konstitucinis teismas

Prezidentas Gitanas Nausėda galimybių pasą vaikams mato kaip testavimo skatinimo priemonę, todėl nesikreips dėl jo į Konstitucinį Teismą (KT), jei vaikams bus užtikrintas testavimas mokykloje, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. Tačiau, pasak patarėjos, sprendimas nesikreipti į KT dėl galimybių paso vaikams, kaip prašė judėjimas „Basos mamos“, gali keistis, jei vaikams nebus užtikrintos galimybės šį dokumentą gauti per testavimąsi mokyklose.

Šiuo metu vyksta intensyvūs bylos dėl galimybių paso parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai, sprendimas tikėtinas vasarį, sako Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė.  „Konstitucinis Teismas yra išdėstęs poziciją bylą nagrinėti paankstinta tvarka, tai reiškia, kad šiuo metu vyksta intensyvūs bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai.

Grupė žinomų žmonių trečiadienį įteikė prezidentui Gitanui Nausėdai peticiją dėl galimybių paso veikimo stabdymo. Anot peticijos iniciatorių, per savaitę ją pasirašė daugiau kaip 133 tūkst. asmenų, tačiau atlikus patikrą pasirašiusiųjų skaičius sumažėjo iki 112 tūkstančių. „Peticija yra pilietinė iniciatyva. Šiais 112 tūkst.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Teisininkams taip pat kyla abejonių dėl valdančiųjų įvestų ribojimų.

Vyriausybė siūlo naikinti draudimą dirbti vidaus tarnyboje padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą. Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė tokioms Vidaus reikalų ministerijos parengtoms pataisoms, jos teikiamos Seimui. Vidaus tarnybos statutą siūloma keisti, nes Konstitucinis Teismas draudimą visam gyvenimui būti vidaus tarnybos sistemos pareigūnu padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Opozicijos narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimybių paso primena kerštavimą, sako ekspremjeras Saulius Skvernelis, nors ir pripažįsta, kad nustatyti apribojimai kelia diskusijų. Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas sako, kad jų frakcijai nebuvo pasiūlyta prisidėti prie kreipimosi, bet pats nebūtų jo pasirašęs.

Grupė opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai. Seimo narių grupė kreipimesi teigia, kad galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.

Vyriausybė pati vilkina skiepijimosi nuo COVID-19 procesą, teigė buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Taip pat Seimo narys paaiškino ir šiandien Konstitucinio Teismo priimtą sprendimą dėl kompensuojamų vaistų paskyrimo tvarkos.  Jo nuomone, kurią jis išreiškė TV3 žinių „Dienos komentare“, valdantieji susitelkė ne į tą amžiaus grupę.

Seimas, o ne Vyriausybė turi nustatyti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kriterijus, teigia Konstitucinis Teismas (KT). Penktadienį jis paskelbė, kad įstatymuose nenustačius tokių kriterijų, pavedimas Vyriausybei ir jį įgyvendinant nustatyta kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų apskaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl naujos tvarkos išmokant vienkartines kompensacijas už servitutus žemės sklypams, kuriuose yra elektros tinklo stulpai, pastotės ir kiti elektros energetikos objektai. Pernai Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, jog dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai.  Energetikos ministerijos teigimu, kompensacija būtų mokama nepriklausomai nuo to, ar servitutai nustatyti įstatymu, ar sutartimi.

Teisės ir politikos specialistus nustebino tai, kaip prezidentas Gitanas Nausėda interpretavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl to, kad šeimos santuoka yra neutrali lyčiai. Jų teigimu, atmesdamas KT sprendimą, prezidentas diskredituoja ir visus likusius teismo sprendimus. Kartu buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad šitaip G. Nausėda demonstruoja savo Konstitucijos neišmanymą.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį ketina skelbti nutarimą vadinamojoje Romuvos byloje – ar įstatyme numatytas 25 metų veiklos terminas, reikalingas netradicinei religinei bendruomenei pripažinti, neprieštarauja Konstitucijai. Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Sprendimą dėl bankų pelno apmokestinimo, kai uždirbus daugiau nei 2 mln. eurų tenka mokėti didesnį mokestį, ateities turėtų teikti Seimas, nes būtent čia anksčiau kilo iniciatyva labiau juos apmokestinti, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Tvarka, kai į valstybinę karių pensiją neįtrauktas sovietų kariuomenėje, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose tarnautas laikas, net jei veikta Lietuvos interesais, neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų prilygintas tarnybos Sovietų Sąjungai laikas, kai objektyviai buvo įmanoma tarnauti Lietuvos valstybei“, – sak...

Valdančiųjų siūlymas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai, konstatuoja Seimo teisininkai.

Teismas įpareigojo Vilniaus policiją iš naujo svarstyti tauragiškio verslininko Arūno Pukelio prašymą išduoti leidimą laikyti ginklus. Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį pranešė patenkinęs pareiškėjo skundą ir įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo svarstyti asmens prašymą.

Seimas ketvirtadienį spręs dėl Danutės Jočienės skyrimo Konstitucinio Teismo pirmininke. Opozicija negailėjo pagyrų kandidatei, tačiau valdantieji nėra tokie optimistiški. Seimo pirmininkės teigimu, koalicijoje dėl D. Jočienės yra įvairių nuomonių, o V. Čmilytės-Nielsen nuomone, prezidentui derėjo derinti kandidatūrą su Seimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo (KT) teisėją Danutę Jočienę šio teismo pirmininke, pranešė prezidentūra. Pasak šalies vadovo, D. Jočienės profesionalumas ir sukaupta vadovaujamo darbo patirtis vertintini kaip neabejotini kandidatės privalumai siekiant eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ir sėkmingai vadovauti šiam teismui. Jei Seimas patvirtins D. Jočienės kandidatūrą, ji taps pirmąja moterimi Konstitucinio Teismo pirmininke.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ sveikina Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, KT sprendimas patvirtino anksčiau vežėjų išsakytą nuomonę, kad Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas ir mažina transporto įmonių konkurencingumą.

Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, pirmadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos (...) kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarima...

Prezidentas Gitanas Nausėda Konstitucinio Teismo (KT) pirmininke svarsto teikti teisėją Danutę Jočienę, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Trys nesusiję šaltiniai 15min.lt patvirtino, kad Prezidentūra pradėjo šios kandidatūros derinimą su Seimo frakcijomis. Jei Seimas patvirtins D. Jočienės kandidatūrą, ji taps pirmąja moterimi Konstitucinio Teismo pirmininke.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar tvarka, kai keliose įmonėse dirbančių žmonių „Sodros“ įmokos skaičiuojamos atskirai, atitinka Konstituciją bei konstituciniam teisinės valstybės principą. KT trečiadienį priėmė nagrinėti tokį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, prašymą.

Seimas antradienį paskyrė Vytautą Mizarą nauju Konstitucinio teismo teisėju. Visgi svarstymai neapsiėjo be ginčų – dėl jo kandidatūros pliekėsi ne tik pozicija ir opozicija, bet ir patys valdantieji tarpusavyje. Vieni kritikavo kolegas dėl homofobiškų pasisakymų ir nepagrįstos kritikos, kiti atšovė , kad V. Mizaras teisme vadovausis savo liberaliomis pažiūromis ir proteguos LGBT teises. V. Mizaro kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad kai kurių kartu su biudžetu priimamų mokesčių įsigaliojimas greičiau nei po šešių mėnesių prieštarauja Konstitucijai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas teigia, kad sprendimas turėtų užtikrinti atsakingesnį požiūrį į mokesčių politiką.  „Mano akimis, sprendimas yra teisingas. (...) Kai įstatymai įsigalioja per kelias dienas nuo jų priėmimo, na, jie iš tiesų pažeisdavo teisėtus lūkesčius tiek žmonių, tiek verslo subjektų.

