ksenofobija

Per nepriklausomybės metus lietuviai tapo mandagesni, jaunoji karta dažniau šypsosi, į viską žiūri paprasčiau ir nėra prisirišusi prie materialių dalykų, pastebi psichologas psichoterapeutas Olegas Lapinas ir LRT televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė. Be to, jauni lietuviai nesijaučia prastesni nei vakariečiai, o netgi atvirkščiai – pranašesni. „Kai jie išvažiuoja į Vakarų valstybes, supranta, kad mūsų – rytiečių – alkis ir plėšrumas yra didžiulis pranašumas“, – tikina E. Mildažytė.

Jau visą savaitę didžiuosiuose šalies kino teatruose prieš kino seansus, skirtus jaunimui, rodoma socialinė reklama prieš ksenofobiją (kitataučių baimę) ir diskriminaciją. Drąsią, ekspresyvią reklamą sukūrė ne profesionali reklamos agentūra, o niekada marketingo ar komunikacijos mokslų neragavęs jaunimas – lietuviai kartu su Lietuvoje gyvenančiais, dirbančiais ar studijuojančiais jaunuoliais iš Nigerijos, Turkijos, Portugalijos, Indijos, Rusijos ir Bulgarijos.

Vengrijos žydų bendruomenė, kuri yra viena didžiausių Europoje, grumiasi su kylančia antisemitizmo banga, rodo pastarojo meto tyrimai, nors Europa nepamiršo prieš 75 metus buvusių Krištolinės nakties pogromų. Penktadienį paskelbtoje Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaitoje sakoma, kad antisemitizmas per pastaruosius penkerius metus padidėjo visoje Europoje ir kad prie to prisideda socialinė žiniasklaida bei dalijimosi failais svetainės.

Dėl itin mažo gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės per ateinančius 50 metų Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų dalis visuomenėje sumažės nuo dabartinių 67 proc. iki 55 procentų. Vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis padidės dvigubai – iki 30 procentų. Šis blogėsiantis darbingų ir nedarbingų gyventojų santykis yra labai inertiška tendencija, kurią pakeisti nėra lengva, tačiau įmanoma.

Didžiausios priežastys, dėl kurių emigrantai naujoje šalyje jaučiasi blogiau nei įprastai, yra įsidarbinimo ir sveikatos problemos, o ne ksenofobija, rodo naujas tyrimas. Profesoriai Andreas Hadjaras ir Susanne Backes analizavo duomenis, kurie buvo gauti apklausus 32 tūkst. pirmos ir antros kartos emigrantų ir 164700 neemigravusių asmenų iš 30 Europos valstybių. Buvo lyginama tai, kaip migrantai ir neemigravę asmenys vertina savo gyvenimo kokybę, rašo Medical News Today.

21 iš 59 apklaustų pasaulio šalių yra už imigraciją, 38 šalys yra prieš. Lietuva patenka tarp šalių, pasisakiusių prieš imigraciją. Lietuvos imigracijos rėmimo indeksas yra –39 proc. Pasak , RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, Lietuva patenka tarp šalių, turinčių neigiamą imigracijos rėmimo indeksą. Tai rodo, kad mūsų šalies gyventojai bijo imigrantų, net ir atvykstančių darbo tikslais. Imigracijos baimė nuo 2005 metų Lietuvoje tik padidėjo.

Ekspertai teigia, kad internete pasirodžiusi šokiruojanti vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti žiaurios žmogžudystės kadrai, yra netikra. Daroma prielaida, kad situaciją surežisavo ksenofobai, siekiantys tokiu būdu kurstyti nesantaiką prieš į Rusiją atvykusius kaukaziečius. Vaizdo filmuke kaukaziečių tautybės vyras peiliu perpjauna gerklę ant žemės gulinčiai moteriai. Advokatai teigia, kad šio filmuko „režisieriams“ gresia baudžiamoji atsakomybė.

Minint Tarptautinę tolerancijos dieną trečiadienį Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“, kurioje bus aptariama ir Lietuvos Helsinkio grupės veikla ginant žmogaus teises. Konferencijoje bus diskutuojama apie tolerancijos būklę šiuolaikiniame pasaulyje, antisemitizmo, ksenofobijos ir kitų neapykantą kurstančių reiškinių priežastis bei jų įveikimo galimybes.

Neseniai keli Kauno politikai atkreipė dėmesį į per didelį „Žalgiriui“ atstovaujančių juodaodžių krepšininkų skaičių ir suabejojo, ar savivaldybė turėtų remti tokią komandą. Panašių su odos spalva susijusių pareiškimų spaudoje nuskamba ir dažniau. Po Anderso Behringo Breiviko išpuolių Norvegijoje Vakarų Europa diskutuoja, ar iš tiesų ekstremistinių kairiųjų ar dešiniųjų pažiūrų atstovų, reiškiančių neapykantą migrantų atžvilgiu, daugės.

Kiekvienoje valstybėje žodžio ir pažiūrų laisvė reguliuojama savaip. Žiniasklaida kuria globalią viešąją erdvę, bet leistinumo ribos išlieka lokalios. Svarstant atvejus, kas ir kur leidžiama, o kas neleidžiama, pats kipšas susipainiotų, bet svarstyti būtina, nes demokratinėse valstybėse ribos nustatomos pagal precedentus. „Įvertinti ir apsvarstyti“ Daugiausiai kibirkščiuoja ten, kur susikerta valstybė ir žiniasklaida.

Vykstant gyventojų surašymui ir belaukiant jo rezultatų bus gera proga spėlioti: tai vis dėlto kiek Lietuvoje mūsų yra. Ar tiesa, kad svetur išvykusių darbingų piliečių yra daugiau nei liko čia? Ar tiesa, kad netekome trečdalio gyventojų? Tikiuosi, kad šio surašymo rezultatai bus vieši ir teisingi – tokie, kokie iš tiesų yra.