Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:44 | Iš Mariupolio evakuoti žmonės nepasiekė Zaporižės
Pirmadienį iš Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ evakuoti žmonės nepasiekė Zaporižės, skelbiama UNIAN Telegram kanale.
Pirmadienį tikėtasi pradėti Jungtinių Tautų remiamą didelio masto civilių evakuaciją. Planuota, kad žmonės bus išvežami ne tik iš didžiulės metalurgijos įmonės „Azovstal“, tapusios Mariupolį ginančių ukrainiečių pajėgų paskutine tvirtove.
Sekmadienį miesto taryba per platformą „Telegram“ taip pat patvirtino, kad dalis civilių evakuojama iš „Azovstal“. Miesto pareigūnai atkreipė dėmesį, kad šias pastangas remia Raudonasis Kryžius, ir pažymėjo, kad platesnė evakuacija iš strategiškai svarbaus uostamiesčio buvo atidėta dėl saugumo priežasčių.
Manoma, kad blokuojamame Mariupolyje tebėra iki 100 tūkst. žmonių. Iki tūkstančio civilių slapstosi „Azovstal“ komplekse kartu su apytikriai 2 000 ukrainiečių karių. Ši įmonė yra vienintelė miesto dalis, dar neužimta Rusijos pajėgų.
23:31 | JAV patvirtino: Gerasimovas lankėsi Ukrainoje
Aukšto rango JAV gynybos departamento pareigūnas žurnalistams patvirtino, kad praėjusią savaitę Ukrainos Donbaso regione lankėsi aukščiausio rango Rusijos generolas.
Anonimu likti norėjęs JAV pareigūnas sakė, kad generolas Valerijus Gerasimovas ten lankėsi, tačiau JAV negali patvirtinti, kad jis buvo sužeistas, kaip teigiama kai kuriuose pranešimuose.
Pareigūnas pridūrė, kad įmanoma, jog rusų generolas ten buvo tam, kad apžiūrėtų situaciją.
23:07 | Atakos Odesoje metu smogta gyvenamąjam namui, žuvo paauglys
Pirmadienį per smūgį Odesai žuvo paauglys berniukas, praneša Odesos miesto taryba.
„Dėl raketos smūgio Odesoje buvo apgadintas gyvenamasis namas, kuriame atakos metu buvo penki žmonės. Žuvo penkiolikmetis berniukas“, – Telegram paskelbė Odesos miesto taryba.
Pasak tarybos, viena mergina buvo paguldyta į ligoninę, tačiau nepateikė jokios informacijos apie kitus tris pastate buvusius žmones.
22:39 | Bidenas mielai apsilankytų Ukrainoje, bet to neplanuoja
JAV prezidentas Joe Bidenas „mielai apsilankytų Ukrainoje“, tačiau šiuo metu to daryti neplanuoja, praneša „Reuters“, remdamasi Baltaisiais rūmais.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki pirmadienį teigė, kad J. Bidenas mielai apsilankytų šalyje po Rusijos invazijos, tačiau patvirtino, kad oficialaus vizito neplanuoja.
J. Psaki buvo paklausta apie galimą J. Bideno vizitą po savaitgalį įvykusios netikėtos JAV įstatymų leidėjos ir Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi kelionės.
„Ir aš žinau, kad prezidentas mielai apsilankytų Ukrainoje, tačiau šiuo metu jokių planų nėra“, – teigė J. Psaki.
Pasak jos, Baltieji rūmai ir toliau vertins padėtį ir spręs kaip elgtis dėl JAV ambasados Kyjive atidarymo.
22:22 | JAV: Rusija gegužės viduryje bandys aneksuoti Donecko ir Luhansko regionus
JAV sako turinti patikimų žvalgybos duomenų, kad Rusija bandys aneksuoti separatistų okupuotus Donecko ir Luhansko regionus maždaug gegužės viduryje. Taip pat skelbiama, kad yra planuojama sukurti panašią vadinamąją „liaudies respubliką“ Chersone.
Apie tai CNN teigė JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos.
„Pranešimuose teigiama, kad Rusija planuoja gegužės viduryje surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos ir kad Maskva svarsto panašų planą Chersone“, – per spaudos konferenciją sakė ambasadorius Michael Carpenter.
Jis pridūrė, kad Rusija, kaip pranešama, grobia vietos pareigūnus jai priklausančiuose miestuose Rytų ir Pietų Ukrainoje, kad juos pakeistų „Maskvai lojaliomis grupėmis“. Taip pat dingsta mokyklų direktoriai, žurnalistai, vietos aktyvistai, savivaldybių pareigūnai.
„Pastaruoju metu taip pat pasirodė pranešimų, kad Rusijos pajėgos šiuose regionuose nutraukė interneto ir kai kurių mobiliųjų telefonų ryšį, siekdamos užkirsti kelią patikimos informacijos srautui“, – sakė M. Carpenteris.
Pasak jo, šiuose miestuose Rusija „gali bandyti surengti fiktyvius referendumus, kad pridengtų demokratijos ar rinkimų teisėtumą“.
22:00 | Puldami „Azovstal“ žuvo penki rusų kariai
„Azov“ pulkas teigia, kad bandydami pulti Mariupolyje esančią plieno gamyklą „Azov“ žuvo penki rusų kariai.
„Po dalinės civilių evakuacijos iš „Azovstal“ teritorijos Mariupolyje priešas toliau apšaudo gamyklos teritoriją, įskaitant pastatus, kuriuose nuo pavojaus slepiasi civiliai gyventojai, vykdo oro antskrydžius, šaudo naudodamas jūrų artileriją ir tankus“, – Telegram pranešė „Azov“.
Pulkas žinutėje pridūrė, kad per gamyklos komplekso šturmą žuvo penki okupantai.
21:51 | Chersone internetas veikia tik per Rusijos telekomunikacijos infrastruktūrą
Rusijos okupuotame Chersone veikia tik internetas, skleidžiamas per Rusijos telekomunikacijų infrastruktūrą.
Pasak „NetBlocks“, pastarosiomis dienomis Chersone įvyko keli rimti interneto ryšio sutrikimai.
Organizacija pranešė, kad Ukrainos interneto paslaugų teikėjo „Skynet“ interneto ryšys dabar nukreipiamas ne per Ukrainos telekomunikacijų infrastruktūrą, o per Rusijos bendroves „Miranda“ ir „Rostelecom“.