Lietuvoje galiojanti tvarka, kai kartu su biudžeto įstatymu priimami mokesčiai gali įsigalioti greičiau nei po šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT teigimu, tokia Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostata prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį parlamentui pateikė naują kandidatą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus – advokatą Vytautą Mizarą. Parlamento vadovė pažymėjo, kad tokią patirtį turinčių teisininkų Lietuvoje – vienetai. Visgi stovėdamas Seimo tribūnoje V. Mizaras daugiausiai klausimų sulaukė dėl atstovavimo LGBT bendruomenės interesams. Parlamentarai teiravosi ir dėl V. Mizaro šeimyninės padėties.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos partijos sutaria, kad tiesioginiai merų rinkimai privalo išlikti, tačiau vieningos nuomonės dėl miestų vadovų kadencijų ribojimo nėra. Parlamento vadovė tikisi, kad Konstitucijos pataisą visos partijos teiks kartu, o kalbėdama apie galimybę riboti Seimo narių kadencijas, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad diskutuoti verta, tačiau pati tokią idėją atmeta.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad prieš septynerius metus, kai buvo priimtas tiesioginius merų rinkimus numatantis įstatymas, jis pats buvo Seimo nariu, bet už šį įstatymą nebalsavo. Pasak R. Šimašiaus, dabar jį glumina kai kurių politikų nuomonės kaita, kai šie prieš 7 metus entuziastingai balsavo už tiesioginius mero rinkimus, o dabar patys kreipiasi į Konstitucinį teismą.

Vilniaus, Kauno merai galimą grįžimą prie senos rinkimų tvarkos vertina kaip žingsnį atgal. Kauno savivaldybės vadovas Visvaldas Matijošaitis tvirtina, jog būtent dėl tiesioginių rinkimų ir apsisprendė kandidatuoti į mero pareigas prieš šešerius metus pirmai kadencijai. „Ateidamas dirbti Kaunui, vien dėl to ir sutikau dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, nes žinojau, kad tai bus pačių žmonių, o ne politinių partijų sprendimas.

Įteisinant tiesioginius merų rinkimus Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis mato ir referendumo galimybę. Taip jis kalbėjo po to, kai Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas. Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Seimo Darbo partijos frakcija organizuoja kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl antradienį, kovo 23-ią dieną, priimto Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, įteisinančių privalomą darbuotojų testavimą, atitikimo Konstitucijai. Minėtas kreipimasis šiuo metu yra ruošiamas, renkami Seimo narių parašai.

Universitetas gali nustatyti amžiaus cenzą dėstytojams, tačiau išimtys leidžiant dirbti vyresniems dėstytojams turi būti aiškiai apibrėžtos, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Jis pripažino, kad Vilniaus universiteto statuto nuostata, leidžianti vyresniems kaip 65 metų dėstytojams ir mokslo darbuotojams dirbti universitete Senato pritarimu, prieštarauja Konstitucijai. Pagal VU statutą, sutartis su tokiais darbuotojais gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Pirmadienį į Vilniuje esantį Konstitucinį Teismą atsiųstas vokas su neaiškios kilmės milteliais. Pasak Policijos departamento, apie gautą voką maždaug 15 valandą pranešė teismo darbuotoja.  Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai voką pristatė į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Pareigūnai tiria ar nebuvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas.

Darbo partijos frakcija dėl smulkiojo verslo diskriminavimo Seimo narius kviečia pasirašyti dėl neeilinės sesijos šaukimo

Nemažai aistrų Seimo pavasario sesijoje sukels ne tik partnerystės ir lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo projektai, bet, panašu, ir naujoji kandidatūra į Konstitucinio Teismo teisėjus (KT). Dėl Seimo pirmininkės pasiūlyto Vytauto Mizaro galimybės užsidėti KT teisėjo mantiją ietis laužys ne tik valdantieji ir opozicija, tačiau ir patys koalicijos partneriai. Bene pagrindinė to priežastis – V. Mizaro atstovavimas teismuose LGBT bendruomenės nariams.

Sunkius nusikaltimus įvykdę asmenys ginklų galėtų įsigyti tik praėjus 15 metų po teistumo išnykimo termino, siūlo Vyriausybė. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tą numatančioms Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms. Dar vasarą Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad tuo metu galiojęs draudimas teistam asmeniui įsigyti ginklą, net kai pasibaigęs jo teistumas, prieštarauja Konstitucijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų rotacija trunka pernelyg ilgai. „Labai noriu tikėti, kad tai pirmas ir paskutinis toks atvejis Lietuvos istorijoje. Visos valdžios institucijos privalo elgtis sutelktai ir atsakingai, rodyti pavyzdį įgyvendinant Konstitucijos nuostatas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį rašė šalies vadovas.

