laima kreivytė

Birželio 19 d. 18 val. VDA Tekstilės galerijoje Artifex (Gaono g. 1) įvyks Renatos Heredios parodos „Dabužiai kaip kasdienybės terapija“ atidarymas. Kūrėja apie savo kūrybą: Kurdama drabužius iš likučių, senų drabužių, medžiagų atraižų ir pasenusių audinių bandau suformuoti savo asmeninį archyvą, naudodama drabužius, kaip objektus, turinčius turinį - kaip nuorodą į tam tikrus įvykius, žmones, emocijas, prisiminimus. Tokiu būdu drabužiai tampa tarsi failai, fiksuojantys tam tikrus įvykius.

Jau šeštą kartą Lietuvoje organizuojamas kasmetinis, tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis TARP visus atlaidžius ir kritiškus naujo poetinio požiūrio ieškotojus kviečia atrasti Birutės Pūkelevičiūtės poeziją ir savą jos interpretaciją pateikti poetiniuose filmuose.

Pirmą kartą savo istorijoje festivalis „Kino pavasaris“ pristatys net 13 Lietuvos kino kūrėjų premjerų – 6 dokumentinius ir 7 trumpo metražo vaidybinius filmus. „Šie metai Lietuvos kinui ypač derlingi, tad „Kino pavasaris“ suteikia puikią galimybę susipažinti su šviežiausiais Lietuvos režisierių darbais. Iš viso kino kritikų komisijos atrankai buvo pateikta per 50 lietuviškų filmų, iš jų 34 išvys žiūrovai.

Balandžio 29d. Media Desk Lietuva kartu su Tarptautiniu moterų kino festivaliu „Šeršėliafam“ kviečia Lietuvos kino profesionalus bei mylėtojus jaukioje ir neformalioje aplinkoje padiskutuoti apie vieną ryškiausių pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos kino industrijos fenomenų – didėjančią moterų svarbą audiovizualinėje kultūroje.

Vasario 3 d., trečiadienį, 17 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) dailės kritikė ir parodų kuratorė Laima Kreivytė ves ekskursiją „Moterys ir vyrai moderniame Lietuvos mene: įvaizdžiai, vaidmenys, erdvės“. „Kokie moteriškumo ir vyriškumo vaizdiniai iškyla moderniame Lietuvos mene? Kaip keičiasi menininko ir menininkės vaidmuo visuomenėje nuo XX a. pradžios iki šių dienų? Ar lytis turi reikšmę kuriant ir vertinant kūrinius? Kuo skiriasi moteriškos ir vyriškos e...

Internetinis šiuolaikinio meno žurnalas artnews.lt drauge su Šiuolaikinio meno centru bei Nacionaline dailės galerijos informacijos centru kviečia į trečiąjį tarptautinių meno kritikų dirbtuvių THREE USES OF THE KNIFE, užsiėmimą šį penktadienį, lapkričio 6 d., 10 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22). Atkreipiame dėmesį, kad renginio vieta pasikeitė – anksčiau skelbta, kad renginys vyks ŠMC skaitykloje.

Internetinis šiuolaikinio meno žurnalas artnews.lt, Šiuolaikinio meno centras (www.cac.lt) bei Nacionalinės dailės galerijos informacijos centras (ic.ndg.lt) kviečia į antrąjį tarptautinių meno kritikų dirbtuvių THREE USES OF THE KNIFE užsiėmimą šį penktadienį, spalio 23 d. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Antroji dirbtuvių diena skirta temai „Meno kritika išplėstame lauke“. Šį kartą bus analizuojama šiuolaikinės meno kritikos situacija ir aptariami šiandien aktualūs klausimai.

Šiemet pirmą kartą tarptautinėje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje žiūrovams duris atvers XVI a. renesansinis pastatas „Scuola Grande della Misericordia“, kur bus rodoma Žilvino Kempino instaliacija „Tūba“. Birželio 5 d. Lietuvos paviljoną oficialiai atidarys Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Balandžio 27 d. Lauros Garbštienės paroda „Ką turėčiau daryti, kad vienaragis ateitų ir padėtų galvą man ant kelių?“ prasidėjęs alternatyvios moterų kultūros festivalis „Ladyfest Vilnius“ įsibėgėja ir siūlo jums vis daugiau kūrybinių užsiėmimų, diskusijų ir meno. Renginių ciklas, Lietuvoje rengiamas jau trečią kartą, skiriamas visame pasaulyje vykstančiam judėjimui už lygias teises, moterų ir merginų įgalinimą bei visuotinį tolerancijos skatinimą.