Be to, balandžio 30 d. „NetBlocks“ užfiksavo beveik visišką interneto išjungimą Chersono regione, kuris paveikė kelis Ukrainos paslaugų teikėjus, įskaitant „Ukrtelecom“, „Kyivstar“ ir „Volia“. Tuo tarpu mobiliojo ryšio operatorius „Vodafone“ teigė, kad incidentas „deja, nebuvo atsitiktinis“.
Anoniminiai Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusija dabar bando regione įdiegti savo tinklą.
21:32 | „Azovstal“ kilo didžiulis gaisras
Pirmadienį vakare Mariupolyje esančioje plieno gamykloje „Azovstal“ kilo didžiulis gaisras. Iš įrašų spocialinėse medijose matyti, kad dūmai pastebimi iš visų Mariupolio vietų.
21:11 | Lavrovas: „Wagner“ samdiniai Malyje ir Libijoje yra „komerciniu pagrindu“
Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ Malyje ir Libijoje veikia „komerciniu pagrindu“.
Interviu Italijos televizijai „Mediaset“ jis pakartojo oficialią Maskvos poziciją, kad „Wagner“ „neturi nieko bendra su Rusijos valstybe“.
S. Lavrovo teigimu, Maskva „paaiškino tai mūsų kolegoms prancūzams, kai jie pradėjo nervintis, nes „Wagner“ susitarė su Malio vyriausybe teikti saugumo paslaugas“.
„Mano gerbiamas kolega [Prancūzijos URM vadovas] Jeanas-Yves'as Le Drianas ir [ES užsienio politikos vadovas] Josepas Borrellis 2021 metų rugsėjį man tiesiai pasakė, kad Rusija neturi ką veikti Afrikoje nei valstybiniais kanalais, nei per privačias karines bendroves, nes Afrika yra ES ir Prancūzijos [interesų] zona“, – tvirtino S. Lavrovas sekmadienį paskelbtame interviu.
„Taip pat paaiškinome situaciją, kuri susiklostė Libijoje, kur šią privačią karinę bendrovę pakvietė Tobruko miesto, kuriame įsikūręs Libijos parlamentas, valdžia“, – pridūrė jis.
„Jie ten veikia komerciniu pagrindu, kaip ir Malyje“, – teigė S. Lavrovas.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.
Kariškių dominuojama Malio vyriausybė teigia, kad šalyje esantys rusai yra kariniai instruktoriai.
Vienas Europos pareigūnas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Ukrainoje veikiančios Rusijos pajėgos turi iki 20 tūkst. samdinių, įskaitant „Wagner“ kovotojus ir atvykėlius iš Sirijos ar Libijos.
21:00 | „Azovstal“ gamykloje vis dar yra besislepiančių žmonių
Ukrainos „Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras agentūrą „Reuters“ informavo, kad „Azovstal“ plieno gamyklos bunkeriuose tebėra įstrigę apie 200 civilių gyventojų. Pasak jo, bunkeriuose vis dar yra girdimi žmonių balsai.
Anot jo, tai daugiausiai yra moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. S. Palamaras teigė, kad Ukrainos pajėgos neturi įrangos, galinčios pajudinti griuvėsius ir padėti išvaduoti įstrigusius žmones.
„Planavome išardyti bunkerius, įėjimas į juos užblokuotas, tačiau visą naktį į pirmadienį šaudė artilerija. Šiandien visą dieną dirbo aviacija, mėtė bombas“, – kalbėjo S. Palamaras.
Civiliai ir Ukrainos gynėjai prasidėjus karui pasislėpė „Azovstal“ plieno gamykloje, tačiau netrukus ji buvo apsupta rusų pajėgų.
20:47 | ES komisarė: dujos gali būti atjungtos bet kuriai valstybei
Už energetiką atsakinga ES energetikos komisarė Kadri Simson teigia, kad „Gazprom“ sprendimas sustabdyti dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai yra „lūžio taškas dabartinėje krizėje“, rašo BBC. K. Simpson įspėja, kad kita valstybė, kuriai Rusija atjungs dujų tiekimą, gali būti bet kuri valstybė.
Ji sako, kad nors tiesioginės grėsmės Europos dujų tiekimui nėra, dėl neapibrėžtos padėties valstybės narės turėtų atnaujinti nacionalinius nenumatytų atvejų planus, iki žiemos sukaupti pakankamas dujų atsargas ir įvairinti energijos šaltinius, atsisakydamos rusiško iškastinio kuro.
20:28 | Lenkija ragina ES skelbti plačias sankcijas Rusijos energijai
Lenkija pirmadienį paragino savo partneres Europos Sąjungoje dėl karo Ukrainoje susivienyti ir įvesti plačias sankcijas Rusijos naftos ir gamtinių dujų sektoriams, be to, nepasiduoti spaudimui mokėti už dujas rusiškais rubliais.
ES ministrai susitinka Briuselyje aptarti atsako į Rusijos praėjusios savaitės sprendimą nutraukti dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai. Energijos milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad šios dvi šalys balandį neapmokėjo sąskaitų.
„Raginsime nedelsiant skelbti sankcijas rusiškai naftai ir dujoms. Tai kitas, skubus ir neabejotinas žingsnis, – sakė Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Anna Moskwa (Ana Moskva). – Jau turime [sankcijas] anglims. Dabar laikas naftai, o antras žingsnis bus [sankcijos] dujoms. Geriausias pasirinkimas yra imtis jų visų iš karto.“
„Gazprom“ tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai nutraukė prezidentui Vladimirui Putinui pareiškus, kad „nedraugiškos šalys“ privalo pradėti mokėti už dujas rubliais. Bulgarija ir Lenkija atsisakė tai padaryti, kaip ir dauguma kitų ES šalių. Daugiau sąskaitų „Gazprom“ turi pateikti gegužės 20-ąją, ir blokas nerimauja, kad Rusija tuomet gali užsukti daugiau čiaupų.
27 valstybių ES iš Rusijos importuoja maždaug 40 proc. reikalingų gamtinių dujų. Tačiau kai kurios šalys narės, pavyzdžiui, Vengrija ir Slovakija, yra labiau priklausomos nuo tiekimo iš Rusijos.
Šiuo metu bloke kristalizuojasi parama laipsniškam rusiškos naftos embargo įvedimui.
20:04 | Daugiau detalių apie ataką Odesoje
Neseniai pranešta, kad Rusija raketomis smogė Odesai. Suspilne rašo, kad atakos metu buvo smogta religiniam pastatui. Pasak CNN žurnalistės, raketa pataikė į netoli Odesos oro uosto esančią ortodoksų bažnyčią.
