kyjivas

Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalies narystė Europos Sąjungoje žemynui yra „karo ir taikos“ klausimas. „Noriu pabrėžti, kad Ukrainos narystė ES yra karo ir taikos Europoje reikalas“, per spaudos konferenciją sakė diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.

Vokietija vėl atidarys ambasadą Kyjive, antradienį lankydamasi Ukrainoje sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Netrukus atkursime minimalų... vokiečių ambasados Kyjive buvimą“, – sakė A. Baerbock, į Ukrainos sostinę atvykusi su viltimi išsklaidyti įtampą tarp abiejų šalių. A. Baerbock yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, atvykusi į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Kyjivas antradienį pranešė, kad Mariupolio uostamiestyje esančioje metalurgijos gamykloje „Azovstal“ liko daugiau kaip 1 000 Ukrainos karių, daugelis jų sužeisti. „Daugiau nei tūkstantis“ ukrainiečių karių tebėra gamykloje, naujienų agentūrai AFP sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. „Šimtai žmonių yra sužeisti. Yra sunkiai sužeistų žmonių, kuriuos reikia skubiai evakuoti. Padėtis kasdien blogėja“, – pridūrė ji.

Ukrainos pajėgos atgavo keturių Ukrainos gyvenviečių Charkivo srityje kontrolę, praneša šalies generalinis štabas. Tuo tarpu Rusija didina puolimo tempą Ukrainos rytuose, iš okupuotų Donecko ir Luhansko sričių perkėlė 500 mobilizuotų karių. Rusijos pajėgos šiuo metu aktyviausiai veikia Donecko ir Slobožansko kryptimis, tačiau pažangos čia nepadarė.

Ukrainos generalinis štabas ir JAV šaltiniai teigia turintys informacijos, kad rusų pajėgos susiduria su didelėmis karių moralinėmis problemomis. Pasak ukrainiečių, dėl patirtų milžiniškų nuostolių rusams stinga motyvacijos, tad dalis karių atsisako dalyvauti karo veiksmuose prieš Ukrainą. JAV šaltinis tikina, kad JAV taip pat gauna informacijos apie pavienius kariauti atsisakančius rusus.

Plieno gamykloje „Azovstal“ Mariupolyje likę Ukrainos kovotojai nusiteikę veikiau žūti, nei pasiduoti rusų okupantams. Jų teigimu, pasidavimas reikštų dar baisesnę mirtį nei nuo priešo kulkos. Rusai toliau puola, tačiau juos sėkmingai stabdo Ukrainos kariai. Gegužės 9-osios, dienos, kai Rusijai mini pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną, pasaulis laukia su nerimu.

Gegužės 6 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankosi Kyjive, kur kartu su Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais Eva-Maria Liimets ir Edgaru Rinkevičiumi susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Susitikimuose aptarta saugumo situacija Ukrainoje ir regione, Ukrainos pasipriešinimas brutaliai karinei Rusijos agresijai. „Šis vizitas – tai mūsų šalių solidarumo su Ukraina išraiška.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Estijos, Latvijos kolegomis penktadienį lankosi Kyjive. G. Landsbergis savo „Twitter“ paskyroje informavo, kad vizito tikslas – aptarti būsimą sugriautų miestų atstatymą, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas.  „Lankausi Kyjive su Latvijos ir Estijos kolegomis. Šįkart mes taip pat kalbamės apie atstatymą, atkūrimą ir apie ES kandidatės statusą Ukrainai.

Gegužės 9-osios, dienos, kai Rusijoje švenčiama Pergalės diena, laukiama su nerimu. Vakarai sako, kad Rusija šią dieną gali imtis provokacijų, taip pat gali būti, kad būtent gegužės 9-ąją Rusija paskelbs atvirą karą Ukrainai. Ukrainos tarnybos šį savaitgalį planuoja dirbti sustiprintu režimu ir ragina gyventojus laikytis visų saugumo priemonių. Kai kurie merai netgi siūlo žmonėms išvykti iš miestų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lankosi Ukrainoje, kur kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrais susitiko su Ukrainos vidaus reikalų ministru Denys Monastyrsky. Tai pirmieji vidaus reikalų ministrai apsilankę Ukrainoje nuo karo pradžios. Ministrai pasirašė bendrą penkių šalių deklaraciją, kurioje susitarė plėtoti bendradarbiavimą ir didinti pastangas užtikrinant teisėtvarką, taip pat atkuriant taiką ir saugumą Europos regione.

