Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:06 | Penktadienį laukia dar viena evakuacija iš Mariupolio
Penktadienį vyks dar viena evakuacija iš Mariupolio. Ukrainos vicepremjerė praneša, kad žmonės bus evakuojami 12:00 vietos laiku nuo prekybos centro „Port City“.
Daugiau informacijos vicepremjerė nepateikė.
23:46 | Pentagonas: Rusija padarė nedidelę pažangą, bet ne tokią, kokios tikėjosi
Rusijos pajėgos padarė „nedidelę pažangą, ypač Ukrainos Donbaso regiono šiaurinėje dalyje“, ketvirtadienį sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.
Ši pažanga nėra tokia, kokios Rusijos pajėgos tikėtųsi šiuo metu, sakė J. Kirby.
„Donbaso regione, mūsų vertinimu, ukrainiečiai vis dar labai stipriai priešinasi. Rusai nepadarė tokios pažangos, kokios, mūsų nuomone, šiuo metu tikėjosi. Tai nereiškia, kad jie nepadarė jokios pažangos“, – J. Kirby cituoja CNN.
23:35 | Fidžyje konfiskuota Rusijos oligarcho jachta
JAV teisingumo departamentui paprašius sulaikyti Rusijos oligarchui Suleimanui Kerimovui priklausančią prabangią 300 mln. dolerių vertės jachtą, Fidžio valdžios institucijos ją konfiskavo, rašo BBC.
Prabangi jachta „Amadea“, arešto metu stovėjusi Lautokoje, yra 105 metrų ilgio, joje yra aštuonios kajutės, VIP kajutė ir sraigtasparnių aikštelė.
JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas sakė, kad departamentas nori aiškiai parodyti, jog „nėra jokios slėptuvės nusikaltėlių, sudarančių sąlygas Rusijos režimui, turtui“.
S. Kerimovas yra Rusijos „Gazprom“ dalinis savininkas ir Rusijos vyriausybės pareigūnas. JAV departamentas jį apibūdino kaip oligarchų grupės, kuri „pelnosi iš Rusijos vyriausybės korupcijos ir jos piktybinės veiklos visame pasaulyje, įskaitant Krymo okupaciją“, narį.
23:10 | JT pradėjo trečią evakuacijos iš Mariupolio operaciją
Jungtinės Tautos ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas pradėjo trečiąją civilių evakuacijos operaciją iš Mariupolio ir plieno gamyklos „Azovstal“, ketvirtadienį pranešė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, rašo CNN.
„Iki šiol iš viso beveik 500 civilių gyventojų rado ilgai lauktą pagalbą po to, kai gyveno nesiliaujančio apšaudymo sąlygomis ir esant menkam vandens, maisto ir sanitarinių sąlygų prieinamumui“, – sakė A. Guterresas.
„Evakuotieji su JT darbuotojais dalijosi jaudinančiomis istorijomis – motinos, vaikai ir silpni seneliai pasakojo apie savo traumas. Kai kuriems skubiai reikėjo medicininės pagalbos. Tikiuosi, kad toliau koordinuojant veiksmus su Maskva ir Kyjivu bus padaryta daugiau humanitarinių pauzių, kad civiliai gyventojai galėtų saugiai pasitraukti iš kovos veiksmų ir pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labai reikia“, – kalbėjo jis.
22:50 | Borrellis: ES beveik susitarė dėl naujų sankcijų
ES beveik susitarė dėl šešto sankcijų Rusijai etapo, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Jie beveik pasiekė tikslą. Mums reikia šio susitarimo, nes turime dar labiau padidinti ekonominį ir finansinį spaudimą Rusijai“, – sakė J. Borrellis.
Trečiadienį EK pasiūlė, kad į kitą sankcijų etapą Rusijai būtų įtrauktas laipsniškas draudimas importuoti rusišką naftą. Jei būtų patvirtinta, būtų iki šiol griežčiausias žingsnis prieš Rusijos energetikos sektorių, rašo BBC.
22:36 | JT: iš Mariupolio evakuojama dar žmonių
Jungtinės Tautos pranešė, kad iš bombarduojamo Mariupolio miesto ir jo apylinkių evakuojama dar žmonių.
Neaišku, kiek žmonių evakuojama ir ar tarp jų yra civilių, įstrigusių plieno gamykloje „Azovstal“, rašo „Sky news“.
JT humanitarinės pagalbos atstovas Saviano Abreu teigė, kad organizacija dirba kartu su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu, taip pat Ukraina ir Rusija.
Jis sakė, kad jie „pasidalys daugiau informacijos, kai tai leis situacija“.
Rusija trečiadienį sakė, kad ketvirtadienį paskelbs laikinas paliaubas, kad civiliai gyventojai galėtų evakuotis iš plieno gamyklos.
22:28 | Prasidėjo antrasis evakuacijos iš „Azovstal“ etapas
Prasidėjo antrasis evakuacijos iš plieno gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje etapas, CNN pranešė Donecko srities karinis gubernatorius Pavlo Kyrylenko.
„Galiu pasakyti, kad prasidėjo antrasis evakuacijos priemonių ir evakuacijos operacijos etapas, bet nenoriu nieko sakyti iš anksto, verčiau informuosiu visuomenę, kai jis bus baigtas, kai specialioji operacija duos rezultatų“, – sakė P. Kyrylenko.
„Rusijos Federacija kartais viską daro taip, kad tie susitarimai vis keičiasi, todėl verčiau norėčiau kalbėti apie antrojo evakuacijos etapo rezultatus“, – teigė jis.
Pasak jo, „Azovstal“ viduje liko apie 200 civilių.
22:07 | Lukašenka: branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų nepriimtinas
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka sako, kad branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų nepriimtina priemonė, mat Baltarusija yra šalia Ukrainos.
„Mes nesame už vandenyno, kaip Jungtinės Valstijos. Taip pat nepriimtina, nes tai gali nublokšti mūsų žemės rutulį iš orbitos nežinia kur. Ar Rusija yra pajėgi tai padaryti – tai klausimas, kurį reikia užduoti Rusijos vadovybei“, – „The Associated Press“ kalbėjo A. Lukašenka.
21:45 | Per ataką Kramatorske sužeisti 25 žmonės
Per praėjusią naktį Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste nugriaudėjusius sprogimus buvo sužeisti mažiausiai 25 žmonės, praneša BBC.
Vietos pareigūnai pranešė, kad šeši civiliai buvo sunkiai sužeisti. Sprogimai, kaip manoma, nugriaudėjo dėl oro antskrydžių. Atakos metu apgadinti daugiabučiai namai ir parduotuvės gyvenamajame rajone.
21:27 | Ukrainos ir žvalgybos aljanso „Five Eyes“ teisingumo pareigūnai aptarė karo nusikaltimus
Aukščiausio rango teisingumo pareigūnai iš penkių anglakalbių žvalgybos aljanso „Five Eyes“ valstybių surengė derybas su Ukrainos generaline prokurore dėl karo nusikaltimų tyrimo, ketvirtadienį pranešė JAV Teisingumo departamentas.
Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Kanados generaliniai prokurorai trečiadienį surengė susitikimą nuotoliniu būdu su Ukrainos kolege Iryna Venediktova, Kyjivui siekiant ištirti tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų, įvykdytų per Rusijos invaziją.
Šešetas „aptarė savo pastangų koordinavimą, siekiant patraukti atsakomybėn asmenis, kurių nusikalstami veiksmai sudaro sąlygas karo nusikaltimams Ukrainoje“, sakoma JAV teisingumo departamento pranešime.