Birželio 7 d. prasidėsiančioje Venecijos bienalėje Lietuva turės įspūdingą ekspoziciją – menininko Žilvino Kempino 26 m ilgio instaliacijai „Tūba“ parinktas nerestauruotas, tačiau įspūdingų proporcijų renesansinis pastatas „Scuola Grande della Misericordia”. XVI a. architekto Jacopo Sansovino suprojektuotas dviejų aukštų 2000 kv.

Šiemet Lietuvą tarptautinėje Venecijos bienalėje atstovausiantis Žilvinas Kempinas šiandien, penktadienį, atidaro parodą Lundo (Švedija) Šiuolaikinio meno centre „Lunds Konsthall“. Parodoje „Artima ateitis“ (The Immediate Future), Ž.Kempinas savo darbus eksponuos kartu su Indijoje gimusia ir šiuo metu Briuselyje gyvenančia Manon de Boer (1966) bei olandu Melvinu Moti (1977), kuriančiu Roterdame ir Niujorke.

Daugiau nei už 300 tūkst. litų specialiai Vilniui menininkų sukurtoms skulptūroms sostinėje gresia našlaičių dalia. Skulptūrų atsiradimą inicijavo viešoji įstaiga Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009 (VEKS). Kaip rašo „Vilniaus diena“, Baltojo tilto pašonėje šiomis dienomis išdygo Mindaugo Navako skulptūra „dviaukštis“. Tai - tik viena iš trijų Neries krantinėje numatytų skulptūrų. Kitas dvi vilniečiai išvys geriausiu atveju po kelių mėnesių.

TRUMPAI APIE PROJEKTĄ: Projektu KAUNASINART: CONTEXTS siekiame deklaruoti, jog menas ir kultūra tebėra visuomenės narių tarpusavio supratimo, atvirumo ir darnos variklis. Inicijuojant renginį buvo siekiama sukviesti  įvairių šalių ir sričių menininkus bei kuratorius, įžvelgiant šiandienos būtinybę susikalbėti ne tik vietiniuose, bet ir globaliuose – Europos ir jos užribių – kontekstuose.

Praėjusią savaitę didžiausiame pasaulyje dailės ir dizaino muziejuje „Victoria & Albert Museum“ (Londonas) atidaryta tarptautinė paroda „Šaltojo karo modernizmas – menas ir dizainas suskilusiame pasaulyje: 1945–1975“ iškart tapo vienu populiariausių kultūrinių įvykių Didžiosios Britanijos sostinėje.

Rugsėjo 25 d. Londone atidaroma tarptautinė paroda „Šaltojo karo modernizmas: 1945-1970 m. dizainas“. 2009 metais ši paroda atkeliaus į Europos kultūros sostinę – Vilnių, ir bus eksponuojama naujai atidaromoje Nacionalinėje dailės galerijoje. Tai vienas didžiausių tarptautinių muziejinių projektų Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo.

Vilniaus m. savivaldybės Kolegijos tarybos nariai pritarė siūlymui Neries krantinėje pastatyti tris naujas skulptūras. Planuojama, kad vienų iškiliausių Lietuvos skulptorių - Roberto Antinio, Mindaugo Navako ir Vlado Urbanavičiaus - šiuolaikinio meno kūriniai „išdygs“ dar šiemet. Naujų skulptūrų Vilniuje atsiradimą inicijavo VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS), įgyvendinanti viešųjų erdvių humanizavimo programą, skirtą šiuolaikiškai įprasminti atvirą miesto erdvę.

Vakar Vilniaus „Vartų“ galerijoje buvo atidaryta paroda, pakankamai svarbi, kad į atidarymą ateitų kultūros ministras, buvęs sostinės meras ir kiti matomi politikos ir kultūros pasaulių veidai: „1907 : 2007. Privatūs pokalbiai“. Paroda skirta pirmosios lietuvių dailės parodos šimtmečiui.

Praėjusią savaitę Portugalijos sostinėje atidaryta galerijos „Vartai” ir Užsienio reikalų ministerijos surengta paroda ,,Nematomi kultūrų tiltai. Afrika ir Lietuva”. Žymių Lietuvos menininkų sukurtos skulptūros bei instaliacijos, tapybos, grafikos, fotografijos darbai, šiuo metu eksponuojami vienoje garsiausių Lisabonos municipaliteto galerijų, pasauliui pristatomi jau antrąkart. Paroda „Nematomi kultūrų tiltai.

