kuras

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną, sako jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas.  „Pilnu pajėgumu, kas reiškia, kad šilumos tinklas gali paimti tą dalį, kurią pagaminome (...), tai pilnu pajėgumu planuojame dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną“, – trečiadienį žurnalistams jėgainėje sakė M. Burokas.

Ar norėtumėte per metus sutaupyti 1000 eurų? Ir viskas, ką jums reikia padaryti, tai nuimti koją nuo akseleratoriaus pedalo, sumažinti kondicionieriaus temperatūrą mašinoje, o kartais išvis į automobilį nelipti. Tokiais patarimais ir skaičiavimais dalijasi Lietuvos energetikos agentūra ir pastebi – nepaisant rekordinių degalų kainų, jų vartojimas nemažėja.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad rudenį atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito šildymui kūrenamo kuro kainas bus dar kartą tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau mažinti mokesčių Vyriausybė neplanuoja.  „Vyriausybė pasiūlys antiinfliacinį planą, o opozicijai reiktų išvengti diskusijų „sumažinti visus mokesčius ir padidinti visas išlaidas“. Taip nebus, mes to negalime padaryti, nes tai neįmanoma“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė premjerė.

Energetikos ministerija siūlo Lietuvos savivaldybėms ir jų šilumos tiekimo įmonėms  pasirinkti kuo pigesnes kuro rūšis bei žiemą vartotojams tiekti šilumos energiją kuo mažesne kaina. Siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.  „Būtina užtikrinti, kad būtų galima saugiai, stabiliai ir operatyviai apsirūpinti energijos ištekliais, užsitikrinant energijos tiekimo saugumą ir patikimumą ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis“, – nurodo ministerija.

Nepaisant pabrangusio benzino ir dyzelino, jų vartojimas Lietuvoje nemažėja – priešingai  – jis kiek paaugo, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai.  Pasak LEA energetinio saugumo projekto vadovo Petro Katino, Lietuvoje 83 proc. naftos produktų sunaudojama kelių transporte.  „Benzino suvartojimas padidėjo neženkliai – 0,6 proc., o dyzelino – apie 1,4 proc.

Antradienį „Brent“ naftos kaina pirmą kartą per tris mėnesius nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos, nerimui dėl ekonomikos nuosmukio temdant „juodojo aukso“ paklausos perspektyvas artimiausiu laikotarpiu. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina antradienį sumenko 7,1 proc. iki 99,49 JAV dolerio už barelį, rinkai reaguojant į COVID-19 protrūkius Kinijoje, galinčius lemti tolesnius apribojimus, bei ekonomikos sulėtėjimą Europoje ir JAV.

Brangstant maistui ir artėjant bado grėsmei, vien mūsų šalyje kasdien į automobilių bakus išpilama 200 tūkstančių litrų aliejaus, kurį galėtume panaudoti maistui. Taip aiškina nevyriausybinės organizacijos. Pasak jų, nebepilant į automobilius aliejaus, atpigtų ir pats aliejus parduotuvėse, ir visas maistas, o svarbiausia – jo netrūktų. Degalinių atstovai tokiam siūlymui pritartų ir priduria: dėl biodegalų vairuotojams dažniau tenka važiuoti piltis kuro.

Augant kainoms žmonės stengiasi sutaupyti įvairiausiose srityse, kad patirtų kuo mažesnes išlaidas. Ne išimtis ir kuro kainos. Tam, kad degalus pilti tektų rečiau, vienas ekspertas pasidalino patarimais, kurie padės sumažinti kuro sąnaudas vairuojant ir taip sutaupyti pinigų. Daugumoje šalių kuro kainos yra sukilusios tiek, kad siekia beveik 2 eurus/l, nepaisant to, pilatės benziną ar dyzelį.