„Mūsų įsipareigojimas bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, įskaitant Ukrainos generalinę prokuratūrą, tiriant ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už žiaurumus Ukrainoje, išlieka tvirtas“, – sakoma JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando (Meriko Garlando) pareiškime.
„Nepermaldaujamai stengsimės patraukti atsakomybėn tuos, kurie prisideda prie mirties ir naikinimų, kuriuos stebime Ukrainoje“, – teigiama jame.
Praėjusią savaitę I. Venediktova Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė, kad Ukrainos tyrėjai nustatė 8 600 įtariamų karo nusikaltimų atvejų ir dar 4 000 atvejų, susijusių su karo nusikaltimais, įvykdytais nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.
Tarp dokumentuotų įtariamų karo nusikaltimų esama „civilių žudymų, civilinės infrastruktūros bombardavimų, kankinimų“, taip pat „lytinių nusikaltimų“, įvykdytų „okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, pažymėjo I. Venediktova.
21:14 | Nustatyta 10 įtariamųjų žudynėse Bučoje
Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad Ukraina jau nustatė 10 asmenų, kurie galėjo dalyvauti vykdant Bučos žudynes.
Pasak prokurorės, vienu atveju rusų kariai įėjo į namus, kur slėpėsi civiliai ir ėmė grasinti jiems šaunamaisiais ginklais, taip pat ėmė prieš juos smurtauti, rašo „Sky news“.
Ji teigė, kad nustatyti kariai neginkluotus civilius paėmė įkaitais, atėmė iš jų maistą ir vandenį ir juos kankino.
20:50 | Vaizdo įraše – atakuojama „Azovstal“
„Azov“ pulkas socialiniuose tinkluose paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip atrodo rusų ataką išgyvenanti plieno gamykla „Azovstal“.
„Įspėjimas!!! „Azovstal“ puolimas tęsiasi! Gynėjai saugo gamyklą stipria ugnimi. Priešas naudoja orlaivius, artileriją ir pėstininkus“, – rašo pulkas.
Увага!!!
— АЗОВ (@Polk_Azov) May 5, 2022
Штурм "Азовсталі" триває! Захисники під щільним вогнем тримають оборону заводу. Ворог застосовує авіацію, артилерію та піхоту. pic.twitter.com/3ENI3j831d
Rusų pajėgos yra patekusios į gamyklos vidų, skelbiama, kad viduje vyksta kovos.
20:44 | Daugumoje sričių – pavojaus sirenos
Daugumoje Ukrainos sričių paskelbtas oro pavojus, praneša „24tv.ua“. Sirenos kaukti pradėjo apie 20:15, gyventojai raginami slėptis.
20:30 | JT: neaišku, kiek žmonių yra „Azovstal“
Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephane Dujarricas teigia, kad neaišku, kiek civilių liko „Azovstal“, rašo CNN.
„Tai aktyvaus karo zonos vidurys, dalis jos sunaikinta; yra žmonių, gyvenančių tuneliuose“, – kalbėjo jis.
„Mums labai sunku turėti tikslų skaičių. Toliau bendradarbiaujame, žinoma, ranka rankon su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu. Taip pat bendraujame su aukščiausiais Ukrainos ir Rusijos pareigūnais, kad iš Mariupolio regiono, taip pat iš gamyklos būtų išgabenta daugiau žmonių“, – teigė S. Dujarricas.
Kiek anksčiau Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys Ukrainoje Martinas Griffithsas pranešė, kad penktadienio rytą gamyklą „Azovstal“ turėtų pasiekti dar vienas konvojus.
Anto jo, iš gamyklos evakuotiems žmonės yra reikalinga neatidėliotina pagalba, mat žmonės, ilgą laiką praleidę gamyklos rūsiuose, yra susitraumavę.
„Civilių adėtis tebėra labai, labai baisi. Manau, kad tai, ką matome iš išėjusių žmonių, yra ne tik tai, kad kai kuriems iš jų akivaizdžiai reikia medicininės pagalbos. ... Jie dehidratavę, jiems trūksta maisto. Tačiau psichologinis poveikis, su kuriuo šie žmonės susiduria, trauma, kurią jie patyrė, yra tai, dėl ko jiems reikia neatidėliotinos pagalbos ir dėl ko jiems greičiausiai reikės pagalbos ateinančiomis savaitėmis“, – sakė S. Dujarricas.
20:14 | Duda: nemalonu, kad Europoje yra valstybių, pasiduodančių Rusijos energetinei įtakai
Nemalonu, kad Europoje yra valstybių, pasiduodančių Rusijos energetinei įtakai ir siekiančių toliau tęsti verslo santykius su įmonėmis, tapusiomis autoritarinės valdžios įrankiu, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Nemalonu tai sakyti, bet yra dalis valstybių, daugiausiai – politikų, kurie laikosi principo „verslas kaip įprasta“, ir kad reikia prie jo grįžti, kad verslo reikalai su Rusija yra labai svarbūs“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė A. Duda.
„Jiems nesvarbu, kaip veikia Rusijos valdžia, nors, pirma, tai – autoritarinė valdžia, antra, tai – tiesiog karo nusikaltėliai. Reikia pagaliau juos įvardyti ir tie žmonės turės stoti prieš Baudžiamąjį teismą“, – teigė Lenkijos vadovas.
Anot jo, daugelį metų buvo bandoma vaizduoti, kad Rusijos bendrovės yra normalios ir veikiančios rinkos sąlygomis, kaip jas supranta Vakarų pasaulis.
„Bet nėra didesnės klaidos, nes tos bendrovės – tai autoritarinio režimo įrankis, kad Rusijos valdžia galėtų plėsti savo įtaką, ekonominė svarba jai – antraeilė, arba neretai net trečiaeilė“, – pabrėžė A. Duda.
Lenkijos prezidentas ketvirtadienį netoli Vilniaus su Lietuvos ir Latvijos vadovais Gitanu Nausėda bei Egiliu Levitu dalyvavo GIPL dujotiekio atidarymo ceremonijoje. Užbaigus daugiau nei dešimtmetį rengtą ir 500 mln. eurų kainavusį projektą, A. Duda pabrėžė, jog tai užkirs kelią Rusijos šantažui.
Rusijos dujų tiekimo milžinė „Gazprom“ praėjusią savaitę nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, kai šios atsisakė atsiskaityti rubliais, kaip to pareikalavo Maskva, kenčianti nuo Vakarų griežtinamų sankcijų dėl vykdomo karo Ukrainoje.
19:46 | Putinas atsiprašė dėl savo patikėtinio Lavrovo pareiškimų
Po tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą sukėlusių antisemitinių Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pasisakymų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašo dėl savo ministro žodžių.
V. Putinas buvo priverstas atsiprašyti dėl S. Lavrovo komentarų apie Adolfo Hitlerio žydišką kraują, rašo „Sky news“.
Po pokalbio telefonu su V. Putinu Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennett pareiškė, kad Rusijos prezidentas atsiprašė už savo užsienio reikalų ministro komentarus.
N. Bennett sakė, kad priėmė atsiprašymą.
19:21 | Putinas reikalauja, kad „Azovstal“ gynėjai pasiduotų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukraina turėtų įsakyti savo kovotojams, pasislėpusiems apgultoje plieno gamykloje „Azovstal“, sudėti ginklus, pranešė Kremlius.
Pasak the Guardian, ketvirtadienio popietę paskambinęs Izraelio ministrui pirmininkui Naftali Bennett, V. Putinas teigė, kad Rusija vis dar yra pasirengusi užtikrinti saugų civilių gyventojų iš gamyklos išvykimą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau šiandien paneigė, kad Rusijos kariai įžengė į „Azovstal“. Vis dėlto Mariupolio gynėjai sako, kad gamyklos viduje vyksta intensyvios kovos.