Trečiadienį, balandžio 18 d., vyks penktasis ciklo „Tikrovė abipus ekrano“ renginys - pradžioje dr. Audronė Žukauskaitė skaitys trumpą paskaitą tema „Interpasyvumo etika Larso von Triero filmuose“, o po jos žiūrovų laukia L. von Triero  filmo "Idiotai" peržiūra ir diskusija.

Jau antrus metus "Meno avilys" organizuoja kino peržiūrų bei diskusijų ciklą „Tikrovė abipus ekrano“. Kiekvieną trečiadienį nuo kovo 21 iki balandžio 25 dienos, bus galima pamatyti kai kuriuos pastarojo meto ir senesnius filmus ir aptarti juos, ne tik bandant „perskaityti“ filmo „tekstą“, suvokti jame užkoduotas prasmes, bet ir analizuojant, ką vieno ar kito filmo pasirodymas reiškia šiandieniniuose kultūriniuose, socialiniuose, politiniuose ir kituose kontekstuose.

Kovo 20 d. 18 val. galerijoje „Vartai“ atidaroma personalinė Nacionalinės premijos laureatės tapytojos Dalios Kasčiūnaitės paroda „Retro“. Gražus sutapimas – tai trečioji iš eilės jubiliejinė paroda šioje galerijoje.

Meninės kultūros naujienos ir komentarai įtakingiausiuose šalies meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas” bei “7 meno dienos” ir mėginančiame rasti vietą po saule ir vis dar naujame “Laike”. “Šiaurės Atėnuose” (09.27) Ignas Narbutas aptaria Gintaro Beresnevičiaus religinę istorinę studiją “Eglė žalčių karalienė” ir lietuvių teogoninis mitas”, išleistą kultūros, filosofijos ir meno instituto.

Spalio 1 d. “Skalvijos” kino centre prasideda Kino istorijos klubo renginiai. Iki 2004 m. gegužės vidurio kino mėgėjai bus supažindinti su svarbiausiomis kino istorijos kryptimis ir kūrėjais. Klubo nariai susipažins su vokiečių ekspresionizmu, kino avangardu, totalitariniu kinu, žvaigždžių istorija, prancūzų Naujosios bangos kinu, kai kuriais italų, britų, Rytų Azijos nacionalinio kino istorijos aspektais.

Pasaulio ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo atgarsiai “Šiaurės Atėnų”, “Literatūros ir meno” bei “7 meno dienų” puslapiuose. “Šiaurės Atėnuose” (07.12) Regimantas Tamošaitis publikuoja esė “Upės portretas”, kurioje svarsto apie Tobulos Savo Širdies Tuštumos kontempliaciją sėdint “po sidabriniu gluosniu prie tyliosios upės ir stebint gluosnio lapelius, vienas po kito lėtai krentančius į tamsų vandenį”. R. Tamošaitis rašo: “Man patinka sėdėti prie upės nieko neveikiant, suliejus savo mintis su jos ...

Vasariški pasiskaitymai apie literatūrą, muziką, dailę ir teatrą Lietuvos kultūros savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas” bei “7 meno dienos”. “Šiaurės Atėnuose” (06.28) Vytautas Berenis publikuoja straipsnį “Vilniaus architektūros raida ir istorinis kontekstas”. V. Berenis šiame straipsnyje diskutuoja ne tiek “apie šiuolaikinės Vilniaus plėtros strategiją, kiek pažymi kelis su ja susijusius kontekstus, kurie dažnai vartojami ideologinėmis prasmėmis”. Anot straipsnio autoriaus...

Kapitalistinė tikrovė sako, kad laikas - pinigai. Kita tikrovė sako, kad mes už reklamą nemokame. Bet tikroji tikrovė sako, kad mes už ją imame mokėti savo laiku. Dvigubai padidėjus reklaminiam laikui televizijos eteryje mūsų planuojamas laikas išsitęsia kone dvigubai. Jau nereikia žiūrėti į planuojamų rodyti filmų metražą ar knistis po internetą filmų aprašų (mūsų TV žurnaluose jie tėra vargani reklaminiai anonsai), galima nusispjauti į filmų katalogą.