„Azov“ pulkas paneigė kiek anksčiau ketvirtadienį Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovičiaus pasakytą teiginį, kad Rusijos pajėgos buvo išvytos iš Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“. Pasak „Azov“ pulko, kovos gamykloje toliau tęsiasi. Tuo pat metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad plieno gamyklos gynėjai sudėtų ginklus.

Trijuose Ukrainos miestuose – Dniepre, Čerkasuose ir Zaporižėje – trečiadienio vakarą nugriaudėjo sprogimai. Pranešama, kad smogta Dniepro centrui. Kol kas laukiama daugiau informacijos apie sprogimus kituose miestuose. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:10 | Trečiadienį iš Mariupolio evakuoti 344 žmonės Trečiadienį iš Mariupolio evakuoti 344 žmonės, Telegram skelbia Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk.

Antradienio vakarą Lvive nugriaudėjo keturi sprogimai. Pranešama, kad Rusijos pajėgos apšaudė Lvivo geležinkelio elektros pastotes, dėl to sustojo keli traukiniai, dalis jų vėluos. Be elektros taip pat liko dalis miesto, gyventojai yra raginami likti savo slėptuvėse.

Ukrainos žvalgybos šaltiniai teigia, kad yra „daug rodiklių“, rodančių, kad netolimoje ateityje Rusija surengs išpuolį prieš buvusią sovietų valstybę, kurios kariuomenėje yra tik 3250 karių, skelbia „The Times“. Tam tikri neramumai jau stebimi nepripažintos Padniestrės respublikos sostinės Tiraspolio oro uoste.

Nepaisant evakuacijos iš Mariupolio derybų, Rusijos pajėgos toliau šturmuoja mieste esančią plieno gamyklą „Azovstal“. Pirmadienį vakare gamykloje kilo didžiulis gaisras, o dūmai buvo matyti praktškai iš bet kurios miesto vietos. Ukraina praneša, kad šturmuodami gamyklą žuvo penki rusų kariai.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi sekmadienį po netikėto vizito Kyjive paragino Ukrainą neatsitraukti susidūrus su tokiais „baugintojais“ kaip Rusija. „Neleiskite baugintojams jūsų įbauginti. Jei jie grasina, negalima atsitraukti. Tai mano požiūris“, – pareiškė politikė per spaudos konferenciją Lenkijos Žešuvo mieste, praėjus dienai po susitikimo Ukrainos sostinėje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Esame čia, kad kovotume, ir negalima nusileisti baugintojui“, – pridūrė ji.

Iškilus Ukrainos politikos analitikas teigia, kad Rusijos raketų smūgis Kyjivui parodė, jog Maskva ketina tęsti kovą, nepaisant tarptautinių pastangų tarpininkauti nutraukiant karo veiksmus. Kyjive įsikūrusio analitinio centro „Penta Center“ vadovas Volodymyras Fesenka sakė, kad ketvirtadienio smūgis Ukrainos sostinei tuo metu, kai ten lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, rodo, jog Maskva ketina tęsti puolimą.

Legenda tapęs ir „Kyjivo vaiduokliu“ pramintas Ukrainos naikintuvo pilotas, sugebėjęs sunaikinti daugiau kaip 40 Rusijos lėktuvų, praėjusį mėnesį žuvo oro mūšio metu, praneša „The Times“.  Nors apie „Kyjivo vaiduoklį“ buvo žinoma nedaug, visgi dabar paaiškėjo, kad tai 29 metų majoras Stepanas Tarabalka, kuris, kovodamas už savo šalį, turėjo palikti 8-erių metukų sūnų Jariką bei savo žmoną Oleniją.

Nyderlandai penktadienį vėl atidaro savo ambasadą Kyjive, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo diplomatinės atstovybės uždarymo artėjant Rusijos invazijai į Ukrainą. Nyderlandų ambasados darbuotojai buvo perkelti iš Ukrainos sostinės vasario 20 dieną, likus keturioms dienoms iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į šią valstybę. Nuo balandžio 16 dienos ambasada veikė Ukrainos vakariniame Lvivo mieste.

Kyjivas penktadienį pranešė apie planus evakuoti civilių iš Rusijos pajėgų apsiausto metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur tebesikauna paskutinės miestą ginančios ukrainiečių pajėgos. „Šiandien planuojama operacija civiliams evakuoti iš „Azovstal“ gamyklos“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime.

Ukrainos prezidentas Zelenskis interviu žurnalui „Time“ papasakojo apie tai, kaip Rusijos kariuomenė pirmosiomis karo valandomis pritrūko vos kelių minučių, kad surastų jį ir jo šeimą. Žurnalistas Simonas Shusteris balandį praleido dvi savaites prezidento rūmuose Kyjive. Su prezidentu kalbėjęs žurnalistas rašo, kad pirmąją karo dieną Ukrainos pareigūnai bandė užbarikaduoti prezidentūrą „viskuo, ką tik rado“, kol Ukrainos kariai gatvėse kovojo su rusais.

Iškilus Ukrainos politikos analitikas teigia, kad Rusijos raketų smūgis Kyjivui parodė, jog Maskva ketina tęsti kovą, nepaisant tarptautinių pastangų tarpininkauti nutraukiant karo veiksmus. Tuo metu JAV pareigūnai įvertino, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą artimiausiu metu.

Ketvirtadienį Kyjive viešint JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterres, mieste nugriaudėjo du galingi sprogimai. Ukrainos atstovai teigia, kad sprogimai nugriaudėjo miestą apšaudžius Rusijos pajėgoms. Skelbiama, kad Rusija į Kyjivą paleido tris raketas, tačiau viena buvo numušta.  Netrukus šalies politikai pasmerkė Rusijos žingsnį surengti ataką būtent šiuo metu. Ketvirtadienį vakare pranešta, kad Rusijos pajėgos apšaudė Kyjivą.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Kyjivo regione buvo rasti 1 150 civilių kūnų. Vietinė policija sako, kad daugiau nei pusė kūnų turi šautines žaizdas. Apie tai pranešė Kyjivo regiono policijos viršininkas Andrijus Nebytonas, rašo CNN. „Vykdant valymo operaciją ir dirbant Kyjivo srities detektyvų grupėms, radome ir ištyrėme 1 150 nužudytų civilių piliečių kūnų ir perdavėme juos teismo medicinos ekspertams“, – sakė A. Nebytonas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams, turėdamas omenyje tiesiogines atakas prieš Rusijos teritorijoje esančius objektus. „Ukraina ginsis visais būdais, įskaitant smūgius žudikės Rusijos sandėliams ir bazėms. Pasaulis pripažįsta šią teisę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidento patarėjas ir aukšto rango derybininkas Mychailo Podoliakas.

Jungtinių Tautų atstovė Ukrainoje ketvirtadienį sakė, kad rengiasi galimai evakuacijai iš apgulto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kur, kaip skelbia Kyjivas, yra įstrigusių civilių ir sužeistų karių. „Vykstu į Zaporižią rengtis vilčių teikiančiai evakuacijai iš Mariupolio. JT yra visiškai mobilizuotos padėti gelbėti ukrainiečių gyvybes ir padėti tiems, kam reikia pagalbos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT koordinatorė rezidentė ir humanitarinės pagalbos koordinatorė Osnat Lubrani.

Ketvirtadienį Kyjive besilankant JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, mieste nugriaudėjo du galingi sprogimai. Kyjivo meras sako, kad sprogimai įvyko Rusijos pajėgoms apšaudžius Ukrainos sostinę. Skelbiama, kad viena iš raketų pataikė į gyvenamąjį namą, bent šeši žmonės buvo sužeisti.

Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos atakuoja transporto infrastruktūrą, kuri naudojama ginkluotei iš Vakarų sąjungininkių gabenti, pareigūnams kiek anksčiau pranešus apie smūgius jungčiai su Rumunija. „Rusija naikina Ukrainos transporto infrastruktūrą – tiltus ir geležinkelius, siekdama sulėtinti mūsų sąjungininkių ginklų tiekimą į frontą“, – nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.