19:10 | Kremlius: Putinas su Izraelio premjeru kalbėjo apie Ukrainą ir Holokaustą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas ketvirtadienį aptarė Ukrainos karą ir Holokaustą, tvyrant įtampai dėl Maskvos pareiškimų apie Adolfą Hitlerį.
„Nuodugnus apsikeitimas nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje tęsėsi“, – pranešė Kremlius ir pridūrė, kad abu lyderiai taip pat aptarė „istorinę atmintį“ ir Holokaustą.
Įtampą Maskvos ir Izraelio santykiuose sukėlė užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas, kad A. Hitleris „buvo žydų kilmės“.
18:58 | Kuleba reikalauja Lavrovo atsiprašyti
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas turėtų viešai atsiprašyti visų pasaulio žydų už savo komentarus apie nacizmą ir Adolfą Hitlerį, rašo CNN.
„Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas ir aš esame pasipiktinę antisemitiniais Rusijos ministro pareiškimais. Pabrėžiau, kad antisemitizmas tarp Rusijos elito turi ilgą istoriją. Vienintelė išeitis S. Lavrovui – viešai atsiprašyti visų žydų. Antisemitizmas negali būti toleruojamas“, – savo „Twitter“ rašė D. Kuleba.
Praėjusį sekmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Italijos televizijos laidoje komentavo Rusijos teiginį, kad jos invazija į Ukrainą siekiama „denacifikuoti“ šalį.
Kai pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra žydas, S. Lavrovas pasakė: „Galiu klysti, bet Hitleris taip pat turėjo žydiško kraujo. Tai visiškai nieko nereiškia. Išmintingi žydai sako, kad aršiausi antisemitai paprastai yra žydai“.
Izraelio pareigūnai pasmerkė S. Lavrovo komentarus, o Rusijos ambasadorius Izraelyje buvo iškviestas į Izraelio užsienio reikalų ministeriją. Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennett S. Lavrovo teiginius pavadino „melu“, o Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas juos pavadino „neatleistinais ir piktinančiais“.
Jis taip pat perspėjo, kad Izraelis „stengėsi palaikyti gerus santykius su Rusija, tačiau yra riba, ir šį kartą ji buvo peržengta“.
„Per Holokaustą žydai patys savęs nežudė“, – pridūrė Y. Lapidas.
„Žemiausias rasizmo prieš žydus lygis yra kaltinti pačius žydus antisemitizmu“, – teigė jis.
18:49 | Rusai Mariupolyje keičia kelio ženklus
Rusijos pajėgos kelio ženklus Mariupolyje pradėjo keisti rusiškais.
„Okupantai sugriovė mūsų miestą, nužudė 20 tūkst. žmonių, o dabar keičia ženklus“, – sakoma Mariupolio miesto tarybos pranešime Telegram.
„Tuo tarpu Mariupolyje viduramžiai. Gyventojai be vandens, be pakankamai maisto, be vaistų. Šviesos ir normalaus susisiekimo nėra“, – priduria miesto taryba.
18:36 | JT: į „Azovstal“ vyksta konvojus, bandysiantis evakuoti civilius gyventojus
Jungtinių Tautų vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas ketvirtadienį pranešė, kad į metalurgijos gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, kur vyksta intensyvūs Ukrainos ir Rusijos pajėgų mūšiai, keliauja naujas JT konvojus, kuris bandys evakuoti civilius gyventojus.
„Šiandien, mums besikalbant, konvojus vyksta į „Azovstal“, kurią turėtų pasiekti iki rytojaus ryto; tikiuosi, kad jis paims civilius, likusius tame niūriame pragare,.. ir nugabens juos į saugią vietą“, – sakė M. Griffithsas Varšuvoje vykusioje Ukrainos donorų konferencijoje.
18:17 | Karo metu įžvelgia riziką civiliniams lėktuvams
ES aviacijos saugos agentūra įspėjo, kad dėl karo Ukrainoje padidėjo rizika, jog į civilinius lėktuvus atsitiktinai gali būti nutaikytos raketos.
Dėl konflikto taip pat padidėjo kibernetinių atakų rizika, teigiama internete paskelbtame dokumente, kurį cituoja „Reuters“.
„Kaip parodė ankstesni karai, sumišusiose karo veiksmų arenose lengva neteisingai nustatyti tapatybę. Šios rizikos atsiradimas būdingas visoms kovojančioms šalims.
Jei pridėsime elektroninių pagalbinių priemonių, kurios gali būti susijusios su navigacijos ir arba... atpažinimo priemonėmis, trukdymo tikimybę, nesunku pastebėti, kad nekalti orlaiviai gali tapti raketų ar radarais užtaisytų ginklų objektu“, – rašoma pranešime.
17:48 | „Azov“ neigia, kad rusai išvyti iš „Azovstal“
Kiek anksčiau ketvirtadienį Volodymyro Zelenskio patarėjui Oleksijui Arestovičiui paskelbus, kad rusų pajėgos išvarytos iš plieno gamyklos „Azovstal“, „Azov“ pulkas neigia tokią informaciją.
Pasak pulko vado pavaduotojo Svyatoslavo Palamaro, rusų kariai nebuvo nukauti ir jie vis dar yra gamykloje, rašo „24tv.ua“.
„Dar kartą: niekas nebuvo nukautas, jie (rusai – „24tv.ua“) yra gamykloje. Vyksta sunkios kovos“, – teigė jis.
Savo kreipimęsi ketvirtadienį jis ragino suteikti galimybę iš gamyklos teritorijos pasiimti žuvusių karių kūnus, „kad ukrainiečiai galėtų atsiveikinti su savo herojais“.
„Tinkamai reaguokite į kritinę situaciją, kai priešas nesilaiko jokių etikos normų, konvencijų ar įstatymų, naikindamas žmones viso pasaulio akivaizdoje, vedamas leistinumo ir nebaudžiamumo!“ – kalbėjo S. Palamaras.
17:26 | Prieš gegužės 9-ąją Rusija Mariupolyje stengiasi palaidoti kuo daugiau nužudytų civilių
Prieš gegužės 9-ąją Rusijos pajėgos bando sunaikinti savo nusikaltimų pėdsakus, rašo „24tv.ua“. Pasak kanalo, rusai stengiasi palaidoti kuo daugiau nužudytų civilių.
Kaip kanalui teigė šaltiniai saugumo tarnybose, situacija Mariupolyje yra kritinė. Ritualinių paslaugų įmonių pajėgumai yra nepakankami, o šaldymo patalpos yra perpildytos.
Pasak šaltinių, Rusijos pajėgos planuoja atsivežti papildomos įrangos darbui Mariupolio Starokrymsko kapinėse. Atvežami papildomi sunkvežimiai-šaldytuvai ir kita įranga.
17:13 | Žiniasklaida: Rusija yra suplanavusi įsiveržti į Moldovą
Rusija planuoja įsiveržti į Moldovą, rašo „24tv.ua“. Kontržvalgyba kanalui sako, kad Rusija yra parengusi aiškius invazijos į Moldovą planus.
Teigiama, kad Rusija invazijai gali pasirinkti gegužės 9-ąją arba bet kurią kitą artimą dieną. Tą pačią dieną Rusija gali pripažinti Padniestrės nepriklausomybę.
Plačiau apie Rusijos planus pulti Moldovą – tv3.lt straipsnyje.
16:53 | Vokietija: Zelenskis pakvietė Scholzą ir Steinmeierį atvykti į Kyjivą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį apsilankyti Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė vokiečių prezidento kanceliarija.