Šri Lankoje, susiduriančioje su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ekonomine krize, sustabdytas degalų pardavimas nebūtiniausioms transporto priemonėms, rašo portalas BBC. Artimiausias dvi savaites degalų bus leidžiama piltis tik į autobusus, traukinius ir transporto priemones, naudojamas medicinos paslaugoms teikti ir maistui vežti. Miestuose uždarytos mokyklos, o pareigūnai 22 milijonams šalies gyventojų liepė dirbti iš namų.

Degalų kainos sukilo kone dvigubai, auga ir degalų vagysčių skaičius. Vagišiai veikia ir vieni, ir gaujomis, vagia ir iš kitų vairuotojų, sunkvežimių ir degalinių, o policijai prireikia laiko, kad išsiaiškintų, kas konkrečiai įvykdė nusikaltimą. Degalinių atstovai sako: vagysčių daugėja ne iš gero gyvenimo, tad siūlo pagalvoti apie degalų akcizų mažinimą. Kylančios degalų kainos tampa vis didesniu galvos skausmu vairuotojams.

Pabrangus degalams beveik pusė lietuvių keičia savo keliavimo įpročius: stengiasi riboti nebūtinas keliones, renkasi viešąjį  transportą, kooperuojasi kelionėms. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Tiesa, automobilius į kitas transporto priemones daugiausia keičia regionų gyventojai, o didmiesčiuose žmonės degalų sąskaita netaupo ir automobiliu važiuoja ir po vieną.

Brangstantys degalai beveik kas antrą suaugusį Lietuvos gyventoją verčia keisti įpročius ir iš automobilio persėsti į viešąjį transportą arba atidžiau planuoti keliones, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Kainas stebinčio portalo pricer.lt duomenimis, litras dyzelino birželį, palyginti su geguže, Lietuvos degalinėse pabrango 19 centų (10,9 proc.) iki 1,978 euro ir buvo 85 centais (74,7 proc.) brangesnis negu prieš metus.

Lygindami elektrinius ir vidaus degimo automobilius žinovai atskleidė, kad tokį automobilį įsigyti apsimoka ne visiems – tai priklauso nuo nuvažiuojamo atstumo, įkrovimo stotelių ir elektros kainos. Kuro kainoms gerokai išaugus elektriniai automobiliai sulaukia vis daugiau susidomėjimo, bet kyla klausimas, per kiek laiko toks automobilis atsipirks ir kiek jo įkrovimo kaina skiriasi nuo degalų kainų.

Klaipėdos mokslininkai bando iš atliekų sukurti degalus laivams. Jei jiems pavyks, tai sudrebins pasaulį, mat kol kas dar niekas to nėra padaręs – įvairių šalių mokslininkai varžosi, kurie bus pirmesni ir pelnys tarptautinę garbę. Klaipėdiečiai sako, kad jiems iki sėkmingo rezultato liko jau visai nedaug. Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus.

Mažmeninės benzino kainos Baltijos valstybėse šią savaitę stabilizavosi, tuo tarpu dyzelio – vėl ūgtelėjo, o sparčiausiai – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę nepakito – 2,089 euro, Rygoje – pakilo 0,5 proc. iki 2,134 euro, o Taline – nukrito 1,6 proc. iki 2,135 euro. 98 markės benzino kainos – atitinkamai 2,188 euro, 2,164 euro ir 2,185 euro už litrą. Dyzelino litras brango 5,2 proc.

Ankstyvą penktadienio rytą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Reagavimo valdybos policijos pareigūnai sulaikė tris vyrus, kurie, kaip įtariama, buvo nusitaikę į Kauno rajone stovinčių sunkvežimių kurą. Reagavimo valdybos pareigūnai į iškvietimą išskubėjo, po pranešimo, jog šiandien, birželio 17 d., apie 03.45 val.

Klaipėdos rajone sulaikytas, kaip įtariama, jau kurį laiką kuro degalinėse įsipildavęs ir nesumokėjęs pasišalindavęs vyras, ketvirtadienį pranešė Klaipėdos policija.  Gegužės mėnesį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams pranešta, jog iš įvairiose apskrities vietose esančiose degalinėse sidabro spalvos BMW automobiliu atvykstantis vyras įsipila kuro ir pasišalina nesumokėjęs.

