Vienas jų – Vokietijos pilietis, kuris vos atvykęs buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste už tai, kad padėjo Rusijai užverbuoti ir kuravo Kremliaus šnipą, veikusį aukštesnėse Vokietijos žvalgybos tarnybos gretose. Pasak Vakarų saugumo pareigūnų, netoliese jo sėdėjo Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentas, kuris skrido šiuo reisu, kad slapta stebėtų įtariamą operatyvininką ir įsitikintų, jog Vokietijos valdžia jį sulaikė.
Arthuro Ellerio suėmimas sausio 21 dieną, daugiausia remiantis įrodymais, kuriuos FTB susirinko įtariamojo viešnagės Floridoje metu, buvo paskutinis smūgis slaptame kare prieš Rusijos žvalgybos tarnybas.
Per pastaruosius metus, kai Vakarų vyriausybės didino savo karinę paramą Ukrainai ir griežtino ekonomines sankcijas prieš Rusiją, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos saugumo tarnybos vykdė lygiagrečią, nors ir mažiau matomą kampaniją, siekdamos sutrikdyti Rusijos šnipų tinklus. Vokietijos atvejis, kuomet buvo sulaikytas aukšto rango BND – Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos – pareigūnas, nėra pirmasis. Bendradarbiavimu su Rusija kaltinami asmenys buvo sulaikyti Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje, Austrijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje.
Tokie veiksmai yra ypač taiklūs smūgiai Europoje likusiems Rusijos agentams, kai praėjusiais metais iš Maskvos ambasadų visame žemyne buvo masiškai išsiųsta daugiau nei 400 šnipinėjimu Rusijai įtariamų asmenų.
JAV ir Europos saugumo pareigūnai perspėja, kad Rusijos pajėgumai vis dar išlieka stiprūs, tačiau kartu jie teigia, jog jos šnipinėjimo agentūros per pastaruosius metus patyrė daugiau žalos nei per visą laikotarpį nuo Šaltojo karo pabaigos. Pareigūnų tikinimu, yra ženklų, kad jiems pavyko Rusiją užklupti netikėtai ir apriboti jų galimybes Europoje vykdyti įtakos operacijas, palaikyti ryšį su informatoriais arba teikti įžvalgas Kremliui svarbiausiais klausimais, įskaitant ir tai, ar Vakarų lyderiai yra pasirengę toliau didinti ginklų tiekimą Ukrainai.
Visa tai gali tik papildyti netikėtų pasekmių sąrašą, kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – buvęs KGB pareigūnas Rytų Vokietijoje – nenumatė, kai įsakė įsiveržti į Ukrainą.
„Pasaulis Rusijos tarnyboms dabar yra visai kitoks“, – teigė Anttis Pelttaris, Suomijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius. Pasak jo, dėl išsiuntimų, vėliau sekusių areštų ir priešiškesnės aplinkos Europoje „jų pajėgumai buvo gerokai sumažinti.“
Kelionė į Floridą
A. Pelttaris ir kiti Europos pareigūnai tiki, kad Rusija siekia kompensuoti savo nuostolius labiau pasikliaudama kibernetiniu šnipinėjimu. Pareigūnų teigimu, Maskva taip pat bandė pasinaudoti sienos kirtimo punktais ir pabėgėlių srautais, kad galėtų dislokuoti naujus šnipus ir papildyti išsekusias jų gretas.
Tačiau šie nauji atvykėliai neturi apsaugos ir kitų privilegijų, kuriuos teikia darbas Rusijos ambasadose, jiems gali trūkti persona non grata paskelbtų asmenų patirties, šaltinių ir apmokymų.
Pareigūnų tikinimu, Maskva iš nevilties net mėgino išsiųsti iš vienos Europos sostinės išvarytus šnipus į kitus miestus, tikėdamasi žemyno saugumo tarnybų nesusikalbėjimo.
