kipras petrauskas

Antrasis šių metų BMW Lietuvos kartingo čempionato ir „Siųsk pigiau“ Lietuvos kartingo taurės etapas vyko naujutėle asfalto danga galinčiame pasigirti Bačiūnų kartodrome – tai buvo savotiškas krikštas šiai sporto bazei, kurią dar pamena nemažai iki šiol lenktyniaujančių sportininkų. Į varžybas atvyko ir svečių iš Latvijos bei Estijos, o dviem lenktynininkams iš Ukrainos tai buvo savotiškas debiutas Lietuvoje.

 LRT televizija žiūrovams Velykų proga parengė staigmeną: jau šį sekmadienį kviečiame žiūrėti naują filmą apie garsųjį Lietuvos tenorą, Nacionalinės premijos laureatą Virgilijų Noreiką. Dokumentinio filmo „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ – kovo 31 dieną, sekmadienį, 17.40 val.

Opera grįžta į savo senuosius namus Basanavičiaus gatvėje, tiesa, neilgam, tačiau įspūdingam vizitui. Vilniaus operos festivalis, kartu su nacionaline programa Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009, kviečia į tris spektaklius dabartiniame Rusų dramos teatre birželio 12, 25 ir 26 dienomis. Senajame operos teatre opera gyveno nuo 1948 iki 1974 metų. Vyresnės kartos solistai  savo prisiminimuose kalba apie senojo Operos teatro žavesį.

„Todėl, kad tai nepaprastai įdomus teatras ir įdomūs spektakliai, – sako prof. Virgilijus Noreika. – Todėl, kad tai pripažintas ir garsus teatras ne tik Rusijoje, bet ir pasaulyje. Sunku mene objektyviai sakyti „geriausias“, tačiau tai neabejotinai vienas iš dviejų geriausių operos teatrų Rusijoje. Su Marijos teatru susijusi ir mūsų operos teatro istorija, jame beveik dešimtį metų po mokslų Sankt Peterburge dainavo mano mokytojas Kipras Petrauskas.

Nors jau nuo XIX a. pabaigos buvo ne vienas bandymas sukurti tautinę lietuvišką operą, pirmosios lietuviškos operos kūrėjais buvo lemta tapti dramaturgui Gabrieliui Landsbergiui – Žemkalniui ir kompozitoriui Mikui Petrauskui. 1906 metų lapkričio 6 dieną Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje ir buvo parodyta pirmoji lietuviška opera „Birutė“. Operos libretui buvo pasirinktas siužetas iš Lietuvos praeities, kada Birutė nebuvo įšventinta į vaidilutes, o tapo  kunigaikščio Kęstučio žmona.

Gilias lietuvybės šaknis turinčiame Sankt Peterburge po ilgo laiko vėl imtas leisti lietuviškas laikraštis.Lietuvių ir rusų kalbomis eisiantį laikraštį "Peterburgo lietuvis" ėmėsi leisti Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės iniciatyvinė grupė - filologės Vanda Kazanskienė ir Apolonija Kalnietė, publicistas Vitalijus Bručas ir kiti. Pirmasis leidinio numeris pasirodė prieš Kalėdas, nuo Naujųjų metų jį tikimasi leisti reguliariai.

Gilias lietuvybės šaknis turinčiame Sankt Peterburge po ilgo laiko vėl imtas leisti lietuviškas laikraštis.Lietuvių ir rusų kalbomis eisiantį laikraštį „Peterburgo lietuvis“ ėmėsi leisti Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės iniciatyvinė grupė – filologės Vanda Kazanskienė ir Apolonija Kalnietė, publicistas Vitalijus Bručas ir kiti. Pirmasis leidinio numeris pasirodė prieš Kalėdas, nuo Naujųjų metų jį tikimasi leisti reguliariai.

Į mokslinę ir praktinę konferenciją Sankt Peterburge susirinkę lietuvių bei rusų atstovai nagrinėja vieno iškiliausių lietuvių poetų ir visuomenės veikėjų Maironio biografiją, aptaria poetinį jo palikimą.

Vienas didžiausių Lietuvos tapytojų, lietuvių dailės klasikas Algirdas Petrulis mini gražų 90 metų jubiliejų. Ta proga naujausių menininko darbų paroda atidaryta “Lietuvos aido” galerijoje sostinėje, o Vilniaus rotušėje veikia retrospektyvinė dailės Maestro kūrinių paroda. Tapytojas Algirdas Petrulis mokėsi Kauno meno mokykloje, J. Vienožinskio studijoje.

Vilniaus rotušėje susirinkę operos solistai, aktoriai bei muzikantai paminėjo 130-ąsias garsaus kompozitoriaus ir dainininko, pirmosios lietuviškos operos "Birutė" autoriaus Miko Petrausko gimimo metines. Pirmadienį čia Lietuvos menininkų rūmai surengė M. Petrausko atminimui skirtą vakarą.

“Na, iš ko man padaryti “pletką”? Na, ką nurauti? Nieko nepažįstu...” - depresijos apimta svarsto vieno blizgančio ir pigaus (moraline prasme) žurnalo reporterė vakarėlyje. Atsiuntė ją “padaryti “pletkų”, o publika - beviltiška. Vieni kultūrininkai. Iš jų - nei įmantresnės suknelės, nei aksesuarų, visi spindi smegenimis ir ironiškais žvilgsniais. “Gal ką žinote?..” - maldaujantis žvilgsnis. Žinome. Kas su kuo, kada metė, kada pradėjo.

Nuo balandžio 24 iki gegužės 4 dienos Kaune vyksiantis projektas "Art Propaganda" suteiks galimybę meno kūrėjams ir "vartotojams" diskutuoti apie šiuolaikinio meno paskirtį. Šiuolaikinio meno galerija "ARTeritorija" jūsų dėmesiui siūlo projektus, pasiūlytus konkrečioms Kauno miesto erdvėms, ir kviečia pareikšti savo nuomonę bei rinkti labiausiai patikusį kūrinį. Skulptūra “Penki japonai”Autorius Redas Diržys Laisvė.

Į Lietuvos nacionalinę filharmoniją sugrįžta XIX a. prancūzų kompozitoriaus Camille’o Saint-Saenso opera "Samsonas ir Dalila". Kauno ir Vilniaus salėse operos koncertinė versija skambės vasario 20 ir 22 dieną. Prieš 17 metų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atlikta ši opera žymėjo jauno dainininko Sergejaus Larino karjeros pradžią, sakė antradienio (02.18) spaudos konferencijoje Nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas.