lietuvos laisvę kentėjusius ir kovojusius žmones, kurie net nežmoniškiausiomis sąlygomis sugebėjo išsaugoti moralines ir ...

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį dalyvaus Ariogaloje vyksiančiame Lietuvos buvusių politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. „Šis susitikimas – puiki proga pagerbti tremtinius, už Lietuvos laisvę kentėjusius ir kovojusius žmones, kurie net nežmoniškiausiomis sąlygomis sugebėjo išsaugoti moralines ir tautines vertybes. Tai svarbi mūsų istorijos dalis.

Viename užsienio internetiniame leidinyje  teko skaityti nustebusio skaitytojo samprotavimus: „Didelė dalis lenkų ir žydų chuliganų-teroristų, būsimų premjerų ir kitų pirmųjų asmenų gimė 50 kilometrų spinduliu apie Vilnių. Ten toks klimatas, ar ką? Kas man, pavyzdžiui galėtų paaiškinti lenkišką paprotį, apie kurį visi žino – laidoti širdį atskirai nuo kūno (Šopenas, Pilsudskis)? Suprantu motyvus, bet atrodo kraupokai...“ Žymių asmenybių etnografinė rytų Lietuva pasauliui tikrai davė daug.

77– erių vilnietis Edvardas Burokas, kruopščiai kruopelę po kruopelės rinkdamas rašo apie tai, ką pats ir jo bendraminčiai, kovotojai už Lietuvos laisvę, patyrė. Ne kartą jis buvo išvežtas į Rusijos kalėjimus, buvo vienas iš garsiojo Vorkutos lagerio politinių kalinių sukilimo organizatorių. Jis iš tų, kurie grįžę iš gulagų nenuleido rankų ir neprarado vilties sulaukti Nepriklausomybės.

Kauno centre iškils paminklas Lietuvos laisvės kovotojų Motinai. Didžiąją dalį šiam paminklui reikalingų lėšų paaukojo Lietuvos gyventojai. Trečiadienį Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė siūlymui skirti 20 tūkst. litų iš Administracijos direktoriaus rezervo fondo paminklo Lietuvos laisvės kovotojų Motinai projektavimui bei papildomiems aplinkos tvarkymo darbams Kauno senosiose kapinėse (Ramybės parke), miesto centre, netoli tarpmiestinės autobusų stoties.

Netekome pasipriešinimo okupacijai (rezistencijos) dalyvės Elenos Keraitytės-Terleckienės. Antano Terlecko žmona mirė naktį į birželio 10-ąją, panešė laisvės kovų bendražygiai. A. Terleckienė gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apskrities Troškūnų valsčiaus Laukagalių kaime.

Vyriausybės pasitarime pritarta darbo grupės, kuriai vadovavo Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis, pasiūlymams dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo Vilniuje, joje taip pat numatoma įamžinti kovotojų už  Lietuvos laisvę atminimą. Darbo grupės nuomone, Lukiškių aikštė turėtų būti sutvarkyta, pritaikant ją  valstybinei reprezentacinei funkcijai ir visuomenės poreikiams.