Šiaulių apylinkės teismas cisterną peršovusį 33-ejų Šiaulių rajono gyventoją pripažino kaltu dėl daugiau kaip trijų tonų dyzelino sunaikinimo, ketvirtadienį pranešė prokuratūra. Vyrui skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2020 metų rugsėjį, medžioklės metu, vyras iššovė iš jam priklausančio ginklo į pravažiuojančio traukinio 55 vagonų sąstato paskutinę cisterną.

Kainų kosmosas degalinėse tęsiasi, o naftos pasiūla pasaulyje vis dar per menka, nors pavasario pradžioje politikai ir ekspertai žadėjo, jog dėl didesnės pasiūlos turėtų pavykti gan greitai susitarti su Venesuela, Iranu ir OPEC valstybėmis. Kas kaltas, kad naftos vis dar trūksta, ir kada pagaliau sulauksime benzino kainų mažėjimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino ekonomistą Nerijų Mačiulį.

Degalų kainų augimas Baltijos valstybėse praėjusią savaitę sulėtėjo iki 1,5-4,5 proc. nuo 3-7 proc. savaite anksčiau, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per praėjusią savaitę brango 1,5 proc. iki 2,089 euro, Rygoje – 3,9 proc. iki 2,124 euro, Taline – 2,4 proc. iki 2,169 euro. 98 markės benzino kainos – atitinkamai 2,188 euro, 2,164 euro ir 2,219 euro už litrą. Dyzelino litras pabrango 4,3 proc. iki 1,919 euro Vilniuje, 3,6 proc.

Augančios degalų kainos siutina ir kaimynus lenkus. Nors lietuviai už kaimynines kainas mielai piltųsi pilnus bakus, būrelis lenkų sugalvojo neįprastą protesto akciją – apsimetė, kad sugedo jų automobiliai ir užblokavo įvažiavimą į degalinę. O Vokietijos eksperimentas leisti žmonėms traukiniais važinėtis vos už devynis eurus per mėnesį baigėsi spūstimis ir nepasitenkinimu, kad kainos ne per didelės, o… per mažos.

Ugniagesiams gelbėtojams pavyko surinkti išsiliejusius degalus iš vienos eismo juostos Tūkstantmečio gatvėje, ją rengiamasi atidaryti eismui. Tai prieš 11 val. BNS pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė. Pasak jos, ugniagesiams pavyko surinkti 600 litrų degalų, į pagalbą taip pat atvykęs avariją patyrusio vilkiko įmonės automobilis.

Nuo birželio 1-osios keičiasi AB „Smiltynės perkėlos“ perkėlimo per Kuršių marias paslaugų kainos. Šis pokytis daromas atsižvelgiant į įgyvendintas ir planuojamas bendrovės investicijas, energetinių resursų (kuro ir elektros energijos) kainas. Persikelti su automobiliu brangs daugiau nei 5 eurais.

Benzino kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje gegužės 9-13 dienomis didėjo 2-8 centrais už litrą, o dyzelinis kuras visur, išskyrus Lietuvą, pigo iki 5 centų už litrą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Lietuvoje dyzelinio kuro litras praėjusią savaitę vidutiniškai brango 2 centrais ir kainavo 1,79 euro, teigiama agentūros pranešime.

Prie Ukrainos degalinių formuojasi eilės, o visoje šalyje ypatingai trūksta degalių. Pasak Ukrainos ekonomikos ministrės, šalyje yra tiek kuro, kad jo užtektų artimiausioms kelioms dienoms. Ukrainos ministrų kabineto posėdis šiandien sprendė, kaip elgtis šioje situacijoje, praneša „24t.ua“. Šalies ekonomikos ministrė Julija Sviridenko teigė, kad valstybė imasi būtinų priemonių ir iki mėnesio pabaigos Ukrainą turėtų pasiekti 350–360 tonų degalų.