Prieš tris savaites Kyjivas atmetė Vokietijos prezidento pasiūlymą atvykti į Ukrainą.
Šįkart savo kvietimą V. Zelenskis išsakė ketvirtadienį kalbėdamas su F.-W. Steinemeieriu telefonu, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių prezidentūroje.
Per šį pokalbį „buvęs susierzinimas buvo išsklaidytas“, o F.-W. Steinemeieris išreiškė „solidarumą, pagarbą ir paramą“ Ukrainai, nurodė šaltinis.
16:38 | Varšuva: per tarptautinę donorų konferencijoje Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. dolerių
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pranešė, kad per tarptautinę donorų konferenciją Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. JAV dolerių (6,2 mlrd. eurų) suma.
Per Varšuvoje surengtą konferenciją buvo renkamos lėšos humanitarinei pagalbai karo draskomai Ukrainai, kur per Rusijos puolimą žuvo jau tūkstančiai žmonių, suniokota daug miestų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Pasak lenkų vyriausybės, nors jau paaukota nemažai lėšų, Ukrainos poreikiai yra didžiuliai dėl didelio karo žalos masto, o milijonams ukrainiečių reikalinga skubi pagalba.
Aukšto lygio tarptautinę paramos Ukrainai teikėjų konferenciją drauge organizavo M. Morawieckis ir Švedijos premjerė Magdalena Andersson, bendradarbiaudami su Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkais.
Šio renginio tikslas – sudaryti sąlygas tarptautinei bendruomenei padėti tenkinti neatidėliotinus Ukrainos visuomenės humanitarinius poreikius. Be to, siekiama sukurti forumą, skirtą aptarinėti būdus remti ukrainiečius ilgesniu laikotarpiu.
Į Varšuvoje įsikūrusiame Nacionaliniame stadione susirinkusius dalyvius taip pat kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
16:23 | Zelenskis kalbėjosi su Vokietijos prezidentu
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris kalbėjosi telefonu.
Kaip rašo UNIAN, pirmasis apie tai paskelbė Vokietijos laikraščio „Bild“ žurnalistas Paulas Ronzheimeris, o vėliau tai patvirtino kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Pasak žurnalisto, F. W. Steinmeierio biuras pareiškė, kad „šalys susitarė pamiršti praeitį ir sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą ateityje“.
Vis dėlto A. Jermakas išsamesnę informaciją pažadėjo pateikti vėliau.
„Šiandien įvyko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio pokalbis. Vokietija tebėra galinga Ukrainos sąjungininkė. Apie detales bus oficialiai paskelbta, galiu tik pasakyti, kad rusų viltys, jog Europa susiskaldys ir palaikys Ukrainą, yra bergždžios“, – sakė A. Jermakas.
16:09 | Ragina išvykti iš Ivano Frankovsko miesto
Ivano Frankovsko meras Ruslanas Martsinkivas ragina artėjančiam savaitgaliui miesto gyventojus išvykti iš miesto ir nedalyvauti savaitgalį vykstančiuose renginiuose, pranešama UNIAN Telegram kanale.
Anot jo, turima informacijos, kad Rusijos pajėgos gali į miestą paleisti raketas. Todėl atšaukiami gegužės 7–9 dienomis turėję vykti vieši renginiai, o gyventojai įspėjami nesibūriuoti, likti slėptuvėse arba išvykti iš miesto.
15:56 | Ukraina kaltina Rusiją pažeidus žadėtas paliaubas Mariupolio „Azovstal“
Rusija pažeidė pažadėtas paliaubas metalurgijos gamykloje „Azovstal“ Mariupolyje, tapusioje paskutiniuoju Ukrainos pajėgų bastionu šiame mieste, ketvirtadienį pareiškė pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras, prašydamas padėti „mirštantiems“ kariams ir padėti evakuoti civilius gyventojus.
„Rusai pažeidė paliaubų pažadą ir neleido evakuoti civilių gyventojų, kurie toliau slepiasi nuo apšaudymo gamyklos rūsyje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė S. Palamaras, nurodęs, kad viduje vyksta „kruvini mūšiai“.
15:21 | Arestovyčius: okupantai išvyti iš „Azovstal“ teritorijos
Ukrainos prezidento patarėjas pareiškė, kad Mariupolio „Azovstal“ gamyklos gynėjai atlaikė Rusijos pajėgų puolimą ir išvijo juos iš kontroliuojamos teritorijos.
Jo teigimu, intensyvūs mūšiai vis dar vyksta, tačiau jau nebe gamyklos teritorijoje.
15:14 | Lenkų generolas: Ukrainai turi 4-5 savaitės sudoroti okupacinę kariuomenę
Lenkijos atsargos generolas Waldemaras Skrzypczakas mano, kad Ukrainai liko mėnuo Rusijos kariuomenės susilpninimui iki ši pasitelks savo rezervus.
Buvęs šalies sausumos pajėgų vadas taip pat įsitikinęs, kad lemiamą vaidmenį šio karo baigtyje suvaidins Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vykstant plataus masto Rusijos puolimui nepriklausomos Ukrainos teritorijoje pagrindinė ukrainiečių pajėgų užduotis šiuo metu yra sunaikinti okupacines pajėgas iki šios pasipildys savo rezervais, rašoma „Ukrinform“.
„Ukraina turi susidoroti su Rusijos kariuomene iki tol, kol naujos mobilizuotos pajėgos pateks į frontą. Tam yra 4-5 savaitės, manau, gal iki birželio pabaigos“, – aiškino W. Skrypczakas.
Jis taip pat pažymėjo, kad skirtingai negu daugelis mano, dabar jau ne V. Putinas, o V. Zelenskis spręs šio karo baigtį.
„Dabar jau ne Putinas turi spręsti karo baigtį, o prezidentas Zelenskis. Ukrainos prezidentas dabar jį laimi, todėl jis turi nuspręsti, kada bus jis baigiamas. Aš turiu omenyje, kad Ukraina turi galimybę išlaisvinti visas okupuotas Donbaso teritorijas, o Krymo klausimas turi būti sprendžiamas tarptautiniu lygmeniu vėliau – tikėtina, jau su kitu Rusijos prezidentu“, – pareiškė generolas.
14:32 | Kremlius skundžiasi, kad dėl Vakarų ginkluotės negali greitai užbaigti karo Ukrainoje
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų valstybės trukdo „greitai“ Rusijos karo Ukrainoje pabaigai, tiekdami provakarietiškai šaliai ginkluotę.
Komentuodamas laikraščio „The New York Times“ pranešimą, kad JAV žvalgyba padėjo Ukrainai nukauti kelis rusų generolus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė: „Jungtinės Valstijos, Britanija, visa NATO... nuolat perduoda žvalgybinę informaciją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.“
„Kartu su ginklų srautu, kurį šios šalys siunčia Ukrainai, visa tai yra veiksmai, neprisidedantys prie greito operacijos užbaigimo“, – kalbėjo jis.
Tačiau D. Peskovas pridūrė, kad tokia parama „negali sutrukdyti“ Rusijai pasiekti savo karo, kurį ji vadina „specialiąja karine operacija“, tikslus.
Kremliaus atstovas taip pat teigė, kad veikia humanitariniai koridoriai, skirti evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio metalurgijos įmonės „Azovstal“. Anksčiau Rusijos kariuomenė paskelbė trijų dienų paliaubas šios gamyklos teritorijoje.
„Koridoriai šiandien veikia“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad „Azovstal“ tebėra apgulta Maskvos pajėgų.
