kaupimas pensijai

Dėl netylančio skandalo, kuomet, kaip įtariama, buvo pavogti ir kazino pralošti svetimi milijonai, papildomai pensiją kaupiantys gyventojai susirūpino, kur laikomi ir investuojami jų pinigai. Žmonės teiraujasi, ar gali patys keisti fondus ir įmones, kuriose kaupia. Fondų valdytojai atsako, kad kaupiantys gali keisti ir fondus, ir įmones. Tačiau įspėja, kad tai jiems gali kainuoti papildomus mokesčius.

Gyventojai kaupimo pensijai atsisakyti negali, tačiau gali įmokas sustabdyti bent metams. Dalis tai ir planuoja padaryti, o sutaupytus pinigus skirti šildymo sąskaitoms apmokėti ar tiesiog maistui. Tačiau kaupimo bendrovių ir bankų atstovai pataria to nedaryti. Antroje pensijų pakopoje kaupianti Irena skaičiuoja paskutinius penkerius metus iki pensijos. „Vis dar dirbu, tačiau atlyginimas nedidelis, gyvenu viena. Sunkiausia išgyventi žiemos mėnesius, kai išauga sąskaitos už šildymą.

Augant kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti, o kaupiantys pensiją antroje pensijų pakopoje svarsto jį sustabdyti. Gyventojai skaičiuoja, kad tai padėtų sutaupyti 600 eurų per metus. Tačiau pensijų fondų atstovai pataria ne stabdyti kaupimą, bet mažiau leisti pinigų pramogoms ar restoranams. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas teiravosi, kada reikėtų sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje.

Sotesne senatve didelė dalis gyventojų rūpinasi iš anksto – kaupia pinigus antroje pensijų pakopoje. Tačiau sukauptų pinigų suma žmonių netenkina. Anot jų, pensijų fondai rūpinasi tik savo, o ne kaupiančių gerove. Tuo metu pensijų fondų atstovas tikina, kad gyventojai per mažai kaupia, tam reikėtų skirti bent 10 proc., o ne dabartinius 3 proc. atlyginimo. Tuo metu darbuotojų atstovė ir ekonomistas abejoja pensijų fondų patikimumu.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Gyventojai išėję į pensiją norėtų gyventi oriai, tačiau dažnai pensijos neužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Valdžia skatina kaupti papildomai, tačiau šiemet pensijų fondai skaičiuoja nuostolius. Specialistai pažymi, kad pensiją gyventojams turėtų užtikrinti valstybė ir ji turėtų remti patikimas kaupimo sistemas.  Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą.

Šiuo metu augant kainoms ir sąskaitoms už komunalines paslaugas, gyventojams svarbus kiekvienas uždirbamas euras. Tačiau valstybė verčia gyventojus pensijų kaupimui skirti vidutiniškai 30 eurų per mėnesį. Per metus susidaro jau 360 eurų.  Įvairios institucijos tikina, kad šie pinigai žmonėms pravers senatvėje. Tačiau gyventojai atkerta, kad sąskaitas apmokėti reikia dabar. Be to, ne visi yra informuojami, kad nuo jų algų atskaičiuojami pinigai.

Viskam brangstant ir artėjant ekonominiam sunkmečiui gyventojai ieško būdų sutaupyti. Vienas jų – II pensijų pakopos įmokų „atostogos“. Gyventojai, kurie kaupia pinigus II pensijų pakopoje gali sustabdyti įmokų mokėjimą metams. Žmonės skaičiuoja, kad per metus sutaupytų 480 eurų. Tačiau pensijų fondų atstovai bando gyventojus atkalbėti nuo šių įmokų „atostogų“ ir siūlo gyventojams verčiau atsisakyti pramogų ir restoranų.

Pasibaigus karantinui pensijų fonduose kaupiamo turto vertė vėl ėmė augti, tačiau pirmo šių metų pusmečio rezultatas lieka neigiamas. Būsimų pensininkų turto vertė susitraukė daugiau kaip 5 proc., praneša Lietuvos bankas. Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai per 2020 m. antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas: bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėn. sudarė +11,1 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) nuo birželio 1 d. vadovauja „Swedbank“ investicijų valdymo vadovas Tadas Gudaitis, kurį asociacijos valdybos nariai išrinko ir paskyrė naujuoju asociacijos direktoriumi, rašoma asociacijos pranešime. Pirmą kartą suformuotoje LIPFA valdyboje taip pat dirbs „INVL Asset Management“ vadovė Laura Križinauskienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė bei „SEB investicijų valdymo“ vadovas Tadas Peciukevičius.

Nuo metų pradžios keičiasi II pakopos pensijų fondų valdymas: per artimiausius trejus metus pensijų fondų turto valdymo mokesčiai nuosekliai sumažės iki 0,5 proc., o kiekvienas fondas dalyvių lėšas privalės investuoti tik pagal gyvenimo ciklo principą. Šie pokyčiai yra susiję su nauja pensijų kaupimo tvarka. „Mažėjantys mokesčiai ir tiesioginė sąsaja tarp dalyvių amžiaus bei jiems tenkančios investavimo rizikos leis optimizuoti II pakopos pensijų fonduose kaupiančių gyventojų uždarbį.

Pensiją privačiuose antros pakopos fonduose kaupiantys žmonės vidutiniškai šiuo metu turi prikaupę po du tūkstančius eurų, – rodo šiandien paskelbti Lietuvos banko duomenys. Premjeras sako, kad vargu, ar visiems pavyks prikaupti tiek, kad užsitikrintų orią senatvę. Todėl svarstoma sudaryti galimybę privačių fondų dalyviams grįžti į Sodrą.

Keturi penktadaliai šalies gyventojų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, yra sudarę ir pensijų kaupimo sutartis. Tačiau beveik trečdalis iš jų negauna draudžiamųjų pajamų. Dėl to už šiuos gyventojus įmokos į pensijų fondus nepervedamos. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, iš viso gyventojai yra sudarę 1,06 mln. pensijų kaupimo sutarčių. Tačiau kiekvieną mėnesį per 330 tūkst. iš jų negauna draudžiamųjų pajamų, nuo kurių ir skaičiuojamos įmokos į pensijų fondus.

Prieš keletą dienų Latvijos vyriausybė nusprendė nuo kitų metų iki 4 proc. didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu kaimyninė valstybė pensiją kaupiantiesiems perveda 2 proc. nuo jų sumokamų socialinių mokesčių. Anksčiau ši suma siekė 8 proc. Sprendimą imti atstatinėti įmokas į pensijų fondus vyriausybė priėmė išklausiusi Socialinės gerovės ministerijos išvadų. Numatyta, kad nuo 2015-ųjų įmoka sudarys 5 proc. pajamų, o 2016 metais – 6 proc.

Dauguma šiandienos pensininkų, būdami darbingo amžiaus, būtų rinkęsi kaupiamąjį gyvybės draudimą, jeigu tuo metu jiems būtų pasiūlyta tokia galimybė. Atliktas pensininkų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad sukauptus pinigus didžioji dalis pensinio amžiaus žmonių išleistų vaistams ir poilsiui sanatorijose. Atlikus gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakytą pensinio amžiaus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.

Europos šalyse rekomenduojama didinti įmokas į pensijų fondus – tokią išvadą po atlikto nuodugnaus tyrimo pateikė Europos pensinio aprūpinimo federacija. Tyrimo metu buvo išanalizuota padėtis 21-oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių. „Pirmas dalykas, kuris krinta į akis, yra tai, kad būsimųjų pensininkų kaupiamas turtas Europoje jau šiuo metu siekia solidžią sumą ir nuolat auga.