19:43 | Ataka Odesoje pareikalavo aukų
Odesos administracijos regioninės kariuomenės vadas Maksimas Marčenko Telegram praneša, kad ataka Odesoje pareikalavo aukų. Skelbiama, kad miestui smogta raketomis. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Kiek vėliau Telegram pasirodžiusioje Oleksijaus Gončarenkos žinutėje pranešama, kad, pirminiais duomenimis, žuvo 13-metis paauglys ir 18 m. amžiaus mergina. Yra ir daugiau žuvusiųjų.
Pirmadienį vakare buvo pranešta, kad Odesoje nugriaudėjo sprogimas. UNIAN rašo, kad keli sprogimai tuo pačiu metu buvo girdėti ir Mykolajive.
Tuo metu abejuose miestuose buvo įspėjama dėl oro pavojaus.
19:38 | Ukraina susigrąžino dviejų kaimų kontrolę
Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad jos pajėgos susigrąžino kelių gyvenviečių į šiaurę ir rytus nuo Charkivo kontrolę. Todėl rusams gali būti sunkiau rengti raketų ir artilerijos atakas prieš Chersoną.
Pirmadienį kariškiai pranešė, kad į Ukrainos kontrolę grįžo Ruska Lozova gyvenvietė ir Verchnios Rohankos kaimas.
Operacijai vadovavo sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.
Per pastarąsias dvi savaites Ukraina susigrąžino kelis kaimus šioje teritorijoje.
19:33 | Per apšaudymus sužeisti Chersono srities gyventojai
Rusijos pajėgos apšaudo Chersono sritį raketiniais granatsvaidžiais „Grad“ ir dėl to buvo sužeisti keli civiliai gyventojai, pirmadienį nurodė regiono prokuratūra.
Prokuratūros duomenimis, atakos metu buvo sužeisti Novovoroncovkos kaimo gyventojai.
Vienas vyras yra kritinės būklės. Pasak CNN, jam lūžo kaklas ir kaukolė, jis buvo išvežtas į ligoninę.
Atakos metu taip pat apgadinti keli civilių namai ir mokykla.
19:25 | Daugiau informacijos apie sprogimą Odesoje
Pirmadienį vakare buvo pranešta, kad Odesoje nugriaudėjo sprogimas. UNIAN rašo, kad keli sprogimai tuo pačiu metu buvo girdėti ir Mykolajive.
Tuo metu abejuose miestuose buvo įspėjama dėl oro pavojaus.
19:17 | Švedija nuo trečiadienio atidaro ambasadą Kyjive
Švedija nuo trečiadienio vėl atidaro savo ambasadą Kyjive. Apie tai „Twitter“ pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Ann Linde.
„Trečiadienį Švedijos ambasada Kyjive vėl atidaroma. Ačiū Tobias Thyberg ir komandai už sunkų darbą bei Lenkijai už tai, kad mus laikinai priglaudė. Švedija ir toliau palaikys Ukrainą ir džiaugiasi, kad diplomatinis atstovavimas grįš ten, kur priklauso“, – teigė ji.
On Wednesday, the Swedish Embassy will re-open in #Kyiv. Thank you @TobiasThyberg & team for your hard work, and to 🇵🇱 for temporarily hosting us. Sweden will continue to #StandWithUkraine, and is delighted that @SwedeninUA's diplomatic presence will be back where it belongs 🇸🇪🇺🇦
— Ann Linde (@AnnLinde) May 2, 2022
19:06 | Ukraina skelbia sužlugdžiusi Rusijos planą numušti keleivinį lėktuvą
Ukrainos saugumo tarnyba skelbia sulaikiusi agentus, kurie ruošėsi įgyvendinti teroristinį išpuolį ir numušti keleivinį lėktuvą virš Rusijos ar Baltarusijos teritorijos. Numušus lėktuvą planuota tai pasitelkti dezinformacijai ir išpuoliu apkaltinti Ukrainą.
Rusija keleivinį lėktuvą planavo apšaudyti priešlėktuvinėmis raketų sistemomis, tarnybą cituoja „Sky news“.
18:47 | Scholzas paragino Putiną baigti karą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paragino jį nutraukti Rusijos invaziją Ukrainoje bei „beprasmes žudynes“.
Pirmadienį Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje su Indijos Ministru Pirmininku Narendra Modi kalbėdamas O. Scholzas sakė, kad „svarbu kartu siekti geresnės ateities ne kariaujant karus vieniems prieš kitus, bet sudarant sąlygas ekonominei plėtrai ir bendram vystymuisi“.
Vokietijos kancleris taip pat paragino V. Putiną „išvesti savo karius iš Ukrainos“ ir pridūrė, kad „sienos neturėtų būti keičiamos naudojant smurtą“, rašo CNN.
18:36 | Sprogimas Odesoje
Odesoje nugriaudėjo galingas sprogimas, Telegram praneša NEXTA. Daugiau informacijos kol kas nepateikiama.
18:15 | Ukraina nustatė pirmąjį įtariamąjį žudynėmis Bučoje
Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venedyktova pranešė, kad Ukraina nustatė pirmąjį įtariamąjį žudynėmis Bučoje. Tai yra Rusijos Federacijos Nacionalinės gvardijos padalinio vadas Sergejus Kolosejus.
„Bučos prokurorai ir policija nustatė, kad būtent šis karys kovo 18 dieną Bučoje nužudė keturis beginklius vyrus. Kovo 29-ąją jis kankino, priversdamas kitą civilį prisipažinti dėl veiklos prieš Rusijos kariuomenę“, – „Facebook“ rašo prokurorė.
Prokurorė teigia, kad jis nusivedė proukrainietišką vietinį gyventoją „į rūsį“, kur jį sumušė. Vėliau vyras buvo nušautas.
17:51 | Rubižnė – ant humanitarinės katastrofos slenksčio
Rusijos pajėgos nuolat apšaudo humanitarinės pagalbos būstinę Rubižnės mieste, o bandymai evakuotis vėl sužlugo, „Telegram“ žinutėje pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidai.
„Dabar ten patekti gyvam beveik neįmanoma. Humanitariniame štabe pavojinga būti net kelias minutes. Ten neįmanoma dirbti – gelbėti žmones ir dalyti pagalbą. Dėl nuolatinio apšaudymo Rubižnės gyventojai atsidūrė ties humanitarinės katastrofos riba“, – sakė S. Haidai.
Jis pažymėjo, kad paskutinį kartą evakuacijos automobiliai Rubižnę pasiekė prieš savaitę. Autobusai išgelbėjo dalį žmonių ir atvežė kelias tonas maisto.
Kituose Luhansko srities miestuose humanitarinės pagalbos pristatymo situacija kontroliuojama, pridūrė jis.