Civiliai gyventojai ir šimtai ukrainiečių karių tebėra įstrigę milžiniškame komplekse, rusų pajėgoms paskelbus, kad perėmė šio nuniokoto rytinio Ukrainos uostamiesčio kontrolę.
13:55 | A. Lukašenka: Rusijos karas Ukrainoje „užsitęsė“
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį naujienų agentūros AP paskeltame interviu pripažino nesitikėjęs, kad Rusijos „operacija“ Ukrainoje taip ilgai tęsis ir tikino darantis viską, kad šis karas liautųsi.
A. Lukašenka teisino Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pasiųsti pajėgas į provakarietišką kaimynę.
„Tačiau nesu pakankamai įsigilinęs į šią problemą, kad galėčiau pasakyti, ar viskas vyksta pagal planą, kaip sako rusai, arba kaip man tai atrodo. Noriu dar kartą pabrėžti – man atrodo, kad ši operacija užsitęsė“, – Baltarusijos lyderis sakė per beveik 1,5 val. trukmės interviu Nepriklausomybės rūmuose Minske.
Jis taip pat teigė, kad Ukraina „provokavo Rusiją“ ir kad Baltarusija yra taikos šalininkė.
„Kategoriškai nepritariame jokiam karui. Darėme ir tebedarome viską, kad karo nebūtų... Mano dėka prasidėjo derybos tarp Ukrainos ir Rusijos“, – kalbėjo A. Lukašenka.
„Tačiau kodėl Ukraina, kurios teritorijoje faktiškai vyksta karas, kariniai veiksmai, žūva žmonės, – kodėl Ukraina nesuinteresuota šiomis derybomis?“ – klausė jis.
A. Lukašenka taip pat sakė, kad būtų „nepriimtina“ per šį konfliktą panaudoti branduolinius ginklus, bet negalėjo atsakyti, ar Rusija turi tokių planų.
„Branduolinių ginklų naudojimas nepriimtinas ne tik dėl to, jog tai būtų šalia mūsų. Mes nesame kitapus vandenyno kaip Jungtinės Valstijos. Tai taip pat nepriimtina, nes tai gali išmušti mūsų Žemės rutulį iš orbitos niekas nežino kur, – kalbėjo jis. – Ar Rusija pajėgi tai padaryti, ar ne – šį klausimą reikia užduoti Rusijos vadovybei.“
13:41 | Bidenas kels papildomų sankcijų Rusijai klausimą
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad šią savaitę kalbėsis su kitais Didžiojo septyneto lyderiais apie galimas papildomas sankcijas Rusijai.
JAV iždo sekretorė Janet Yellen sakė, kad Jungtinės Valstijos nuolat diskutuoja su savo partneriais dėl tolesnių sankcijų ir gali imtis „papildomų veiksmų“, siekdamos spausti Maskvą, praneša „Reuters“.
„Wall Street Journal“ konferencijoje J. Yellen neapžvelgė jokių konkrečių svarstomų veiksmų, tačiau pabrėžė, kad tikėtina, jog bus imtasi tolesnių priemonių, „jei Rusija tęs šį karą prieš Ukrainą“.
J. Bidenas, paklaustas apie JAV planus Europos Sąjungai pasiūlius įvestis griežčiausias iki šiol Rusijai sankcijas, įskaitant laipsnišką naftos embargą, žurnalistams sakė: „Visada esame atviri papildomoms sankcijoms“.
„Šią savaitę kalbėsiu su G7 nariais apie tai, ką darysime ar nedarysime“, – pridūrė J. Bidenas.
13:22 | Analitikai: Rusijos pajėgos veikia „Azovstal“ plieno gamykloje
JAV Karo studijų institutas savo analizėje skelbia, kad Rusijos pajėgoms galėjo pavykti pirmą kartą įsiveržti į „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje. Šios žinios pasirodė po kelias dienas trukusių įnirtingų kovų plieno gamykloje, kur glaudžiasi paskutiniai Ukrainos kovotojai mieste ir šimtai civilių.
„Pranešama, kad gegužės 4 d. Rusijos pajėgos pirmą kartą įžengė į „Azovstal“ plieno gamyklą – o ne į jos pakraščius. Šio Rusijos veržimosi mastas tebėra neaiškus, o Rusijos pajėgos greičiausiai susidurs su tolesnėmis brangiomis kovomis, jei ketins šturmuoti visą gamyklą.
Kremlius tikriausiai tikisi, kad sėkmingas „Azovstal“ užėmimas per sausumos puolimą sutvirtins vis didėjančias Kremliaus pastangas iki gegužės 9 d. perimti visišką Mariupolio kontrolę. Rusijos propagandistai neseniai atvyko į miestą, kad sudarytų sąlygas tolesniems teiginiams apie Rusijos pergalę. Tačiau mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos šią dieną sustabdys puolimo operacijas visoje Ukrainoje“, – rašoma analizėje.
JAV įsikūrusi ekspertų grupė taip pat teigė, kad Ukrainos gynyba iš esmės sustabdė Rusijos pažangą Rytų Ukrainoje. Ukrainos pajėgos iki šiol neleido Rusijos pajėgoms sujungti savo puolimą į pietryčius nuo Iziumo ir į vakarus nuo Donecko-Luhansko fronto linijos.
Rusija „stengiasi sunaikinti“ paskutinius ukrainiečių karius Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, ketvirtadienį pranešė Ukraina, o paskutinieji miesto gynėjai sakė, kad rusų pajėgos įsiveržė į didžiulės gamyklos teritoriją.
Mariupolio gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ vadas vėlai trečiadienį sakė, kad rusų kariai pateko į gamyklą ir kad „vyksta kruvini mūšiai“.
12:45 | JAV žvalgyba ukrainiečiams padėjo nužudyti ne vieną Rusijos generolą
Jungtinės Valstijos suteikė žvalgybos informaciją, kuri padėjo Ukrainos pajėgoms nužudyti daug Rusijos generolų, žuvusių Ukrainos kare, trečiadienį pranešė laikraštis „New York Times“, remdamasis aukštais JAV pareigūnais.
Nukreipta pagalba yra dalis įslaptintų JAV prezidento Joe Bideno administracijos pastangų teikti Ukrainai mūšio lauko žvalgybos duomenis realiuoju laiku, rašoma laikraštyje.
Pranešama, kad Vašingtonas Ukrainai pateikė išsamią informaciją apie numatomus Rusijos kariuomenės judėjimus ir vietas bei kitą informaciją apie Rusijos mobilią karinę būstinę, o Ukraina sujungė tai su savo žvalgybos informacija, kad galėtų vykdyti artilerijos smūgius ir kitas atakas, per kurias žuvo Rusijos aukšto rango karininkai.
Pareigūnai nurodė, kad žvalgyba taip pat apima numatomus Rusijos kariuomenės judėjimus, kuriuos amerikiečiai numatė slaptame Maskvos mūšio plane, skirtame skirto kovoms Donbaso regione Rytų Ukrainoje.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad mūšio lauke nukovė apie 12 Rusijos generolų, rašo „New York Times“. Pareigūnai atsisakė nurodyti, kiek generolų žuvo dėl JAV pagalbos, pridūrė laikraštis.
12:15 | Lukašenka apie Baltarusijos pratybas: „Vakarai gali ramiai ilsėtis“
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos kariuomenės rengiamos pratybos niekam nebus grėsmingos.
„Vakarai gali ramiai ilsėtis“, – tik tiek pasakė A. Lukašenka.
Baltarusija, kurios teritorija Rusija naudojosi invazijai į Ukrainą surengti, trečiadienį paskelbė pradedanti „netikėtas“ karines pratybas. Vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas sakė, kad jo šalis bus pasiruošusi veikti, jeigu Baltarusija įsitrauktų į karą.