Po trumpalaikio stabtelėjimo degalinių švieslentėse į viršų vėl ėmė kopti benzino ir dyzelino kaina. Vairuotojai skundžiasi, kad degalų kaina auga kone kasdien po kelis centus. O paskutinę balandžio savaitę „Orlen Lietuva“ didmeninės dyzelino kainos pakilo apie 15 centų už litrą, įkandin augo ir didmeninės benzino kainos. Pasak degalinių atstovų, toks degalų kainų šuolis atsispindi ir švieslentėse.

Europos Sąjungai sprendžiant, ar atsisakyti rusiškos naftos importo, ekonomistai piešia kelis galimus scenarijus, kaip naftos embargas paveiktų degalų kainas Lietuvoje. Pasak ekonomistų, benzinas ir dyzelinas gali perkopti dviejų eurų ribą, blogiausiu atveju, pasiekti ir 2,5 euro už litrą. Nors toks kainų šuolis būtų didelis, tačiau trumpalaikis. O kai kurie kalbinti žmonės tikina, kad mokės tiek, kiek reikės, pasak jų, tokia laisvės kaina.

Degalų kainos Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Vokietijoje balandžio 4-11 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo, atpigus ir žaliavinei naftai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Benzinas labiausiai atpigo Estijoje – 3,2 proc. (5,8 cento už litrą), dyzelinas – Lenkijoje – 5,0 proc.

Dažnai žmonės degalams išleidžia daugiau pinigų nei būsto nuomai ar maistui, o naftos kainoms staiga pakilus į neregėtas aukštumas, situacija darosi ypač sudėtinga. Todėl automobilių specialistai siūlo keletą sprendimų, kurie padės sutaupyti degalų. Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ automobilių specialistas Matas Buzelis dalinjasi 7 sprendimais, kurie padės sumažinti išlaidas degalams.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen trečiadienį pareiškė, kad sankcijos, kurios apimtų visišką Rusijos naftos uždraudimą, tikėtina, kad sukels „didelį kainų kilimą“ visame pasaulyje, praneša „Reuters“ naujienų agentūra. J. Yellen trečiadienį pareiškė, kad sankcijos, kurias žadama įvesti naftos produktams iš Rusijos gali, padidėjus kainoms, gali pakenkti JAV ir kitoms demokratinėms Amerikos sąjungininkėms.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovas patvirtino, kad įmonė yra pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, kuri iki šiol sudarė didžiąją dalį jos perdirbamos žaliavos. „Tam buvome pasiruošę. Per pastaruosius ketverius metus daug dėmesio skyrėme įvairių žaliavinės naftos rūšių testavimui.

Keturios Skandinavijos energetikos bendrovės pareiškė, kad yra pasirengusios padėti trims Baltijos valstybėms, jei Rusija apribotų arba visiškai nutrauktų elektros energijos eksportą į mažąsias kaimynes. Danijos „Energinet", Norvegijos „Statnett", Švedijos „Svenska kraftnat" ir Suomijos „Fingrid Oyj"  bendrame pareiškime pabrėžė, kad kartu su Baltijos šalių elektros tinklų operatoriais pasiruošė scenarijui, pagal kurį Baltijos šalys būtų atjungtos nuo Rusijos tinklo.

Tarptautinės prekybos nafta ir jos produktais gigantės „Vitol“ vadovas perspėja, kad Rusijai sumažinus naftos tiekimą, įvairios valstybės gali susidurti su dyzelino trūkumu, todėl neatmetama, kad kuras gali būti normuojamas.