17:48 | Kyjivo srityje iš viso rastos aštuonios masinės kapavietės
Išvadavus Kyjivo sritį nuo rusų pajėgų, teisėsaugininkai aptiko aštuonias masines kapavietes, kuriose yra palaidoti įsibrovėlių nužudyti civiliai.
Pasak Kyjivo srities policijos viršininko pavaduotojo Maksimo Očeretijano, kapavietėse palaidoti 148 žmonės, rašo „Ukrinfrom“.
„Turime jų aštuonias. Ir iš tikrųjų šiuose aštuoniuose palaidojimuose radome 148 žmones“, – sakė jis.
Anot M. Očeretijano, visi rasti kūnai buvo sužeisti. Šiuo metu vyksta teismo medicinos ekspertizė, „ji suteiks konkretesnės informacijos“.
Jis taip pat teigė, kad Kyjivo srityje buvo rasti 1202 kūnai, beveik 280 iš jų yra neatpažinti.
17:35 | Ukraina: Rusija savo karių lavonus išveža naktimis ir mažais kiekiais
Ukrainos saugumo tarnyba teigia, kad Rusijos pajėgos savo žuvusius karius gabena mažomis partijomis ir naktį, kad paslėptų didelius nuostolius.
Kaip rašo „Sky news“, taip gerokai labiau užtrunkama, todėl į Rusiją parvežami kūnai jau būna pradėję irti.
Ukrainos saugumo tarnyba teigė gavusi telefoninių pokalbių tarp rusų užpuolikų įrašus, kuriuose buvo aptariamas šis klausimas.
Viename pokalbyje rusų karys sakė, kad iš jo bataliono, kuriame buvo apie 200 žmonių, išgyveno tik 20–22 žmonės. Dar devyni atsisakė tęsti kovą.
17:22 | Rusija Mariupolyje toliau blokuoja humanitarinius koridorius ir ukrainiečių dalinius
Rusų okupantai Mariupolyje ir toliau blokuoja humanitarinius koridorius bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius, sako Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzyanykas.
Padėtis Mariupolyje išlieka sunki, kaip Telegram rašo UNIAN, miestą iš esmės kontroliuoja rusų pajėgos.
Rusija ir toliau vykdo karo nusikaltimus, skelbiama, kad miesto gyventojai yra priverstinai vežami į Rusijos teritoriją.
17:09 | Ukraina siūlo dar labiau izoliuoti Rusiją
Po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimo, kad Adolfas Hitleris turėjo „žydiško kraujo“, įsiuto ne tik Izraelis, bet ir Ukraina. Ukraina ragina pasaulio šalis ir toliau izoliuoti Rusiją.
Po antisemitinių S. Lavrovo pasisakymų Ukrainos Užsienio reikalų ministerija išreiškė solidarumą su žydų tauta.
„Ukrinform“ rašo, kad ministerija išplatintame pranešime paragino pasaulio valstybes duoti Rusijai atsaką ir dar labiau ją izoliuoti.
„Išreiškiame solidarumą su žydų tauta. Kviečiame visų šalių vyriausybes duoti ryžtingą atsaką Rusijai: dar labiau ją izoliuoti, įvesti Rusijos naftos ir dujų embargą, dėl kurio Rusijos karinė mašina neteks finansinių išteklių, didinti karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, kurios žmonės dabar didvyriškai priešinasi Rusijos blogiui“, – pažymima ministerijos pranešime.
Ministerija teigia, kad antisemitiniai S. Lavrovo pasisakymai prieš Ukrainos prezidentą ir žydus yra visiškai nepriimtini.
16:41 | Sunaikintas rusų sandėlis
Volodymyro Zelenskio patrėjas Oleksijus Arestovičius praneša, kad Černobajevkoje buvo sunaikintas rusų šaudmenų sandėlis.
16:27 | JAV ambasadą Kyjive atidaryti planuoja iki gegužės galo
JAV savo ambasadą Kyjive vėl planuoja atidaryti iki gegužės pabaigos, jei tam leis sąlygos, rašo CNN. JAV reikalų patikėtinė Kristina Kvien sako, kad laukiama situaciją stebinčių specialistų verdikto.
„Labai tikimės, kad sąlygos leis mums grįžti į Kijevą iki mėnesio pabaigos“, – sakė K. Kvien.
„Klausome saugumo specialistų, ir kai jie pasakys, kad galime grįžti, mes grįšime“, – pridūrė ji.
JAV ambasadą Kyjive uždarė vasario 14 d. Tuo metu nedidelį skaičių diplomatinio personalo JAV perkėlė į Lvivą.
16:17 | Rusijoje – gaisras dar vienoje kariuomenę aprūpinančioje gamykloje
Sekmadienį degė Permės parako gamykla, kurioje buvo gaminami sprogmenys Rusijos oro gynybos ir salvinės ugnies sistemoms, praneša „RIA Novosti“. Skelbiama, kad užsidegus plastiko dalių cechui žuvo du žmonės. Įvykio aplinkybės tiriamos.
16:14 | JT praneša, kad Ukrainoje žuvo daugiau kaip 3 000 žmonių
JT žmogaus teisių biuras pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvusių civilių gyventojų skaičius viršijo tris tūkst. žmonių.
Iki šios žuvo 3 153 žmonės, iš jų 254 žuvo nuo penktadienio. JT įspėja, kad tai yra išankstinis mirčių skaičius ir galutiniai duomenys bus kur kas kraupesni.
Dauguma aukų žuvo nuo sprogstamųjų ginklų, tokių kaip raketos, rašo the Guardian.
16:02 | Naujoji Zelandija įvedė tolimesnes sankcijas Rusijai
Naujoji Zelandija pirmadienį paskelbė apie tolimesnes sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš politikus ir šalies gynybos bendroves, rašo „Sky news“.
Naujasis sankcijų etapas nukreiptas prieš 170 Rusijos parlamento aukštųjų rūmų narių ir šešias gynybos sektoriaus bendroves.
„Prezidento Vladimiro Putino karo mašinai tęsiant neteisėtus išpuolius ir į viešumą iškilus naujiems žiaurumams, esame pasiryžę nustatyti kainą su tuo susijusiems asmenims“, – sakė Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministrė Nanaia Mahuta.
„Palaikome Ukrainos žmones ir esame pasiryžę pareikalauti, kad prezidentas V. Putinas ir jo karo kurstytojų būrys būtų patraukti atsakomybėn“, – rašoma pranešime.