Pratybas Baltarusijoje atidžiai stebės Kyjivas, ne kartą kaltinęs Minską planais nusiųsti savo karių į Ukrainą padėti Rusijos puolimui šioje provakarietiškoje šalyje.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija sakė neprognozuojanti, kad pratybos Baltarusijoje šiuo metu kelia grėsmę Ukrainai, bet Maskva tikriausiai jomis pasinaudos, kad „išlaikytų ukrainiečių pajėgas šiaurėje, neleisdama nukreipti jų į mūšį dėl Donbaso“ – rytinio išvystytos pramonės regiono, kurios užėmimą Rusija yra paskelbusi savo karinės kampanijos tikslu.
12:00 | Žiniasklaida: Kinija, Rusijos pavyzdžiu, tikrina gebėjimą atlaikyti Vakarų sankcijas
Kinijoje jau nuo vasario mėnesio pabaigos – kovo mėnesio pradžios vykdomi patikrinimai, kaip šalies ekonomika reaguos į analogiškas Rusijai sankcijas, įskaitant bankų sektorių ar tarptautinę prekybą.
„The Guardian“ šaltiniai skelbia, kad Kinija pradėjo vidinius kritinių šalies ekonomikos sektorių bandymus, kuomet Vakarai paskelbė sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje.
Šaltinių duomenimis, kelioms institucijoms buvo nurodyta sukurti atsakomąsias priemones tuo atveju, jeigu Kinijai įvestų tas pačias sankcijas, kurios jau pritaikytos Rusijai.
Vienas iš šaltinių tokius patikrinimus pavadino „natūralia Kinijos reakcija“, turint omenyje jos glaudžius santykius su Rusija. Kitas šaltinis aiškino, kad kinų diplomatai pastarosiomis savaitėmis susitikinėjo su įvairių sričių ekspertais, kad suvoktų galimus konflikto vystymosi kelius.
Buvusio JAV valstybės departamento specialisto sankcijų klausimais Edwardo Fishmano teigimu, nė viena pasaulio ekonomika neturi imuniteto sankcijoms, tačiau galimas konfliktas tarp Vakarų ir Kinijos nebūtų tokio masto, kaip su Rusija. Šiuo atveju būtų koncentruojamasi „dėl kovos už įtakos svertus“ strateginėse srityse – pavyzdžiui, aukštosiose technologijose.
Kinijos analitikams buvo netikėta Rusijos invazija į Ukrainą vasario 24 d., „The Guardian“ sakė keli darbuotojai. Tačiau Vakarų atsakas, pasak politologo Tun Zhao, „nuo pat pradžių dar labiau nustebino Pekino vadovybę“.
„Pastaruosius kelerius metus Pekino vadovybė vis labiau nerimauja, kad strateginis konfliktas tarp Kinijos ir Vakarų gali būti ne klausimas, ar jis įvyks, o kada jis įvyks, ypač dėl Taivano“, – pažymėjo jis.
Rusija taip pat prieš pradėdama Ukrainos puolimą pavedė strateginiams ekonomikos sektoriams pasirengti galimoms sankcijoms ir išbandyti teorinį jų poveikį. Tačiau jau prasidėjus kovos veiksmams ir sulaukus Vakarų sankcijų šaltiniai Rusijos valdžioje vietos žiniasklaidai pažymėjo, kad tokio sankcijų poveikio nebuvo tikėtasi.
11:31 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 24 700 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 196 lėktuvus, 155 sraigtasparnius, 1092 tankus, 2651 šarvuotį, 499 artilerijos pabūklus, 169 raketų sistemas, 10 laivų, 1907 mašinas, 76 kuro cisternas, 312 bepiločius orlaivius, 83 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 38 specialiosios įrangos vienetus.
11:09 | Rusija atnaujino „Azovstal“ šturmą
Rusija pareiškė nuo ketvirtadienio trims dienoms įgyvendinsianti paliaubas, kad būtų galima evakuoti daugiau civilių iš „Azovstal“ gamyklos apgultame Mariupolio mieste. Tačiau nepaisant to pranešama apie atnaujintą gamyklos šturmą.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos gegužės 5, 6 ir 7 dienomis nuo 8 iki 18 val. (Maskvos laiku) atidarys humanitarinį koridorių iš „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorijos civiliams evakuoti“, – trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.
„Per šį laikotarpį Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Donecko liaudies respublikos formacijos vienašališkai nutrauks bet kokius karo veiksmus“, – pridūrė ministerija.
Tačiau Ukraina pareiškė, kad Rusija atnaujino puolimą Mariupolyje, siekdama perimti jėgainės kontrolę. Ukrainos teigimu, uostamiesčio tvirtovėje tęsiasi intensyvios kovos.
Rusijos okupantai sutelkia savo pastangas blokuodami ir bandydami sunaikinti ukrainiečių dalinius, dislokuotus „Azovstal“ plieno gamykloje, sakoma pareigūnų neseniai paskelbtoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ataskaitoje.
Ukrainos pajėgos anksčiau sakė, kad „Azovstal“ plieno gamykloje kovoja „sunkius ir kruvinus mūšius“ prieš Rusijos kariuomenę.
„Didžiuojuosi savo kariais, kurie deda nežmoniškas pastangas sutramdyti priešo spaudimą... Padėtis nepaprastai sunki“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė Azovo pulko vadas Denisas Prokopenko.
Rusijos pajėgos trečiadienį įžengė į Mariupolio „Azovstal“ plieno gamyklos teritoriją, pranešė Ukrainos pareigūnas.
10:59 | Ispanijoje sulaikytas Kremliaus pakalikas, anksčiau gavęs prieglobstį ir Lietuvoje
Ispanijoje sulaikytas žymus prorusiškas ukrainiečių tinklaraštininkas Anatolijus Šarijus, anksčiau turėjęs leidimą gyventi ir Lietuvoje.
Ukrainos saugumo tarnybos pranešime skelbiama, kad A. Šarijui yra iškelta baudžiamoji byla, jis įtariamas valstybės išdavyste.
Anksčiau šis Ukrainos pilietis nuo 2012-ųjų turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, tariamai kaip pabėgėlis nuo A. Janukovyčiaus režimo. Savo tinklaraščio laidose vyras demonstravo priešingas Ukrainos laisvėms ir pasirinkimui rinktis kelią į Europą vertybes. 2021-aiais leidimas buvo panaikintas, o pats A. Šarijus buvo išprašytas iš šalies.
10:47 | Ukraina nuo karo pradžios sulaukė 4,5 mlrd. eurų vertės tarptautinės finansinės paramos
Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją sulaukė 4,5 mlrd. eurų vertės tarptautinės finansinės paramos, taip pat daugiau kaip 300 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis „Ukrinform“.
Tai neatspindi Vakarų valstybių karinės paramos Ukrainai vertės.
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis padėkojo tarptautinei bendruomenei už paramą jo valstybei ir pažymėjo, kad skirtos lėšos padėjo visiškai išmokėti Ukrainos piliečiams socialines išmokas ir pradėti vykdyti naujas paramos programas.
„Nuo kovo pirmųjų dienų iki gegužės mėnesio Ukraina gavo daugiau kaip 300 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos. Vien praėjusią savaitę jos į šalį atgabenta apie 24 tūkst. tonų“, – sakė Ukrainos prezidento patarėja Daria Zarivna
10:30 | Zelenskis: „Rusija nepasirengusi sustabdyti karo“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako manantis, kad Ukraina vėl sulauks taikos, nepaisant Rusijos karo, tačiau perspėjo, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, turės svarbių pasekmių likusiai Europai.