„Neturime jokių iliuzijų: rusai ir toliau stengsis atkurti“ savo tinklus Europoje“, – pasakojo vienas aukšto rango Vakarų saugumo pareigūnas, kuris, kaip ir kiti, paprašė neatskleisti jo tapatybės, nes kalbėjo apie jautrias operacijas. Pareigūnas minėjo, kad jo ir kitos šalys dalijasi išvarytų asmenų tapatybėmis su kitomis Europos Sąjungos narėmis. Pareigūnas sakė, kad iš visų Rusijos bandymų sugrąžinti šnipus „nė vienas, mūsų žiniomis, nebuvo sėkmingas.“
Vokietijos atvejis padidino nerimą dėl vis dar egzistuojančių Europos pažeidžiamumų. Tai rodo, kad net prasidėjus karui Ukrainoje, Maskva nuolat gaudavo įslaptintų dokumentų iš vienos didžiausių Europos žvalgybos tarnybų – Vokietijos BND. Nors pokalbių su sąjungininkų tarnybomis metu Vokietija stengiasi sumenkinti jų patirtą žalą, sulaikytas šnipas turėjo prieigą prie labai jautrių duomenų, sakė saugumo pareigūnai.
Mėnesį prieš A. Ellerio sulaikymą Miunchene, Vokietijos valdžia taip pat suėmė 52-ejų Carsteną Linkę, kuris vadovavo už vidinį BND saugumą atsakingam padaliniui ir turėjo prieigą prie agentūros personalo bylų. Prieš tai jis daug metų dirbo didelėje Bavarijos įstaigoje, kur buvo atsakingas už technines surinkimo operacijas, nukreiptas į pasaulinius informacijos tinklus.
Tai Vokietija išsiaiškino tik padedama kitos Vakarų valstybės saugumo tarnybos, kurios BND pareigūnai nenorėjo įvardinti. Rugsėjį įvykdyta bendra operacija atskleidė, kad Rusijos žvalgybos agentūros įgijo įslaptintus BND dokumentus. Taip prasidėjo išdaviko medžioklė, kurios metu pareigūnų dėmesys gana greitai nukrypo į C. Linkę. Jo advokatas neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Pareigūnai tikino, kad ši situacija paskatino Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją ir kitas vyriausybes apriboti dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Berlynu.
„Kiekviena tarnyba pati įsivertina savo patirtą žalą, – teigė aukštas žvalgybos pareigūnas iš šiaurės Europos. – Pradedi galvoti: „Kokia informacija su jais pasidalinome? Kokia informacija buvo pasiekiama Rusijos šnipams?“
Vokiečiai susidūrė ir su kitais sudėtingais klausimais, pavyzdžiui, ar C. Linke turėjo bendrininką. Vokietijos pareigūnai pradėjo nuodugniai tirti jo santykius su A. Elleriu, 31-erių brangakmenių ir metalų prekeiviu, kuris gimė Rusijoje, bet gyveno tame pačiame Bavarijos regione, kur C. Linke praleido didžiąją savo karjeros dalį.
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad C. Linke ir A. Elleris susipažino 2021 m. vykusiame renginyje. Tačiau naujausiuose interviu su „The Post“ pareigūnai užsiminė, kad yra įrodymų, jog juos galėjo supažindinti vienas Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ narys. Tai kelia įtarimų, kad C. Linke galėjo būti motyvuotas radikalių politinių pažiūrų.
Atrodė, kad A. Ellerio darbas vertė jį nuolat keliauti. Vien pernai, pasak su tyrimu susipažinusio asmens, jis buvo išvykęs į 110 kelionių, o jų įrašai rodo, kad jis dažnai keliavo į Maskvą.
Tyrime dalyvavęs aukštas Vokietijos saugumo pareigūnas teigė, kad A. Elleris „kaip galimas bendrininkas buvo identifikuotas gana greitai.“ Tačiau lapkričio pradžioje jis su savo žmona ir mažamete dukra išvyko į Floridą, kur jie ilgai svečiavosi pas jo žmonos giminaičius Majamyje.
A. Elleris į Vokietiją grįžo gruodį, tarptautinės verslo kelionės metu. Kai C. Linke gruodžio 21 dieną buvo sulaikytas, A. Elleris sulaukė skambučio iš Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB). Vyras buvo perspėtas, kad jam gresia pavojus, ir paragintas kuo greičiau skristi į Maskvą.
Tačiau, kaip pasakojo su byla susipažinęs asmuo, vietoj to, Kalėdų dieną, A. Elleris vėl išvyko į Floridą. Stebėtina, bet Vokietijos valdžia nebandė sutrukdyti jam išvykti. „Mūsų tuo metu turėti įrodymai nebuvo pakankami, norint jį sulaikyti“, – teigė Vokietijos saugumo pareigūnas.
