Profesoriai Andreas Hadjaras ir Susanne Backes analizavo duomenis, kurie buvo gauti apklausus 32 tūkst. pirmos ir antros kartos emigrantų ir 164700 neemigravusių asmenų iš 30 Europos valstybių. Buvo lyginama tai, kaip migrantai ir neemigravę asmenys vertina savo gyvenimo kokybę, rašo Medical News Today.
Liuksemburgo universiteto mokslininkai pastebėjo, kad tie migrantai, kurie persikėlė gyventi į tas šalis, kur žmonių požiūris į imigrantus buvo negatyvus, įvertino savo gyvenimo kokybę 2 procentais prasčiau nei kiti tos šalies gyventojai.
Tačiau tie, kurie neturėjo darbo, savo gyvenimo gerovę įvertimo 7 proc. prasčiau, o tie, kurie gavo mažesnes pajamas, buvo 11 proc. nelaimingesni. Sveikatos problemos gyvenimo kokybės įvertinimą sumažino 9 proc.
Pirmos kartos migrantai, gyvenantys naujoje šalyje mažiau nei 10 metų, gyvenimo kokybę vertino 7 proc. blogiau nei likę gyventojai. Tie, kurie naujoje šalyje gyvena 10 ir daugiau metų, savo gyvenimo kokybę vertino 3,5 proc. prasčiau nei kiti tos šalies gyventojai.
„Ksenofobija neatliko tokio svarbaus vaidmens vertinant gyvenimo gerovę“, – tvirtina mokslininkai.