Kreipdamasis į Danijos žmones jų išsivadavimo iš nacių okupacijos per Antrąjį pasaulinį karą metinių proga, V. Zelenskis trečiadienį sakė:
„Rusijos valstybė nepasirengusi sustabdyti karo. Jie svajoja užimti Ukrainą ir kitas Europos šalis. Jie vis dar svajoja, kad Europos laisvė išnyks. Tačiau jų svajonės neišsipildys. Taikos svajonė išsipildys. Kaip tai atsitiko prieš 77 metus“.
V. Zelenskis, kurio pasisakymai buvo transliuojami viešose Danijos aikštėse, paragino žmones prisiminti 220 Ukrainos vaikų, žuvusių per karą, ir kad „Europa pajėgi padaryti galą to pratęsimui“.
„Dabar Ukrainoje sprendžiama mūsų žemyno ateitis. Ar ne tik mes, bet ir mūsų kaimynai turės ramybę, – kalbėjo jis. – Niekas negali pasakyti, kiek dienų dar tęsis šis karas. Bet aš tikrai tikiu, kad mūsų išsivadavimo diena artėja“.
10:03 | Ukrainoje per raketų smūgį Kramatorske sužeisti 25 žmonės
Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste mažiausiai 25 civiliai buvo sužeisti per praeitą naktį Rusijos pajėgų surengtą raketų smūgį, naujienų agentūra „Unian“ ketvirtadienį citavo vieną aukšto rango pareigūną.
„Mažiausiai 25 civiliai sužeisti – tai šiąnakt rusų surengto aviacinių raketų smūgio Kramatorskui pasekmė. Šešiems sužeistiesiems reikalinga medicinos pagalba ligoninėje“, – per platformą „Telegram“ parašė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.
„Raketos apgadino devynis gyvenamuosius namus, mokyklą ir daug civilės infrastruktūros objektų“, – pridūrė jis.
At night, the #Russian military launched an artillery strike on #Kramatorsk, #Donetsk region. They hit the central part of the city and residential neighborhoods, journalist Denis Kazanskyi reports. pic.twitter.com/N8vQEI2u6q
— NEXTA (@nexta_tv) May 5, 2022
P. Kyrylenka pareiškė, kad Rusijos pajėgos nepajėgios kautis su Ukrainos kariuomene, todėl toliau „kariauja“ su taikiais gyventojais.
„Tai dar vienas Rusijos kariuomenės karo nusikaltimas mūsų žemėje. Viską kruopščiai fiksuojame. Niekas neišvengs bausmės!“ – pabrėžė pareigūnas.
„Unian“ duomenimis, Rusijos pajėgos praeitą naktį raketomis smogė Kramatorsko gyvenamuosius rajonus ir miesto centrinę dalį.
Rusija, pasiuntusi savo pajėgas į provakarietišką kaimynę vasario pabaigoje, pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš Kyjivo vyriausybės kontroliuojamas teritorijas Ukrainos rytiniame Donbaso regione.
Video of the consequences of the night shelling on Kramatorsk. pic.twitter.com/EdGD4RTop6
— ТРУХА⚡️English (@TpyxaNews) May 5, 2022
09:40 | „Bloomberg“: ES šeštuoju sankcijų paketu ketina uždrausti rusams įsigyti NT Bendrijoje
Europos Sąjunga į šeštojo sankcijų Rusijai paketo projektą taip pat įtraukė draudimą šios šalies piliečiams, gyventojams ir juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamojo turto (NT) Bendrijos valstybėse narėse, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Europos Komisijos pasiūlymu būtų uždrausti sandoriai su Rusijos piliečiais, gyventojais, kurie nėra ES narių piliečiai ar neturi leidimo gyventi ES, taip pat su Rusijos juridiniams asmenimis dėl tiesioginio ar netiesioginio pardavimo ar perleidimo "nuosavybės teisių į Sąjungos teritorijoje esantį NT arba kolektyvinio investavimo subjektus“, nurodoma "Bloomberg“ turimoje atitinkamo teisės akto projekto kopijoje.
Tačiau šis draudimas nebūtų netaikomas asmenims, kurie turi Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių arba Šveicarijos pilietybę arba nuolat gyvena šiose šalyse.
Toks apribojimas yra naujausių ES veiksmų, kuriais siekiama smogti Rusijos valstybei ir oligarchams, dalis, o visas šeštasis sankcijų paketas pirmąkart būtų nukreiptas prieš pelningą šios šalies naftos pramonę, prieš absoliutų jos bankininkystės lyderį "Sberbank" bei dar du stambius bankus, taip pat prieš 58 fizinius asmenis, įskaitant karą Ukrainoje "laiminantį" Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą.
Kad pasiūlymai įsigaliotų, jiems turi pritarti visos ES narės. Tikimasi, jog dėl to vyks įnirtingi debatai, o Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pripažino, kad „nebus lengva“.
Virtinė Rusijos dabartinių milijardierių po Sovietų Sąjungos žlugimo įsigijo nekilnojamojo turto ES, dalį arba net didžiąją dalį savo turtų perkeldami už savo tėvynės ribų.
09:04 | Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 221 vaikas, daugiau nei 408 sužeisti.
Vaikai labiausiai nukentėjo Donecko – 139, Kyjivo – 116, Charkivo – 95, Černihivo – 68, Chersono – 46, Mykolajivo – 44, Luhansko – 37, Zaporižios – 27, Sumų – 17 ir Žitomyro srityse, o pačiame Kyjive – 16.
08:38 | Apšaudyti Kramatorsko civiliai
Šiąnakt Rusijos aviacijos antskrydžiais smogė Kramatorsko miestui Donecko srityje. Sužeisti šeši žmonės.
Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka pranešė, kad Rusijos aviacijos antskrydžiai smogė miesto gyvenamiesiems rajonams naktį ir apgadino mažiausiai tris daugiabučius, mokyklą ir vaikų darželį.
08:16 | Ukraina atkovojo gyvenviečių netoli Chersono kontrolę
Dėl sėkmingų Ukrainos gynėjų veiksmų Rusijos pajėgos „prarado kelių gyvenviečių kontrolę Mikolajivo ir Chersono regionų pasienyje“, rašoma naujausioje Ukrainos generalinio ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos ataskaitoje.
Tačiau Mariupolyje tęsiasi įnirtingos kovos, kur rusų okupantai sutelkia savo pastangas blokuoti ir bandyti sunaikinti ukrainiečių dalinius, dislokuotus „Azovstal“ plieno gamykloje, pridūrė pareigūnai.
Pasitelkdamas orlaivius, priešas atnaujino puolimą, kad perimtų gamyklos kontrolę, tęsiama pranešime.
Rusija taip pat „provokuoja įtampą“ Moldovos Padniestrės regione, tvirtino Ukraina
07:43 | Baltieji rūmai: Putinas nežygiuos Kyjivo gatvėmis, Rusija jau pralaimėjo karą Ukrainoje
Rusijos Federacijos valdžiai jau nepavyko pasiekti visų savo tikslų, užsibrėžtų prieš prasidedant plataus masto invaziją į Ukrainą, ji pralaimėjo karą savo pačių idėjų apie pergalę požiūriu, pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir nepamiršti, kaip rusai tai [savo pergalę] apibrėžė patys. Jie jau pralaimėjo pagal savo apibrėžimą“, – sakė JAV prezidento Joe Bideno administracijos atstovė spaudos konferencijoje.
Ji paaiškino, kad Kremlius planavo užgrobti didelę Ukrainos teritorijos dalį, įskaitant ir šiaurę, tačiau to padaryti nepavyko, skelbia UNIAN.