Prasidėjus karui Ukrainoje naftos kaina pasaulinėje rinkoje, kartu ir degalų kainos, šovė į neregėtas aukštumas. Kainos degalinėse brango po kelis kartus per dieną. Šią savaitę naftos kaina pasaulinėje rinkoje sugrįžo į pradinę padėtį, tačiau degalinės mažinti kainų neskuba. Sako, toks verslas akcizų ar PVM lengvatų neskuba daryti ir valdžia. Ekonomistai ragina neskubėti su lengvatomis ir laikytis įsipareigojimų.

Vienos Šiaulių vairavimo mokyklos instruktoriai per dieną moko 5–6 būsimuosius vairuotojus. O per dieną su jais prisuka apie 150 kilometrų, pilnus bakus pripila kas keturias–penkias dienas. Nepilsi – nevažiuosi. Būtent degalai sudaro didžiąją dalį vairavimo mokyklų išlaidų, tad už B kategorijos kursus klientai jau dabar moka brangiau nei prieš porą mėnesių ir kaina dar didės. „Praeitų metų pabaigoj kainavo 350 eurų. Šiuo metu turim 380 eurų.

JAV etaloninės naftos rūšies „West Texas Intermediate“ (WTI) kaina pirmadienį smuktelėjo prekeiviams reaguojant į Ukrainos ir Maskvos derybas, o Kinijos technologijų centre Šendžene paskelbus didelio masto karantiną dėl COVID-19 protrūkio. WTI kaina nukrito beveik 5,1 proc. iki 103,80 JAV dolerio už barelį, tuo metu Europos etaloninės „Brent“ naftos kaina sumenko 4 proc. iki 108,13 JAV dolerio už barelį.

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas.   „Kol priemonės nėra patvirtintos Ministrų kabineto, tikrai negaliu diskutuoti ir kažko anonsuoti, bet taip, mes vertiname galimas priemones“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymuose dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų teigė G. Norkūnas.

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad reikia būti pasiruošus nemažiems naftos kainų svyravimams. Pasak jo, staigų degalų kainos kilimą lėmė labai pabrangęs dyzelinas, nes didelė jo dalis į Europą  importuojama iš Rusijos, tačiau analitikas mano, kad didelės jo maržos yra trumpalaikės.  „Orlen Lietuvos“ atstovas sako, kad milijoną tonų rusiško dyzelino greitai pakeisti kitų pasaulio regionų žaliava yra mažai tikėtina.

Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai pasaulyje itin sparčiai brangstant žaliavoms ir naftai, o kartu ir kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Vyriausybė sako to daryti neketinanti.  BNS kalbinti kai kurių įmonių atstovai bei analitikai sako, kad dalis šio brangimo bus perkelta į produkcijos kainas, todėl sumažės vartojimas, kris įmonių pelnas.

Ir benzino, ir dyzelino kainoms artėjant prie dviejų eurų už litrą, degalinių atstovai kamuolį meta valdžiai – esą ši turi imti pavyzdį iš Lenkijos, mažinti akcizą ir leisti naudoti mažiau švarių ir užtat brangių biodegalų. Tai kainą esą leistų sumažinti bent keliasdešimt centų. Premjerė Šimonytė aiškina, kad naudą pajustų visai ne vairuotojai, tad pokyčių nesiims. Kiek dar tęsis šį Rusijos užkurta mėsmalė ir naftos kainų šuoliai – ekonomistai gerų žinių neturi.

Galite sutaupyti pinigų benzinui naudodami tik dubenį vandens, teigia automobilių lizingo įmonės „Vanarama“ ekspertai. Jie pasidalino geriausiais patarimais, kaip sutaupyti kurą. Vienam protingam triukui tereikia vieno paprasto dalyko – dubenėlio vandens. Anot „Vanarama“, norint taupyti degalus, labai svarbu vairuoti atsargiai. Kiekvieną kartą stabdant energija prarandama dėl šilumos, kurią sukuria stabdžių kaladėlės ir diskai, rašo mirror.co.uk.