15:35 | Ukrainos Gynybos ministerija: Rusija siekia atkirsti Ukrainą nuo prieigos prie jūros
Ukrainos gynybos viceministrė Ana Maliar teigia, kad Rusijos Federacija siekia atkirsti Ukrainą nuo Juodosios ir Azovo jūrų.
„Rusija neatsisako savo plano užimti Donecko ir Luhansko regionus, bet tą patį jie stengiasi padaryti Charkive, Chersone. Jų tikslas – atkirsti Ukrainą nuo jūrų – Azovo ir Juodosios“, – sakė viceministrė.
Šiame –antrajame – karo etape Rusija yra paskelbusi, kad ketina siekti viso Donbaso kontrolės, o tai padėtų jai atverti sausumos koridorių iki aneksuoto Krymo.
15:13 | Zelenskis: ukrainiečiai neteisėtai vežami į Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pusė milijono ukrainiečių buvo „nelegaliai, prieš jų valią išvežti į Rusiją ar kitas vietas“.
V. Zelenskis Graikijos televizijai TV ERT nurodė, kad apgultoje plieno gamykloje „Azovstal“ likę civiliai bijo lipti į autobusus, kad nebūtų išvežti į Rusiją.
Jungtinės Tautos pradėjo civilių evakuaciją iš gamyklos.
Pasak V. Zelenskio, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas jį patikino, kad evakuotieji civiliai bus perkelti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas.
„Norime tuo tikėti“, – sakė Ukrainos lyderis.
14:40 | Evakuacija iš Mariupolio atidėta
Maždaug 100 žmonių buvo evakuoti iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolio uostamiestyje ir šiandien turėtų atvykti į Zaporižią, esančią už daugiau nei 200 km.
Už plieno gamyklos ribų buvo planuojama, kad evakuacija šį rytą vyks visame Mariupolyje, tačiau civiliai vis dar laukia autobusų, kurie turėjo atvykti į paėmimo punktą 7:00 val. vietos laiku.
Miesto taryba paprašė civilių likti paėmimo punkte, nes jie tikisi, kad evakuacija vis tiek įvyks.
Mariupolio mero padėjėjas anksčiau teigė, kad autobusai iš Mariupolio išvyko ryte, tačiau vėliau komentarą pataisė žinute, patvirtinančia, kad planuota evakuacija atidėta.
14:21 | Maskvos Didysis teatras atšaukė Kremliui kritiškų režisierių spektaklius
Maskvos Didysis teatras pranešė, kad atšaukia režisierių Kirilo Serebrenikovo ir Timofejaus Kuliabino, kurie kritikavo Maskvos karą Ukrainoje, statytus spektaklius.
Sekmadienio vakarą garsiausias Rusijos teatras paskelbė, kad vietoje trijų K. Serebrenikovo režisuoto baleto „Nurejevas“ spektaklių šią savaitę žiūrovai išvys Aramo Chačaturiano baletą „Spartakas“.
Prestižinis teatras taip pat nurodė, kad vietoje režisieriaus T. Kuliabino režisuotos kompozitoriaus Gaetano Donizetti komiškos operos „Don Paskualė“ žiūrovai šią savaitę išvys Gioachino Rossini operą „Sevilijos kirpėjas“.
Didysis teatras nepaaiškino spektaklių atšaukimo priežasties. Teatro atstovė Katerina Novikova naujienų agentūrai AFP pirmadienį sakė, kad neturi „oficialių“ komentarų šiuo klausimu.
13:58 | Vengrija nepritaria visiškam Europos Sąjungos rusiškos naftos ir dujų embargui
Budapeštas ir toliau nepritaria įvesti ES embargą iš Rusijos importuojamai naftai ir dujoms, sako vyriausybės atstovas Zoltanas Kovačas.
„Vengrijos pozicija dėl bet kokio naftos ir dujų embargo nepasikeitė: mes to nepalaikome“, – sako jis.
Šiuo metu Europos Komisija svarsto į šeštąjį sankcijų Rusijai paketą įtraukti Rusijos iškastinį kurą. ES energetikos ministrai tikisi pasiekti vieningą sprendimą dėl Rusijos dujų ir naftos per šią savaitę vyksiančių skubių derybų seriją.
13:32 | Rusai nusitaikė į strategiškai svarbų tiltą
Rusijos raketa pataikė į strategiškai svarbų tiltą per Dniestro estuariją Odesos regione pietvakarių Ukrainoje, pranešė vietos valdžia.
Tiltas, kuris jau du kartus nukentėjo nuo Rusijos pajėgų smūgių, yra vienintelė kelių ir geležinkelio jungtis Ukrainos teritorijoje su didele pietine Odesos srities atkarpa.
Serhijus Bratčukas, Odesos regiono administracijos atstovas, pranešė apie raketų smūgį per „Telegram“, bet daugiau informacijos nepateikė.
Taip pat pirmadienį sprogimas nuaidėjo ir Rusijos kontroliuojamame aerodrome pietų Ukrainoje. Filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos matyti tiršti, tamsūs dūmai, kylantys iš Rusijos kontroliuojamo oro uosto, visai šalia Chersono miesto Čornobajivkoje.
Occupied #Kherson 🇺🇦 #Chornobaivka
— Skipper (@Grumpy__Skipper) May 2, 2022
Not sue if it's the outskirts or the #Russian 🇷🇺 occupied airbase - both are named exactly the same. pic.twitter.com/H0dx2PeVWA
Ukrainos ar Rusijos kariuomenė nekomentavo sprogimo priežasties, tačiau Rusijos pozicijos ir įranga Čornobajivkoje nukentėjo ne kartą.
13:12 | Rusija atnaujina „Azovstal“ apšaudymą
Rusija atnaujino Mariupolio „Azovstal“ gamyklos puolimą po Ukrainos civilių evakuacijos iš didžiulio pramonės komplekso, praneša BBC.
Vienas iš gamyklos gynėjų, Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas Denysas Šlega sako, kad apšaudymas tęsėsi išvykus evakuaciniams autobusams.
„Per pastarąsias dvi dienas buvo paskelbtos paliaubos per civilių evakuacijos operaciją“, – sekmadienio vakarą per nacionalinę televiziją sakė Šlega. – Dvi dienos praėjo ramiai. Kai tik paskutinis civilis paliko gamyklą, prasidėjo apšaudymai iš visų rūšių ginklų“.
D. Šlega apskaičiavo, kad viduje buvo palikti keli šimtai civilių ir apie 500 sužeistų karių.
Į Ukrainos Zaporižios miestą šiandien turėtų atvykti dešimtys civilių, kuriems pavyks pabėgti iš „Azovstal“ gamyklos.
12:35 | Suomijos grupė nutraukia branduolinės jėgainės statybos sutartį su Rusijos „Rosatom“
Suomijos bendrovių konsorciumas pirmadienį paskelbė, kad nutraukia sutartį su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom“ dėl trečiosios atominės elektrinės Suomijoje statybos, tokį sprendimą motyvuodamas rizikomis, susijusiomis su karu Ukrainoje.
Projektą vystančios bendrovės pranešime „Fennovoima“ nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė tai, kad „Rosatom“ padalinys „RAOS Project“ pastaraisiais smarkiai vėlavo įgyvendinti projektą ir nesugebėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
12:30 | Danija vėl atidarys ambasadą Ukrainoje
Danija pirmadienį vėl atidarys savo ambasadą Ukrainoje, pranešė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofod. Ambasada buvo uždaryta iš karto po Rusijos invazijos, rašo „The Guardian“.
Kai kurios kitos šalys, įskaitant Prancūziją, JAV ir JK, neseniai paskelbė perkeliančios savo ambasadas atgal į Kijevą.
12:15 | Kyjivas: Ukraina netoli Gyvačių salos nuskandino du Rusijos patrulinius laivus
Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad jo bepiločiai orlaiviai nuskandino du Rusijos patrulinius laivus netoli Juodosios jūros Gyvačių salos, išgarsėjusios invazijos pradžioje dėl Ukrainos pasieniečių atsisakymo pasiduoti Maskvai.
„Šiandien auštant netoli Gyvačių salos buvo sunaikinti du Rusijos kateriai „Raptor“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.
Gynybos ministerija taip pat paviešino iš oro filmuotą menkos raiškos nespalvotą vaizdo įrašą, kuriame matyti sprogimai mažuose kariniuose laivuose.
„Bayraktar“ veikia“, – pareiškime cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. Jis turėjo omenyje Turkijos gaminamus atakos dronus.
11:58 | Turkija planuoja priimti rusų turistus nepaisant karo Ukrainoje
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad karas Ukrainoje neturėtų neigiamai paveikti turizmo sezono.
Po pamaldų, skirtų musulmonų Id al Fitro (Atsigavėjimo) šventės pradžiai, R. T. Erdoganas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „labai jautriai reaguoja“ į Turkijos poreikį gauti pajamų iš turizmo ir jau pažadėjo savo palaikymą.
11:45 | Ukrainos pabėgėlių skaičius peržengė 5,5 mln.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 5,5 mln. žmonių, pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.
11:30 | Lavrovas pareiškė, kad Hitleris turėjo žydiško kraujo
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savaitgalį pareiškė, kad nacių diktatorius Adolfas Hitleris turėjo „žydiško kraujo“. Toks pareiškimas įsiutino Izraelį, kuris pirmadienį tai pavadino „baisia istorine klaida“.
„Užsienio reikalų ministro Lavrovo pasisakymai yra nedovanotinas ir piktinantis pareiškimas, taip pat baisi istorinė klaida“, – sakė Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas.
„Žydai nežudė patys savęs per Holokaustą. Žemiausias rasizmo lygis prieš žydus yra apkaltinti pačius žydus antisemitizmu“, – „Twitter“ rašė Y. Lapidas.
Foreign Minister Lavrov’s remarks are both an unforgivable and outrageous statement as well as a terrible historical error. Jews did not murder themselves in the Holocaust. The lowest level of racism against Jews is to accuse Jews themselves of antisemitism.
— יאיר לפיד - Yair Lapid🟠 (@yairlapid) May 2, 2022
S. Lavrovas sekmadienį per Italijos televiziją pakartojo Rusijos propagandinį teiginį, kad jos siekis Ukrainoje yra „denacifikuoti“ šalį. Jis gūžčiojo pečiais dėl to, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra žydas.
„[Zelenskis] pateikia argumentą: koks gali būti nacizmas, jei jis žydas. Galiu klysti, bet Hitleris turėjo ir žydiško kraujo. Tai visiškai nieko nereiškia. Išmintingi žydai sako, kad aršiausi antisemitai dažniausiai yra žydai“, – sakė S. Lavrovas.
Dėl Lavrovo pasisakymų Izraelio užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Izraelyje.
10:55 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 23 800 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 194 lėktuvus, 155 sraigtasparnius, 1048 tankus, 2519 šarvuočių, 459 artilerijos pabūklus, 152 raketų sistemas, 8 laivus, 1824 mašinas, 76 kuro cisternas, 271 bepilotį orlaivį, 80 priešraketinės gynybos sistemų, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 38 specialiosios įrangos vienetus.
10:35 | Kitas Rusijos taikinys – Odesa
Kaip skelbia JAV Karo studijų centras (ISW), gegužės 1-ąją Rusijos pajėgos surengė raketų smūgį į oro bazę Odesoje. Tikėtina, kad būtent čia toliau ir taikysis Rusijos pajėgos.
„Neseniai suintensyvėję Rusijos smūgiai Odesai ir nuolatinis dezinformacijos skleidimas Padniestrėje gali reikšti, kad Rusijos pajėgos ruošiasi veržtis į Odesą neva iš rytų ir vakarų ir bent teoriškai padedamos amfibijos operacijų.
Mes nevertiname, kad Rusijos pajėgos šiuo karo etapu turi pakankamai pajėgų atlikti tokią didelę ir sudėtingą operaciją, arba kad jos galėtų grasinti užgrobti Odesą. Vis dėlto Rusijos pajėgos vis tiek gali bandyti tai padaryti arba tikėtis, kad pasirengimas tokiai operacijai pritrauks Ukrainos pajėgas į Odesos apylinkes“, – rašoma ISW analitikų ataskaitoje.
10:26 | Luhansko srityje per stiprų apšaudymą žuvo 3 gyventojai, dar 3 buvo sužeisti
Regiono gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad per pastarąją parą Zolote, Lisičianske ir Popasnoje žuvo gyventojai, o 12 metų berniukas taip pat buvo sužeistas.
10:05 | Išlieka atakų iš Baltarusijos grėsmė
Ukrainos pasienio regionuose Voluinėje ir Polisijoje buvo nustatyti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai, pranešė Ukrainos generalinis štabas ir pridūrė: „Raketų atakų grėsmė karinei ir civilinei infrastruktūrai iš Baltarusijos teritorijos lieka“.
09:43 | Įžvelgia grėsmę, kad Rusija bandys veržtis į Moldovą
Ukrainos žvalgybos šaltiniai teigia, kad yra „daug rodiklių“, rodančių, kad netolimoje ateityje Rusija surengs išpuolį prieš buvusią sovietų valstybę, kurios kariuomenėje yra tik 3250 karių, skelbia „The Times“.
