Tuo metu viena iš įstatymo pateikėjų, lenkų tautybės Teisingumo ministrė Dobrovolska džiaugiasi pergale.
Kad dokumentuose kitataučiai Lietuvos piliečiai ir mišrių šeimų atstovai savo vardus ir pavardes galės rašyti su w, x ir q galutinai patvirtino įstatymą pasirašęs Prezidentas.
Gyventojai tokiu pakeitimu džiaugiasi:
„Aš lenkė pati ir noriu, kad mano nuosavybė, mano pavardė – tai mano nuosavybė, kad būtų teisinga.“
„Yra „w“ žada pakeist, bet „cz“ nežinau kaip pakeis. Bronislava Sevicka, rašosi lietuviškai, bet aš norėčiau, kad būtų taisyklingai, lenkiškai.“
„Reikia žmonėm, be to, jie laimi teismuose, vis tiek laimi, tai koks skirtumas, vis tiek tos pavardės atsiranda, daug mišrių šeimų, daug išteka už užsieniečių ir jiems reikia tos pavardės.“
„Mano nuomone, jos be tu „w“ skambėtų taip pat gražiai ir lietuviškai užrašytos.“
„Nu leiskime, nu būkime tolerantiški, visas pasaulis priartėjo prie mūsų, tai dabar jau mes čia užsidarysime su savo raidėmis.“
Tačiau 37 parlamentarai, tarp kurių visa opozicinė valstiečių frakcija bei keli kitų frakcijų nariai, įniršę. Priimtą įstatymą, vadina grubiu Konstitucijos pažeidimu, ir tiesos ieškodami kreipiasi į Konstitucinį Teismą.
„Žinoma, tikėjomės, kad prezidentas vetuos šitą įstatymą“, – sako Seimo narė Aušrinė Norkienė.
Konstitucijoje yra sakoma, kad Lietuvos piliečių pase vardai turi būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis, dabar įvedus tas tris raides paneigiamas konstitucinės valstybinės kalbos principas.
„Bus įdomu stebėt šitą procesą, kai bus aiškinama nauja Konstitucinio Teismo praktika, ką jie iš naujo numatys, aš labai viliuosi, kad bus pakartotos konstitucinio teismo nuostatos, kurios jau kelis kartus išsakytos, bet jei pasikeis į tai, kad čia viskas gerai ir nieko nėra pažeista, tai teks visai Lietuvai labai labai nustebti“, – kalba Seimo narys Eugenijus Jovaiša.
Ir kitas valstietis, Šarknickas piktinasi Prezidento pozicija dėl raidžių pase ir stebisi, kodėl Nausėda atšaukė susitikimą su ministre Dobrovolska.
„O motyvacija dėl atšaukimo, neva darbotvarkė pasikeitusi, tai vat ir sukėlė klausimų, kas įvyko Prezidentūroj, viduj pas juos, ar tikrai nebuvo konfliktų tarp patarėjų ir Prezidento. Nesame ta šalis, kad galėtume mėtytis raidėmis ir panašiai. Kaip latviai padarė, jie paso antrame puslapy padarė, leido tas pavardes rašyt, o pagrindas lieka šeimininkams, latviai parodė stuburą, deja, iki latvių, broliukų, mums dar toli, dėl to valstybingumo“, – sako Seimo narys Robertas Šarknickas.
O kol opozicijos gretose liūdnos nuotaikos, kiti parlamentarai, kurie balsavo už lotyniškas raides asmenvardžiuose, švenčia pergalę. Ją švenčia ir teisingumo ministrė Dobrovolska, tačiau tiesiai neatsako ar įstatymui įsigaliojus pati keisis pavardę.
„Įsigaliojus įstatymui ar norėtumėte pati pasikeisti pavardę? – Mielai atsakysiu į šitą klausimą kai turėsim įsigaliojusį įstatymą“, – kalba Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Tačiau kai kurie dalykai aiškūs jau dabar. Pavardes norintys pasikeisti mišrių šeimų atstovai ar tautinės mažumos, turės pateikti reikiamus dokumentus.
„Jeigu mes kalbam apie mišrias šeimas, mes puikiai suprantam, kad yra dokumento šaltinis, tarkim, santuokos liudijimas, vyro pasas, arba asmens tapatybės kortelė, jei kalbame apie tautines mažumas, Lietuvos piliečius ne lietuvių tautybės, įstatyme numatyta, kad reikalingas tautybės įrašas gyventojų registre, tarkim, kad esi Lietuvos lenkas arba kitos tautybės“, – teigia E. Dobrovolska.
Dėl to kokiu pagrindu bus įgyjama ir deklaruojama tautinė tapatybė – klausimų daug.
„Šiandien Lietuvoj tokio aiškaus pagrindo neturėjome, jo nedavė ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija, taigi dabar pirmiausia sprendžiamas šitas klausimas, o kai bus deklaruota tautybė galima ieškoti įvairiausių variantų, žinoma, yra dokumento šaltinis, perrašos taisyklės ir ko gero tuo reikėtų apsiriboti“, – sako VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.
Priimtame įstatyme numatyta, kad jei vardą arba pavardę pasikeisti norėtų užsienio tautybės Lietuvos pilietis, jam tą padaryti užteks tautybės įrašo pase, kitų dokumentų nereikėtų.
„Būtent su labai aiškiu tikslu, kad atsisakyti net prielaidos, kad mes kalbėtume apie galimai okupacinio laikotarpio ar kitus neoficialius dokumentus, mes kalbam grynai, kad pagrindas tautybės įrašas“, – kalba E. Dobrovolska.
Norintys pasikeisti pavardę, savo tautybę įrodyti galės pateikdami gimimo liudijimus, kuriuose dažniausiai nurodoma tėvų tautybė, arba senelių dokumentais. Taip pat, prireikus, bus atsižvelgiama į santuokos liudijimus bei gyventojų registrą.