Ketvirtadienį Seime svarstytos kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjus. Seimo posėdžio metu pasigirsta siūlymų teisėjų dar neskirti ir palaukti bent porą mėnesių. Du siūlyti teisėjai buvo paskirti, vieno kandidatūra buvo atmesta. Ketvirtadienį posėdžio metu Seimas sprendė, ar patvirtinti trijų teisininkų kandidatūras į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus.

Seimas ketvirtadienį paskyrė du naujus Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, Seimo Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūra atmesta. Už A. Kabišaičio skyrimą į KT balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 49, 19 susilaikė.

Ketvirtadienį Seimui pateiktos trys kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Nors procedūra nukeltą, šį kartą Darbo partijos iniciatyva, klausimas įtrauktas į posėdžio darbotvarkę. Nauji KT teisėjai nepaskiriami jau beveik metus. Prezidentas Gitanas Nausėda ir laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė Seimui iš naujo svarstyti teikia advokatės Giedrės Lastauskienės ir LAT teisėjo Algio Norkūno kandidatūras.

Nežinau, ar tai, kas pastarosiomis dienomis vyksta Seime, yra gerai suplanuota akcija nukreipti dėmesį nuo rimtų problemų valstybėje, ar tikrasis šio Seimo daugumos prioritetų valstybėje totalus nesuvokimas, kuris virsta į atviras patyčias iš Lietuvos žmonių.

Nors viena iš pratęstos Seimo rudens priežasčių buvo naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų paskyrimas, ši procedūra buvo atidėta. Tai papiktino grupę opozicinių Seimo narių – valstietė Agnė Širinskienė kaltino valdančiuosius nemokšiškumu, o Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Remigijus Žemaitaitis įžvelgti ir Vytauto Landsbergio interesus. Antradienį planuotas kandidatų į KT teisėjų pateikimas išbrauktas iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės ir nukeltas neapibrėžtam laikui.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį dėl praleisto termino atsisakė priimti parlamentarų paklausimą, ar Andriaus Tapino organizuota akcija prieš Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą pažeidė Seimo rinkimų įstatymą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad parlamentas praleido įstatyme numatytą 72 valandų terminą nuo oficialaus Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo.

Dviejų prezidentų – Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės – politinę mokyklą perėjęs naujasis Seimo narys Mindaugas Lingė tikisi dalį valstybės vadovų išminties panaudoti Seime. Naujasis parlamentaras kalba apie Seimo kadenciją, kurioje nebebūtų buldozeriu stumiamų įstatymų, visažinystės kaukių ir demokratijai keliamų iššūkių. M. Lingę vargiai galima pavadinti politikos naujoku. Didžiąja savo karjeros dalį jis praleido patarinėdamas prezidentams Valdui Adamkui ir Daliai Grybauskaitei.

Papildomai uždarbiaujantiems Seimo nariams ne kartą grūmojusio Konstitucinio teismo (KT) kai kurie teisėjai patys prie solidžios algos kartais prisiduria dar tiek pat. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, internete galima rasti skelbimų apie seminarus ir mokymus, kuriuos už atlygį veda kai kurie KT teisėjai. Pavyzdžiui, sumokėjus apie 100 eurų, buvo galima išklausyti šio teismo teisėjos 43 metų Daivos Petrylaitės paskaitų apie Darbo kodekso taikymo valstybės tarnyboje ypatumus.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų išsklaidė abejones, kaip reikėtų spręsti teisėjų skyrimo į aukštesnes pareigas klausimą, teigia prezidentas. „Dabar neturėsime jokių abejonių, kaip ateityje reikia šitą klausimą spręsti“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė Gitanas Nausėda. Jis nevertino KT nutarimo, sakydamas, kad jį priima kaip duotybę.

Konstitucinis Teismas trečiadienį paskelbė, kad prezidento dekretas ir Seimo nutarimas, kurių pagrindu Sigita Rudėnaitė atleista iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, prieštarauja Konstitucijai, ji grąžinama į pareigas.