„Prezidentas Vladimiras Putinas nežygiuos Kyjivo gatvėmis. Jie neužims šios šalies teritorinio vientisumo ir suvereniteto. Jiems nepavyko suskaldyti NATO", – pabrėžė J. Psaki.
Šiuo klausimu Baltųjų rūmų atstovė spaudai pabrėžė, kad šiuo metu JAV deda pastangas stiprinti Ukrainos pozicijas prie derybų stalo, tiek stiprindamos ginkluotę mūšio lauke, tiek numatydami bet kokius Ukrainos pusės poreikius.
Kaip žinia, Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad JAV neatmeta naujų sankcijų Rusijai įvedimo ir planuoja šį klausimą aptarti su kitomis G7 šalimis.
07:15 | Rusija nesiliauja bombarduoti civilinių objektų
Rusija ir toliau smogia nekariniams taikiniams Ukrainoje, pavyzdžiui, gyvenamiesiems objektams ir transporto taškams, siekdama susilpninti šalies ryžtą, pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Nepaisant Rusijos sausumos operacijų, orientuotų į Rytų Ukrainą, raketų smūgiai tęsiasi visoje šalyje, Rusijai bandant trukdyti Ukrainos aprūpinimui atsargomis, priduriama pranešime.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 04 May 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) May 4, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/dlWsZ2qH6U
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/kjghrN0dYT
„Rusijos operacijoms šlubuojant, nekariniai taikiniai, įskaitant mokyklas, ligonines, gyvenamąsias patalpas ir transporto mazgus, ir toliau nukenčia, o tai rodo, kad Rusija yra pasirengusi nusitaikyti į civilinę infrastruktūrą, bandydama susilpninti Ukrainos ryžtą.
Nuolatinis taikymasis į svarbiausius miestus, tokius kaip Odesa, Chersonas ir Mariupolis, pabrėžia jų norą visiškai kontroliuoti prieigą prie Juodosios jūros, tai leistų jiems kontroliuoti Ukrainos jūros susisiekimo linijas, o tai neigiamai paveiktų šalies ekonomiką“, – rašoma ataskaitoje.
06:45 | Rusija žada trijų dienų paliaubas
Rusija pareiškė nuo ketvirtadienio trims dienoms įgyvendinsianti paliaubas, kad būtų galima evakuoti daugiau civilių iš „Azovstal“ gamyklos apgultame Mariupolio mieste.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos gegužės 5, 6 ir 7 dienomis nuo 8 iki 18 val. (Maskvos laiku) atidarys humanitarinį koridorių iš „Azovstal“ plieno gamyklos teritorijos civiliams evakuoti“, – trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.
„Per šį laikotarpį Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Donecko Liaudies Respublikos formacijos vienašališkai nutrauks bet kokius karo veiksmus“, – pridūrė ministerija.
06:23 | Zelenskis: dar 344 žmonės buvo evakuoti iš Mariupolio
Dar 344 žmonės buvo išgelbėti iš apgulto Mariupolio miesto per antrąją evakuacijos operaciją, savo naujausioje kalboje patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien buvo baigtas antrasis mūsų evakuacijos iš Mariupolio operacijos etapas. Buvo išgelbėti 344 žmonės – iš miesto ir jo priemiesčių. Būtent tiek žmonių šiandien išvyko į Zaporižią.
Mūsų komanda ruošiasi juos pasitikti lygiai taip pat, kaip daugiau nei 150 žmonių, kuriuos mums pavyko išvežti iš „Azovstal“ anksčiau. Visi jie gauna reikiamą pagalbą. Visi jie gaus rūpestingiausią mūsų valstybės gydymą“.
Zelenskis sakė, kad derybos tęsiasi siekiant gelbėti žmones, įstrigusius „Azovstal“ plieno gamykloje.
„Vis dar yra civilių – moterų, vaikų. Norėdami juos išsaugoti, turime tęsti tylą. Ukrainos pusė pasiruošusi tam. Reikia laiko, kad tiesiog iškeltume žmones iš tų rūsių, iš tų požeminių slėptuvių. Dabartinėmis sąlygomis negalime naudoti specialios įrangos nuolaužų valymui. Viskas daroma rankiniu būdu“, – pridūrė jis.
06:00 | Rusija teigia atliekanti branduolinių ginklų paleidimo bandymus
Rusija trečiadienį praktikavo imituotus „elektroninius paleidimus“ mobiliųjų balistinių raketų sistemų „Iskander“, galinčių paleisti branduolinius ginklus, trečiadienį, sakoma Gynybos ministerijos pranešime, skelbia „The Guardian“.
Rusijos pajėgos praktikavo vienkartinius ir daugkartinius smūgius į taikinius, imituojančius raketų sistemų paleidimo įrenginius, aerodromus, saugomą infrastruktūrą, karinę įrangą ir tariamas priešo vadavietes, AFP citavo pareiškimą.
Atlikę „elektroninius“ paleidimus, kariškiai atliko manevrą, kad pakeistų savo poziciją, kad išvengtų „galimo atsakomojo smūgio“, pridūrė Gynybos ministerija.
Kovos vienetai taip pat praktikavo „veiksmus radiacinės ir cheminės taršos sąlygomis“.
Pranešama, kad pratybose dalyvavo daugiau nei 100 karių.
Rusija nustatė branduolinių pajėgų parengtį netrukus po to, kai vasario 24 d. Vladimiras Putinas išsiuntė karius į Ukrainą, o Rusijos prezidentas užsiminė apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą, perspėdamas apie „žaibišką“ atsaką, jei Vakarai tiesiogiai įsikiš į Ukrainos konfliktą.
Pasak kai kurių AFP šaltinių, Rusijos valstybinė televizija bandė padaryti, kad branduolinių ginklų naudojimas būtų patrauklesnis visuomenei.
„Jau dvi savaites iš savo televizijos ekranų girdime, kad reikia atidaryti branduolinius silosus“, – sakė Rusijos laikraščio redaktorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis nesutiktų su Maskva sudaryti jokio susitarimo, kuris leistų Rusijos kariams likti okupuotoje teritorijoje.
► Vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais kariais, trečiadienį pranešė Mariupolio meras Vadymas Boičenka.
► Kyjivo regione po Rusijos pajėgų atsitraukimo per pastarąją parą rasta dar 20 civilių gyventojų kūnų, trečiadienį pranešė policija.
► Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių.
► Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino 27 valstybių Europos Sąjungą šeštuoju sankcijų Maskvai paketu uždrausti naftos importą iš Rusijos.
► Maskvos sąjungininkė Baltarusija, turinti bendrą sieną su Ukraina, trečiadienį pradėjo iš anksto neskelbtas karines pratybas savo kariuomenės reagavimo pajėgumams išbandyti, paskelbė baltarusių Gynybos ministerija.
► Europos Komisija pasiūlė įvesti sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui, kurios papildytų naujausią ekonominio spaudimo priemonių dėl karo Ukrainoje paketą, taip pat apimantį laipsnišką rusiškos naftos importo uždraudimą, nurodoma dokumente, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
► Nobelio taikos premiją pelnęs Rusijos žurnalistas Dmitrijus Muratovas antradienį pasmerkė Rusijos propagandą, kuria įrodinėjama, kad per karą Ukrainoje reikia panaudoti branduolinius ginklus, ir perspėjo, kad tai žymėtų „žmonijos pabaigą“.
► Jungtinės Karalystės kariškiai trečiadienį prognozavo, kad Rusijos pajėgos mėgins užimti Ukrainos rytinius miestus Kramatorską ir Sjeverodonecką.