Litras degalų šiandien kai kur perkopė 1,6 euro, nors dar prieš savaitę, prieš pat Rusijai užpuolus Ukrainą, kainos buvo net keliolika centų žemesnės. Vairuotojai ironizuoja, kad benzinas ir dyzelinas pradės brangti jau ne dienomis, o valandomis. Skaičiai švieslentėse užkliuvo ir energetikos ministrui. Dainius Kreivys mano, kad degalinės piktnaudžiauja padėtimi ir lupikauja, esą kainas didinti jos pradėjo nė neišpardavusios dar iki karo mažesne kaina nusipirktų degalų rezervų.

Nors kaip keisis ekonominė situacija Lietuvoje prognozuoti dar sunku, tai mažiausias galvos skausmas, teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Mačiulis sakė, kad, jo nuomone, lietuviai pasiryžę daug kam, kad tik nejaustų pašonėje esančios agresijos.  Kas laukia Lietuvos ekonomikos artimiausiu metu? Reikia pripažinti, kad niekas šiuo metu negali prognozuoti, kaip vystysis scenarijai artimiausiomis keliomis dienomis, savaitėmis.

Naftos kainos penktadienį toliau kyla Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios padidėjo 2,22 JAV dolerio, arba 2,24 proc., iki 101,30 JAV dolerio už barelį. Ketvirtadienį šie sandoriai pabrango 2,3 proc. iki 99,08 JAV dolerio už barelį. Tuo tarpu balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) išaugo 2,02 JAV dolerio, arba 2,18 proc.

Lenkijai sumažinus akcizą degalams, lietuviai pigesnio kuro patraukė į kaimyninę šalį. Lietuvos vežėjai ir degalinių atstovai neslepia pasipiktinimo dėl tokios situacijos ir ragina mūsų šalį žengti tokiu pat žingsniu. Tuo metu apsukresni tautiečiai jau kurpia planus, kaip būtų galima uždirbti įvežant pigesnio kuro ir jį parduodant už didesnę kainą mūsų šalyje. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja negudrauti.

Lietuviškos degalinės grasina valdžiai, kad jeigu ši nieko nesiims, jos pakels degalų kainas. Mat kai kurių pardavimai krito perpus – ypač esančių pasienyje ir negalinčių konkuruoti su Lenkija. Tačiau aukštos degalų kainos Lietuvoje vasarį palyginti su sausiu augo ir toliau. Kainų stebėtojų duomenimis, pigiausiu kuru Lietuvoje prekiaujančioje degalinėje, benzino kaina pakilo beveik 10 centų. Tačiau tai – toli gražu ne pabaiga.

Lenkų dominuojama Vilniaus rajono valdžia rengiasi pamaloninti savo rajono gyventojus. Savivaldybės taryba užsimojo visiems rajone registruotiems namų ūkiams padalinti pinigų pabrangusiam kurui kompensuoti. Centrinio šildymo neturinčioms šeimoms politikai iš biudžeto žada vienkartines 50 eurų išmokas. Mažas pajamas gaunantiems išmokos bus dvigubai didesnės ir sieks 100 eurų. Valdančiųjų atstovai ir ekspertai tokį užmojį vadina tiesiog populizmu.

Degalai per pirmąjį šių metų mėnesį pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – mažiausiai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas tapo Lietuvoje, tuo tarpu pigiausias dyzelinas išliko Latvijoje. Brangiausi degalai – Estijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 2 proc. iki 1,506 euro, Rygoje – 5,4 proc. iki 1,547 euro, Taline – 5,1 proc. iki 1,639 euro.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., ekonomistai teigia, kad prekių ir paslaugų brangimas viršijo lūkesčius, tačiau kainų augimo pikas dar nepasiektas. Didžiausią įtaką didėjančiai infliacijai darė brangūs energetiniai ištekliai, sparčiau nei tikėtasi padidėjusios maisto produktų kainos ir augančios darbo sąnaudos. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinės infliacijos augimo priežastys yra maisto prekių brangimas.