kontržvalgyba

Nors Rusijai nepavyko greitai nugalėti Ukrainos, ši totalitarine tampanti ir į Sovietų Sąjungą panašėjanti valstybė yra pajėgi tęsti karą Ukrainoje dar bent 2 metus ir kartu yra pasiryžusi nuosekliai stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas Vakarų kryptimi. Tai reiškia, kad aplink Lietuvą veržiasi Rusijos karinė kilpa, grėsmė mūsų šaliai išlieka didelė, o reakcijos laikas atsakui, jeigu prieš mus būtų norima imtis agresijos, trumpėja.

Lietuvos karinė žvalgyba yra realizavusi sėkmingų operacijų, apie jas tikimasi informuoti dar šiemet, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Karinėje žvalgyboje ir kontržvalgyboje yra pakankamai įtemptas darbas, tai susiję, pirmiausia, su išorės grėsmėmis. Ir yra labai sėkmingų realizuotų operacijų, apie kurias, matyt, šiais metais tai jau tikrai išgirsime viešai.

Tarp miegančių keleivių, praeitą mėnesį skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną, buvo du keliautojai iš priešingų šnipinėjimo varžybų pusių, rašo „The Washington Post“. Vienas jų – Vokietijos pilietis, kuris vos atvykęs buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste už tai, kad padėjo Rusijai užverbuoti ir kuravo Kremliaus šnipą, veikusį aukštesnėse Vokietijos žvalgybos tarnybos gretose.

Lietuvos apeliacinis teismas metais sutrumpino laisvės atėmimo bausmę kaltu dėl valstybės paslapties praradimo, piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo pripažintam buvusiam Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) darbuotojui Vytautui Kavaliauskui. Vilniaus apygardos teismas pernai rugpjūtį nuteistajam buvo skyręs realią trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Viktoras Mulleris Ferreira buvo jaunas brazilas su įspūdingomis kvalifikacijomis ir didelėmis galimybėmis. Ką tik baigęs „Johns Hopkins School of Advanced International Studies“ Vašingtone – savotišką Amerikos nacionalinio saugumo elito inkubatorių – jis gavo praktikos pasiūlymą iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) Hagoje. Tačiau balandžio mėnesį atvykęs į Amsterdamą, jis buvo greitai deportuotas atgal į Braziliją.

Nesutarimai tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių kartais būna asmeninio pobūdžio, kartais dalykiniai, bet artimiausiu metu žiūrovai vėl gali išvysti susirėmimą. Naujas galimas nesutarimų objektas – Seimo narių iniciatyva sukurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą. Seime svarstoma, kad egzistuoja apie 80 proc. tikimybė, jog Seimo sprendimas susilauks prezidento veto.

Didžiosios Britanijos kontržvalgybos (MI-5) vadovas Kenas McCallumas, į šį postą paskirtas tik šių metų balandį, pirmą sykį išsakė savo tikslus ir užduotis, kurias turės įgyvendinti jo organizacija. Žvalgybininko teigimu, didžiausią grėsmę šiuo metu kelia Rusija ir Kinija. „Mes turime gana nemalonią terorizmo, kuris niekur nedingo, ir priešiško veiklos augimo, palaikomo valstybiniu lygmeniu, kobinaciją“, – savo interviu BBC pažymėjo kontržvalgybos vadas.

Lietuvos sprendimas viešai patraukti baudžiamojon atsakomybėn užsienio šnipus yra gera atgrasymo priemonė ir atspindi požiūrį į Rusiją kaip priešišką valstybę, sako knygos apie Rusijos šnipus autorius Edwardas Lucasas.

JAV deportavo 10 asmenų, kaltinamų šnipinėjimu. Šis žingsnis yra susitarimo dėl apsikeitimo šnipais dalis. Penkios moterys bei tiek pat vyrų išskraidinti iš Niujorko. Manoma, kad atsakydama į tokį žingsnį Rusija paleis 4 asmenis, šioje šalyje apkaltintus šnipinėjimu Amerikai. Pranešama, kad JAV generalinio prokuroro specialaus leidimo visiems deportuotiems šnipams nebus leista grįžti į JAV.