Vilniaus rotušėje susirinkę operos solistai, aktoriai bei muzikantai paminėjo 130-ąsias garsaus kompozitoriaus ir dainininko, pirmosios lietuviškos operos "Birutė" autoriaus Miko Petrausko gimimo metines. Pirmadienį čia Lietuvos menininkų rūmai surengė M. Petrausko atminimui skirtą vakarą.
Su M. Petrausko vardu siejama šalies profesionaliosios muzikos, taip pat ir lietuviškos nacionalinės operos pradžia, nes 1906 m. M. Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvišką operą "Birutė" pagal Gabrieliaus Landsbergio - Žemkalnio pjesę. Joje debiutavo ir jaunesnysis kompozitoriaus brolis, būsimasis dainininkas Kipras Petrauskas. 1924 m. Bostone surengta dar vienos jo operos "Eglė žalčių karalienė" premjera. Be minėtų operų, kompozitorius yra sukūręs ir harmonizavęs daugiau kaip du šimtus dainų chorams, solistams, duetams, taip pat ir instrumentinių kūrinių.
Pažangių pažiūrų kompozitorius kėlė policijos susidomėjimą, todėl buvo priverstas išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur praleido daugiau nei 20 metų. Čia jis plėtė visuomeninę kultūrinę veiklą tarp lietuvių išeivių: Bostone įkūrė muzikos ir dramos draugiją "Gabija", Čikagoje, Detroite, Niujorke bei Bostone įsteigė lietuvių emigrantų muzikos mokyklas, vadintas lietuviškomis muzikos konservatorijomis.
Pasak M. Petrausko atminimui skirto vakaro vedėjo, dainininko ir režisieriaus Egidijaus Mažinto, šios konservatorijos buvo lygumo, pagarbos žmogui pavyzdys, atramos taškas lietuvių "kultūrininkų" rengimui, įkvėpdavęs tautodailei, poezijai bei kitokiai meninei saviraiškai. Kompozitorius lietuvių kolonijose rengė koncertus, organizavo lietuviškus vakarus, nes liaudį, pasak jo, reikia šviesti ir duoti jai pasijusti žmogumi.
"Aš noriu rašyti liaudžiai. Aš noriu, kad mano muzika galėtų naudotis platieji gyventojų sluoksniai", - rašė jis prieš pat mirtį. Šie žodžiai, vakaro dalyvių nuomone, pagrindė visą kompozitoriaus kūrybinį gyvenimą.
Anot vakaro vedėjo, kompozitoriaus gimimo metinės turėjo būti minimos pernai spalio 13 d., tačiau valstybės kultūrinės institucijos visiškai neskyrė dėmesio šio iškilaus lietuvių veikėjo atminimui. Todėl šis vakaras surengtas asmenine E. Mažinto iniciatyva, o jam talkinti sutiko dramos studija "Žemyna", susirinkusiesiems priminusi scenas iš kompozitoriaus gyvenimo Vilniuje, Bostone bei Čikagoje, operos solistai bei muzikantai, atlikę M. Petrausko bei kitų kompozitorių kūrinius.
Vakaro metu skambėjo operos solisto Česlovo Nausėdos atliekama ištrauka iš kompozitoriaus Vytauto Klovos operos "Vaiva", M. Petrausko harmonizuota lietuvių liaudies daina "Bernužėli, nesvoliok" bei arija iš Ruggero Leoncavallo (Ružero Leonkavalio) operos "Pajacai".
O Irena Milkevičiūtė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, vakaro vedėjo pavadinta lietuvių operos primadona, atliko ariją iš Giacomo Puccini (Džakomo Pučinio) operos "Toska", M. Petrausko harmonizuotą lietuvių liaudies dainą "Pasvarcyk, antela". Taip pat kartu su Č. Nausėda ji atliko Eglės ir Rūtenio duetą iš V. Klovos operos "Pilėnai".
Pasak E. Mažinto, muzikologai, vertindami M. Petrausko palikimą, kaltina jį primityvia kompozicija bei muzikos dėsnių nepaisymu, bet kompozitoriaus muzika buvo suprantama paprastiems, sunkiai dirbantiems žmonėms, padėdavo jiems pralinksmėti. Tad E. Mažintas kartu su I. Milkevičiūte pralinksmino susirinkusiuosius humoristine M. Petrausko daina "Atneša diedas kukulių viedrą".
ELTA