Teismo medicinos ekspertai, tiriantys kūnus masinėse kapavietėse Ukrainoje, į šiaurę nuo Kyjivo, praneša radę įrodymų, kad kai kurios moterys buvo išžagintos prieš Rusijos pajėgoms jas nužudant. (papildyta 2022-06-28) Ukrainos prokuratūra nustatė, kad atleista iš pareigų žmogus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova skleidė melagingą informaciją, įskaitant ir apie tariamai masinius rusų karių vykdytus vaikų prievartavimus.

Rusijos pajėgos smogė Severodonecko mieste esančiai ligoninei. Luhansko srities karinės administracijos vadas praneša, kad atakos metu žuvo moteris. Šiuo metu ligoninė, nors ir stipriai pažeista, veikia toliau.

Ukrainos kariuomenė žengia į naują etapą ir pereina prie NATO šalių ginklų, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Tuopat metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterres ir iš principo sutiko, kad JT bei Raudonasis kryžius įsitrauktų į civilių evakuacijos iš Mariupolio plieno gamyklos procesą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį lankysis Turkijoje, kuri yra svarbi tarpininkė, siekianti užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, o po to vyks į Maskvą ir Kyjivą, sakoma JT pranešime. „Generalinis sekretorius lankysis Ankaroje, Turkijoje, kur balandžio 25 dieną jį priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas“, – vėlai šeštadienį pranešė JT.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas sekmadienį, kai Rusijos karas prieš Ukrainą įžengs į trečiąjį mėnesį, lankysis Kijeve, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rytoj mus aplankys amerikiečių pareigūnai. Susitiksiu su gynybos sekretoriumi ir Antony Blinkenu“, – šeštadienį žurnalistams sakė V. Zelenskis. Tai bus pirmasis oficialus JAV vyriausybės pareigūnų vizitas Ukrainoje nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Daugiausiai į Lietuvą nuo karo pasitraukusių ukrainiečių kilę iš Kyjivo bei Dnipropetrovsko sričių, neįprastai daug atvykėlių buvo gimę šalies pietryčiuose ir pietuose, skelbia Statistikos departamento duomenų analitikai. Kaip teigiama departamento atstovų paskyroje Valstybės duomenų analitika, praėjusio savaitgalio duomenimis, atvykusieji iš Kyjivo ir Dnipropetrovsko sričių sudaro atitinkamai 5,7 tūkst. ir 4,9 tūkst. arba 15 ir 13 proc. visų karo pabėgėlių.

Maskvos ir Kyjivo derybos, skirtos užbaigti jau beveik du mėnesius trunkantį Rusijos karą provakarietiškoje Ukrainoje įstrigo, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Jos [derybos] dabar yra įstrigusios“, – sakė jis po susitikimo su Kazachstano diplomatijos vadovu Maskvoje ir pridūrė, kad Rusija vis dar negavo atsakymo į naujausią pasiūlymą, pateiktą maždaug prieš penkias dienas.

Jungtinės Karalystės ambasada Kyjive, uždaryta anksčiau šiais metais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, ateinančią savaitę bus vėl atidaryta, penktadienį pranešė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Netrukus, jau kitą savaitę, vėl atidarysime savo ambasadą Ukrainos sostinėje“, – sakė B. Johnsonas per dviejų dienų vizitą Indijoje. Londonas perkėlė savo pagrindinę diplomatinę atstovybę Ukrainoje iš Kyjivo į vakarinį Lvivo miestą prieš pat Rusijos invazijos pradžią.

Ukraina skelbia, kad prie Mariupolio buvo rasta dar viena masinė kapavietė. Remiantis pranešimais, joje gali būti palaidoti apie tūkstančio civilių kūnai. Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk ragina Jungtines Tautas (JT) imtis veiksmų dėl humanitarinių koridorių užtikrinimo iš Mariupolio, mat situacija ten itin sudėtinga. JT generalinis sekretorius kitą savaitę planuoja vykti į Maskvą, kur aptars Rusijos pradėtą karą.

Vadinamasis „Bučos skerdikas“ pulkininkas leitenantas Azatbekas Omurbekovas įtrauktas tarp asmenų, kuriems Jungtinė Karalystė pritaikė naujausias sankcijas. A. Omurbekovas vadovavo daliniui, kuris užėmė miestelį netoli Kyjivo, kur po Rusijos karių išpuolio rasta šimtai nužudytų civilių kūnų. Dabar jam kartu su keliais kolegomis vadais gresia draudimas keliauti ir turto įšaldymas.