Tam tikri neramumai jau stebimi nepripažintos Padniestrės respublikos sostinės Tiraspolio oro uoste. Rusai gali bandyti lėktuvais ir sraigtasparniais perkelti savo kariuomenę iš okupuoto Krymo į Moldovą, taip pat, pasak Ukrainos žvalgybos, Moldovos sostinėje Kišiniove turėtų prasidėti protestai ir riaušės.
Ukrainos žvalgyba praneša, kad Rusija gali bandyti įsiveržti į Moldovą artėjant gegužės 9 d., kai Rusija švenčia Pergalės dieną. Šią dieną prezidentas Vladimiras Putinas gali paskelbti apie Padniestrės nepriklausomybės pripažinimą, o tai lemtų „Donbaso scenarijaus“ vystymąsi ir keltų tiesioginę grėsmę Moldovos teritoriniam vientisumui.
„Manome, kad Kremlius jau priėmė sprendimą pulti Moldovą. Moldovos likimas yra labai svarbus. Jei rusai pradės perimti kontrolę, kariniu požiūriu būsime lengvesnis taikinys, o Ukrainai kils egzistencinė grėsme“, – sakė šaltinis Ukrainos žvalgyboje.
Tuo metu, Vakarų žvalgybos vertinimu, Rusija neturi pakankamai pajėgumų saugiai įveikti tokį kelią, nerizikuodama, kad Ukrainos oro gynyba nenumuš jos lėktuvų dar virš Odesos.
09:01 | Didžiuliai Rusijos nuostoliai Ukrainoje
Daugiau nei ketvirtadalis dalinių, skirtų Rusijos invazijai į Ukrainą, tikėtina, jau yra „nebetinkami kovai“, skelbia Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos ataskaitoje.
Kai kurie elitiniai šalies vienetai buvo labai nustekenti ir „tikriausiai prireiks ne vienų metų, kol Rusija atkurs šias pajėgas“.
„Konflikto pradžioje Rusija paskyrė daugiau nei 120 bataliono taktinių grupių, maždaug 65 proc. visos jos sausumos kovinės jėgos. Tikėtina, kad daugiau nei ketvirtadalis šių padalinių dabar tapo neveiksniais“, – rašoma ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 02 May 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) May 2, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/ZuMXTmNRyd
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/S7E6h4WTgM
08:41 | Raketos smūgis Dniepropetrrovske
Dniepropetrovsko srities administracijos vadovas Valentinas Rezničenka pranešė, kad rusų raketa Sinelnikovskio rajone pataikė į liftą ir sunaikino grūdų saugyklą.
Pirminiais duomenimis, aukų nebuvo.
Head of the #Dnipropetrovsk Regional Administration, Valentin Reznichenko, reported that a #Russian missile hit an elevator in the Sinelnikovsky district and destroyed a grain storage facility. According to preliminary information, there were no casualties. pic.twitter.com/u8J2wLRu19
— NEXTA (@nexta_tv) May 2, 2022
08:30 | Naujame ES sankcijų Rusijai pakete – siūlymas palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos
Europos Sąjunga pagal naują sankcijų Rusijai už invaziją į Ukrainą paketą siūlys palaipsniui uždrausti rusiškos naftos importą, sekmadienį pranešė šaltiniai.
Europos Komisija, rengianti Bendrijos taikomas sankcijas, šiuo metu ruošia atitinkamą dokumentą, kuris jau trečiadienį gali būti pateiktas 27 valstybėms narėms, sakė diplomatai.
Keli diplomatai sakė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai savo poziciją pakeitė Vokietija, anksčiau tvirtinusi, kad ši priemonė padarytų pernelyg didelę žalą jos ekonomikai.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad Rusija intensyvina atakas Ukrainoje, todėl naujos sankcijos yra „absoliučiai būtinos“.
„Turime panaudoti savo ekonominius ir finansinius pajėgumus, kad priverstume Rusiją sumokėti už tai, ką ji daro“, – kalbėjo jis.
Pasak šaltinių, Europos Komisija siūlys draudimą įvesti per 6–8 mėnesius, kad šalys turėtų laiko diversifikuoti apsirūpinimą.
08:20 | Vokietijos žiniasklaida: trys ES narės nebeblokuos siūlymo įvesti naftos embargą Rusijai
Trys Europos Sąjungos šalys – Vengrija, Austrija ir Slovakija – nusprendė nebeblokuoti siūlymų įvesti naftos embargą Rusijai dėl Maskvos karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, remdamasis neįvardytais šaltiniais.
Anksčiau šios šalys buvo nusiteikusios vetuoti sankcijas Rusijos naftos eksportui, nes jos yra labai priklausomos nuo Maskvos tiekiamų energijos išteklių. Jeigu informacija dėl jų pasikeitusios pozicijos pasitvirtins, tampa labiau tikėtina, kad sankcijos rusiškai naftai bus įtrauktos į šiuo metu rengiamą šeštąjį ES sankcijų Maskvai paketą.
Visgi ZDF pranešime sakoma, kad išlieka kai kurių neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, dėl potencialaus pereinamojo laikotarpio.
Transliuotojas citavo vieną aukšto rango ES diplomatą, sakiusį, kad svarbiausia, jog Bendrijos ekonomikos galiūnės Vokietijos vyriausybė yra apsisprendusi nebeblokuoti draudimo importuoti rusišką naftą.
„Dėl embargo tikriausiai turėtų būti nuspręsta per kelias ateinančias dienas, bet [jis įsigalios] tik po kelių mėnesių“, – sakė ZDF korespondentas Briuselyje Florianas Neuhannas.
08:05 | Zelenskis: JAV kongresmenų vizitas Ukrainoje buvo „stiprus“ paramos signalas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį Kyjive vykusį susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi pavadino stipriu paramos sunkiu metu signalu.
Vėlai sekmadienį kreipdamasis per televiziją į tautiečius, V. Zelenskis sakė, kad per susitikimą su N. Pelosi aptarė tokius klausimus kaip gynybos įrangos tiekimas bei finansinė parama Ukrainai ir sankcijos Rusijai.
Atstovų Rūmų vadovė ir keli JAV įstatymų leidėjai vėlai šeštadienį apie tris valandas praleido su V. Zelenskiu ir jo vyriausiaisiais padėjėjais. Svečiai Amerikos vardu išreiškė solidarumą su apgultąja šalimi ir vietoje susipažino su padėtimi, N. Pelosi siekiant prastumti didžiulį pagalbos Ukrainai paketą Kongrese.