Vis tai pakeitė netikėtas FTB tyrimas.
Sužinojęs, kad A. Elleris buvo tiriamas dėl įsibrovimo į BND, biuras pradėjo beveik nuolatinį jo stebėjimą. Pareigūnų teigimu, agentai stebėjo A. Ellerio judėjimą ir komunikaciją, kol Vokietijos valdžios institucijos teikė informaciją apie savo pačių vykdomą tyrimą.
Tačiau įtemptas A. Ellerio kelionių grafikas, kaip pasakojo vienas su byla susipažinęs asmuo, staiga sustojo sausio 12 dieną, kai jis Majamio oro uoste buvo sulaikytas FTB agentų, jam bandant įsėsti į kitą skrydį į Miuncheną. Aukštas FTB kontržvalgybos pareigūnas tokį sulaikymą apibūdino kaip galimai rizikingą manevrą, kuris netikėtai pasiteisino.
Pasak su tyrimu susipažinusio asmens, A. Elleris sutiko būti apklaustas FTB agentų netoliese esančioje įstaigoje ir perduoti jiems savo įrenginius, įskaitant nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį telefoną. Kaip pasakojo pareigūnas, jis pareiškė, kad yra susijęs su BND ir atskleidė stulbinančias detales, įskaitant tai, kad jis į Rusiją gabeno įslaptintus BND dokumentus ir grįždavo su vokais, kuriuose, jo manymu, buvo didelės grynųjų pinigų sumos, skirtos C. Linkei, taip pat, kad jis palaikė ryšius su FSB pareigūnais.
A. Ellerio advokatas atsisakė komentuoti šią situaciją. Neaišku, kodėl A. Elleris savanoriškai pateikė tiek daug informacijos, tačiau, pasak vieno pareigūno, jis save laiko C. Linkės manipuliacijos auka. Kaip tikino tas pats pareigūnas, A. Elleris teigė manęs, kad dirba su BND. Kaltinamasis taip pat bandė įrodyti, kad jo bendradarbiavimas su FTB atspindi jo norą padėti tyrėjams. Agentai Floridoje taip pat kalbėjosi su A. Ellerio žmona ir jos broliu.
Vokietijos pareigūnai atmeta bet kokią galimybę, kad A. Elleris galėjo būti apgaudinėjamas. A. Elleris FTB ir Vokietijos tyrėjams pripažino, kad „jis paprašė Linkės atlikti šnipinėjimo veiksmus“, sakė aukštas Vokietijos saugumo pareigūnas.
Aukštas JAV pareigūnas sakė, kad Teisingumo departamentas svarstė pateikti kaltinimus A. Elleriui, tačiau neradus jokių įrodymų, kad jis šioje valstybėje galėjo įvykdyti sunkų nusikaltimą, buvo nuspręsta grąžinti jį į Vokietiją, kur jam iškelta byla buvo daug reikšmingesnė. A. Elleriui buvo įsakyta išvykti iš šalies, o FTB agentai palydėjo jį iki išvykimo vartų, pasakojo su tyrimu susipažinęs asmuo, pridurdamas, kad A. Ellerio nešiojamasis kompiuteris ir telefonas jam niekada nebuvo grąžinti.
Sausio 21 dieną, apsiginklavę biuro surinkta informacija, Vokietijos pareigūnai laukė jo Miuncheno oro uoste su prieš dvi dienas išduotu arešto orderiu.
C. Linke buvo apkaltintas piktnaudžiavimu BND įgaliojimais, padedant A. Elleriui kirsti Vokietijos pasienio punktus su įslaptintais failais ir grynaisiais pinigais. Vienas pareigūnas pasakojo, kad atskiras BND darbuotojas, matyt, veikiantis C. Linkės nurodymu, padėdavo A. Elleriui pereiti Miuncheno oro uostą, apeinant muitinės patikrinimus.
Tyrėjai aptiko mažiausiai keturis mokėjimus, kuriuos A. Elleris atgabeno C. Linkei, kurių bendra suma yra apie 100 000 JAV dolerių. Kiti bylos aspektai lieka paslaptimi, įskaitant ir pakartotinių A. Ellerio kelionių tarp Niujorko ir Maskvos tikslus. „The Post“ nepavyko susisiekti su A. Ellerio žmona ar jos giminaičiais Floridoje.