Šalia Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame Borodiankos mieste rasti devynių civilių kūnai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių, pranešė policijos aukšto rango pareigūnas.  „Šiuos žmones nužudė okupantai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių. Noriu pabrėžti, kad šie žmonės buvo civiliai. Rusijos kariuomenė sąmoningai šaudė į civilius, kurie nesipriešino“, – naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sakė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Niebytovas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius nutraukti Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą, tos pačios dienos vakare pranešama apie bombardavimus Mariupolyje. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos bombarduoja gamyklos teritoriją, aplink vyksta susirėmimai.

Kol tęsiasi Rusijos invazija į Ukrainą, JAV kariuomenė nuolat stebi Rusijos branduolinį arsenalą ir galima pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.  Pasak daugelio gynybos pareigūnų, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas du ar tris kartus per savaitę gauna informaciją iš aukščiausiojo JAV generolo, kuris prižiūri JAV branduolinius ginklus ir gynybą. Kol kas JAV nemato jokių požymių, kad Rusija ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama paruošti branduolinius ginklus naudojimui karo metu.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis, atstovaujantis Europos Sąjungos valstybėms narėms, trečiadienį atvyko į Kyjivą, Rusijai suintensyvinus puolimą Ukrainos rytinėje dalyje. „Šiandien – Kyjive. Laisvos ir demokratinės Europos širdyje“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė Ch. Michelis ir pridėjo nuotrauką, padarytą Ukrainos sostinės traukinių stotyje.

Rusija paskelbė išbandžiusi naują tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad raketa pasižymi aukščiausiomis charakteristikomis ir esą „privers susimąstyti tuos, kurie bando grasinti Rusijai“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:10 | Mariupolyje žuvo nacių okupaciją išgyvenusi senjorė Mariupolyje žuvo 91-erių Vanda Obiedkova, išgyvenusi nacių okupaciją Mariupolyje Antrojo pasaulinio karo metu. Pranešama, kad ji žuvo apšaudymo metu.

Mariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“ sunaikinta okupantų paleistomis bombomis. Pranešama, kad po griuvėsiais galimai yra civilių.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:25 | Ukraina gavo papildomų naikintuvų  JAV gynybos departamento atstovas teigia, kad Ukraina gavo papildomų naikintuvų, taip pat lėktuvams skirtų dalių, kurios reikalingos tam, kad karinė technika vėl galėtų būti naudojama kovojant prieš Rusijos okupantus, rašo CNN.

Ispanijos ambasada Kyjive bus atidaryta „artimiausiomis dienomis“, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas). Ispanija prisijungs prie kelių kitų šalių, jau sugrąžinusių savo diplomatus į Ukrainos sostinę po Rusijos pajėgų atsitraukimo. Ispanų diplomatinė delegacija buvo evakuota iš Kyjivo į Lenkiją netrukus po to, kai vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Kyjivo priemiestyje Borodiankoje trečiadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad čia ir kitose Ukrainos vietose fiksuojamus galimus karo nusikaltimus galėjo įvykdyti „tik zombiai, ne žmonės“. „Tai yra vieta, kurioje stebime tamsiąją žmonijos pusę. Šiuos žiaurumus įvykdyti galėjo tik zombiai, ne žmonės. Jie įgyvendino savo karinės vadovybės – taip pat zombių – įsakymus.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pagrasino smogti Ukrainos „sprendimų priėmimo centrams“, įskaitant esančius Kyjive, jeigu ukrainiečių pajėgos toliau atakuos taikinius Rusijos teritorijoje. „Matome Ukrainos pajėgų mėginimus rengti diversijas ir smūgius objektams Rusijos Federacijos teritorijoje, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasiūlė iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė pabėgusį iš namų arešto, į Rusijos belaisviais paimtus ukrainiečius. „Siūlau Rusijos Federacijai iškeisti šį jūsų vaikiną į mūsų vaikinus ir merginas , kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Ir tegul Medvedčukas jums būna pavyzdys. Net ir buvęs oligarchas nepabėgo.