Gruodžio 8 – 18 dienomis Kopenhagoje vykstančioje JT pasaulinėje klimato konferencijoje Kinija pareiškė, jog imsis aktyvių veiksmų prieš klimato atšilimą. Tačiau didžiausią indėlį į klimato apsaugą turi įnešti vakarų Europa, JAV ir kitos išsivysčiusios šalys. Bent jau taip įsitikinęs Tong Mingtao – Kinijos ambasadorius Lietuvoje.
„Dabar įsivaizduokime. Visi kartu mes nueiname į brangų restoraną, kuriame aš atsisėdu prie nukrauto vaišėmis stalo, viską suvalgau, o paskui pasiūlau jums po lygiai sumokėti už pietūs, nors jūs net neprisilietėte prie maisto. Tai jums nelabai patiktų. Taip yra ir su klimato atšilimu, ne visi vienodai kalti dėl šiandien vykstančių gamtos kataklizmų“, – vaizdžiai Kinijos poziciją klimato atšilimo klausimu apibrėžia T. Mingtao.
Šiuo metu Kinija yra laikoma didžiausia gamtos teršėja pasaulyje. 2006 metais Kinijos išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekis sudarė apie 20 procentų viso pasaulio išmetamų dujų kiekio. Tuo dažniausiai ir operuojama siekiant apkaltinti Kiniją neracionaliu gamtos niokojimu. Drauge tikimasi, kad Kinija smarkiai apribos anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.
Kopenhagos konferencijos metu Kinijos premjeras Wen Jiabao atkreipė pasaulio bendruomenės dėmesį į esamos skaičiavimo metodikos klaidingumą. Juk Kinija tai pirmiausia didžiausia gyventojų skaičiumi pasaulio valstybė. Tad išeina, jog 1,3 mlrd. jos gyventojų neigiamos ūkinės veiklos pasekmės – 20 proc. viso pasaulio anglies dioksido atmosferoje. Tuo metu kai milijardas išsivysčiusių šalių gyventojų tais pat metais išmetė į atmosferą per 50 procentų teršalų.
Tuo pat metu T. Mingtao primena, kad išsivysčiusios valstybės savo pramonę sukūrė mažų mažiausiai prieš 100 metų. Jau XIX amžiaus viduryje europiečiai be jokių apribojimų teršė ir niokojo gamtą, kraudamiesi kapitalus. Tad, diplomato nuomone, išsivysčiusios Europos valstybės ir JAV turėtų pirmiausia prisiimti atsakomybę.
„Dabar vakarų valstybės nori, kad išlaidomis lygia dalimi prisidėtų visos valstybės, bet nesupranta, kad besivystančioms šalims tik dabar pradėjusioms kurti pramonę, trūksta lėšų ir svarbiausia – technologijų“, - teigia Kinijos ambasadorius Lietuvoje.
Ambasadorius taip pat pabrėžė, kad Kinija nuo 1990 iki 2005 metų jau sugebėjo sumažinti anglies dioksido išmetimą BVP vienetui 46 procentais, tuo metu, kai išsivysčiusios valstybės tik 26 procentais. Planuojama, kad po Kopenhagos konferencijos Kinija įsipareigos sumažinti anglies dvideginio išmetimą dar 40–45 procentais BVP vienetui. Panašiai sumažinti kenksmingų dujų emisiją turėtų ir Vakarai. Likusioms „trečiojo pasaulio šalims“ nurodyta mažesnė kartelė – 15–30 procentų.
Konferencijos metu paaiškėjo, kad ES valstybės kovai su klimato kaita iki 2012 metų besivystančioms šalims, tame tarpe ir Kinijai, planuoja skirti 7,2 mlrd. eurų. Taigi planuojama, kad 192 valstybių pasaulio valstybių atstovai gruodžio 18 dieną Kopenhagoje pasirašys naują tarptautinę sutartį, kuri turės pakeisti Kioto protokolą.
Andrejus Žukovskis