Pasak V. Zelenskio, ukrainiečiai „dėkingi visiems partneriams, kurie siunčia tokius svarbius ir stiprius paramos signalus, lankydamiesi mūsų sostinėje tokiu sunkiu metu“.
Be to, prezidentas apskaičiavo, kad jau daugiau nei 350 tūkst. žmonių evakuoti iš kovos zonų su Maskva suderintais humanitariniais koridoriais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje. Dešimtys civilių gyventojų sekmadienį buvo išvesti iš metalurgijos įmonės „Azovstal“ smarkiai subombarduotame Mariupolio uostamiestyje.
07:34 | Lavrovas: Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki gegužės 9-osios
Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki Pergalės dienos, minimos gegužės 9 dieną, pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Sekmadienį paskelbtame interviu Italijos transliuotojui „Mediaset“ S. Lavrovas teigė, kad Maskva nesistengs žūtbūt užbaigti savo „specialiosios karinės operacijos“ iki datos, kai Rusijoje minima 1945 metais įvykusi nacistinės Vokietijos kapituliacija Sąjungininkų pajėgoms, įskaitant Sovietų Sąjungą.
„Mūsų kariuomenė dirbtinai netaikys savo veiksmų prie jokios datos, įskaitant Pergalės dieną, – tvirtino diplomatijos vadovas. – Operacijos Ukrainoje tempas pirmiausiai priklausys nuo poreikio sumažinti bet kokią grėsmę civiliams gyventojams ir Rusijos kariams.“
Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.
07:13 | Rusijos mieste Belgorode nugriaudėjo sprogimai
Pietų Rusijos mieste Belgorode, besiribojančiame su Ukraina, pirmadienio rytą nugriaudėjo du sprogimai, socialiniuose tinkluose parašė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Nebuvo jokių aukų ar žalos“, – pranešė V. Gladkovas.
Russian air defense units are targeting unknown targets (possible UAVs?) above #Belgorod:
— Justin Peden 🦀🇺🇦 (@IntelCrab) May 1, 2022
pic.twitter.com/oKhTYRxz5C
Sekmadienį V. Gladkovas sakė, kad vienas žmogus buvo sužeistas per gaisrą Rusijos gynybos ministerijos objekte Belgorodo mieste, o septyni namai buvo apgadinti.
Socialiniuose tinkluose skelbiama, kad naktį virš miesto buvo girdėti naikintuvai ir garsūs sprogimai.
Possible explosion, or sonic boom from aircraft overhead in Belgorod. pic.twitter.com/lwwaeuPHxk
— Oliver Alexander (@OAlexanderDK) May 2, 2022
06:41 | Tikisi Bideno vizito į Ukrainą
JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas CNN sakė, kad „tik laiko klausimas“, kada JAV prezidentas Joe Bidenas apsilankys Ukrainoje.
„Turiu galvoti, kad prezidento vizitas yra svarstomas dalykas, bet tik klausimas, kaip greitai tai bus įmanoma padaryti“, – sakė jis.
Sekmadienį JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi tapo aukščiausio rango JAV pareigūne, Kyjive susitikusia su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.
06:28 | Apsiaustame Mariupolyje ruošiamasi didesnio masto evakuacijai
Rusijos pajėgų smarkiai subombarduoto ir apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio taryba pranešė, kad pirmadienį ruošiamasi pradėti Jungtinių Tautų remiamą didelio masto civilių evakuaciją.
Planuojama, kad žmonės bus išvežami ne tik iš didžiulės metalurgijos įmonės „Azovstal“, tapusios Mariupolį ginančių ukrainiečių pajėgų paskutine tvirtove.
Sekmadienį miesto taryba per platformą „Telegram“ taip pat patvirtino, kad dalis civilių evakuojama iš „Azovstal“. Miesto pareigūnai atkreipė dėmesį, kad šias pastangas remia Raudonasis Kryžius, ir pažymėjo, kad platesnė evakuacija iš strategiškai svarbaus uostamiesčio buvo atidėta dėl saugumo priežasčių.
Manoma, kad blokuojamame Mariupolyje tebėra iki 100 tūkst. žmonių. Iki tūkstančio civilių slapstosi „Azovstal“ komplekse kartu su apytikriai 2 000 ukrainiečių karių. Ši įmonė yra vienintelė miesto dalis, dar neužimta Rusijos pajėgų.
06:04 | Ukrainoje lankėsi Valerijus Gerasimovas
Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas praėjusią savaitę lankėsi pavojingose fronto pozicijose Rytų Ukrainoje, siekdamas atgaivinti Rusijos puolimą ten, pranešė laikraštis „New York Times“, remdamasis Ukrainos ir JAV pareigūnais.
Vizito metu Rusijos generalinio štabo viršininkas V. Gerasimovas šeštadienio vakarą vos išvengė Ukrainos išpuolio prieš mokyklą, kuri buvo naudojama kaip karinė bazė Rusijos kontroliuojamame Iziumo mieste, pranešė „Times“.
Per antskrydį žuvo apie 200 karių, tarp jų mažiausiai vienas generolas, leidiniui sakė vienas Ukrainos pareigūnas, tačiau V. Gerasimovas jau buvo išvykęs į Rusiją.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas anksčiau teigė, kad Ukrainos pajėgos „tikėtina, balandžio 30 d. surengė raketų smūgį į Rusijos vadovybės postą Iziumo mieste, kuris įvyko V. Gerasimovui jau pasitraukus, tačiau pražudė kitus vyresniuosius rusų karininkus“.
„Mūsų prielaida yra tokia, kad jis ten buvo, nes pripažįstama, kad jie dar neišsprendė visų savo problemų“, – „Times“ sakė vienas iš JAV pareigūnų.
Kol kas Rusijos puolimas buvo lėtas, pranešama apie neorganizuotumą ir prastą Rusijos pajėgų moralę.
Svarbiausi sekmadienio įvykiai
► Iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje evakuota pradinė maždaug 100 civilių gyventojų grupė, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
► Vokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinanti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai yra strateginis pokytis, kurio didžiausia Europos ekonomika ėmėsi nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
► Rusija seną gamyklą Sankt Peterburge pavertė vadinamuoju trolių ūkiu, kad skleistų dezinformaciją ir pultų Kremliaus kritikus, įskaitant pasaulio lyderius, rodo sekmadienį paviešintos Jungtinės Karalystės vyriausybės finansuoto tyrimo išvados.
► Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paprašė Kinijos suteikti Kyjivui saugumo garantijų.
► JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ji pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą siekdamos padėti Ukrainai nugalėti Rusiją.
