klimato kaitos konferencija

Klimato kaitos konferencijoje Glazge – du itin svarbūs pasiekimai. Lyderiai sutarė iki 2030-ųjų sustabdyti miškų naikinimą ir bent trečdaliu sumažinti išmetamų metano dujų kiekį. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo pasauliui per ateinančius tris dešimtmečius Lietuvos ekonomiką paversti neutralia klimatui. Kovotojai už gamtą į Glazgo klimato konferenciją COP26 susirinkusius lyderius laido kritikos strėles, kad šiame istoriniame renginyje kol kas daugiau žodžių negu darbų.

Madride sekmadienį baigėsi Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija (COP25). Ir nors šalims pavyko per vargus pasiekti tam tikrų kompromisų dėl kovos su visuotiniu atšilimu plano, visgi jie toli gražu neatitinka to, ko, mokslininkų teigimu, reikia reaguojant į ekstremalią situaciją.

Sausio plenarinėje sesijoje vykusių diskusijų metu europarlamentarai neslėpė nusivylimo deklaracijomis, o ne konkrečiais įsipareigojimais pasibaigusia Kopenhagos klimato kaitos konferencija (COP 15). Joje stebėtojų teisėmis dalyvavę europarlamentarai ragina Europos Sąjungą ieškoti naujos strategijos, leisiančios siekti įpareigojančio susitarimo Meksike 2010 m. lapkričio 29 – gruodžio 10 d. vyksiančiame susitikime(COP 16). Vilčių nepateisinusioje Kopenhagos konferencijoje pasaulio šalių lyder...

Europos Komisijos Pirmininko Jose Manuelio Barroso teigimu, susitarimas yra teigiamas žingsnis, tačiau jame iškelti tikslai, Europos Sąjungos požiūriu, nepakankamo užmojo. J. M. Barroso pareiškė esąs nusivylęs Kopenhagos klimato konferencijoje paskutinę minutę šiaip ne taip priimtu susitarimu ir teigia, kad jis toli gražu neatitinka ES lūkesčių. Trumpesniame nei trys lapai pakte nėra ES itin svarbiais laikomų aspektų.

Devintąją Kopenhagos klimato kaitos konferencijos dieną buvo paaukota Afrika. G77 derybinio bloko, į kurį įeina ir Afrikos valstybės, pozicija buvo aiški: vidutinės pasaulio temperatūros pakilimas 2 laipsniais C reikštų 3 – 3,5 C atšilimą Afrikoje.

„Šalta ne tik Kopenhagoje, bet ir Bella konferencijų centre“, – apie įtemptą derybų atmosferą Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje (COP15) kalbėjo pirmadienį į ją atvykusios Europos Parlamento delegacijos vadovas Jo Leinen. Netrukus paaiškės, ar pasauliui pavyks rasti kompromisą: galutinius sprendimus penktadienį priims 120 valstybių ir vyriausybių vadovai, tarp kurių bus ir JAV prezidentas B. Obama. „Apmaudu, kad Kopenhaga neatneš galutinio visapusiško susitarimo.

Gruodžio 8 – 18 dienomis Kopenhagoje vykstančioje JT pasaulinėje klimato konferencijoje Kinija pareiškė, jog imsis aktyvių veiksmų prieš klimato atšilimą. Tačiau didžiausią indėlį į klimato apsaugą turi įnešti vakarų Europa, JAV ir kitos išsivysčiusios šalys. Bent jau taip įsitikinęs Tong Mingtao – Kinijos ambasadorius Lietuvoje. „Dabar įsivaizduokime.

Policija panaudojo ašarines dujas ir suėmė mažiausia 200 aktyvistų, kurie bandė pralaužti saugumo užkardą Kopenhagoje vykstančioje klimato konferencijoje. Skelbiama, kad aktyvistai planavo šturmuoti pagrindinę derybų salę, kurioje tuo metu rinkosi pasaulio valstybių lyderiai. Tačiau pakeliui tikslo link aktyvistus, kurių buvo apie 2 tūkst., sustabdė policijos užkarda. Siekdami juos išskirstyti, policininkai panaudojo ašarines dujas.

Kopenhagos susitikimą galime įvardinti kaip dominuojantį pastarojo meto ne tik Europos Sąjungos, bet ir viso pasaulio įvykį. Reikia tikėtis, kad bendras tarpvalstybinis susitarimas bus pasiektas, o pagrindiniai susitarimo siekiai sulauks pasaulio bendruomenės paramos. Be to, akivaizdu kad atmosferos taršos sumažinimas gali įtakoti ir visą eilę ekonominių, energetinių ir (geo)politinių klausimų.

Danijos policija praėjusią naktį apsupo  Kopenhagos Kristianijos rajoną ir pirmą kartą per visą klimato kaitos konferenciją panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus. „The Times“ skelbia, kad policija iš viso sulaikė 150 protestuotojų. Kristianijos blokada buvo nutraukta tik 1 val. 20 min. ir tuomet policininkai leido iš rajono išeiti maždaug 2 tūkst. žmonių, kurie ten rengė vakarėlį.