Žmonės teiraujasi, ar gali patys keisti fondus ir įmones, kuriose kaupia. Fondų valdytojai atsako, kad kaupiantys gali keisti ir fondus, ir įmones. Tačiau įspėja, kad tai jiems gali kainuoti papildomus mokesčius.
Pastaruoju metu netyla kalbos apie Estijoje registruotos investicinės bendrovės „BaltCap“ buvusį partnerį Šarūną Stepukonį, kuris, kaip įtariama, pralošė svetimus milijonus eurų ir galiausiai buvo suimtas.
Dėl, kaip įtariama, neteisėtos veiklos nuostolių patyrė ne tik Estijos, bet ir Lietuvos pensijų fondai, investavę į minėtą bendrovę.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad „Swedbank“ ir SEB pensijų fondai, kuriuose kaupia lietuviai, nurašė 3,16 mln. eurų fondų turto vertės.
Susirūpino kaupiamais pinigais
Pastaruoju metu gyventojai susirūpino pensijai kaupiamais pinigais, jie tikina, kad norėtų pakeisti tiek fondus, tiek įmones, kuriose kaupia.
Portalo tv3.lt skaitytojas Romas pasakojo, kad jau senokai kaupia antroje pensijų pakopoje.
„Tikiuosi, bent kažkiek prisidurti prie pirmosios pensijos.
Tačiau tas skandalas su „BaltCap“ iššvaistytais milijonais sumažino pasitikėjimą papildomu kaupimu, juk tai yra nuo mano atlyginimo nuskaičiuojami pinigai“, – piktinosi vyras.
Jis nerimauja, kad žmonės kaupia senatvei, tačiau kažkas tuos pinigus paprasčiausiai pavagia ir dėl to fondų turtas sumažėja.
„Norėčiau pats rinktis fondus, kur tuos pinigus laikyti. Kodėl tai turi kažkas nuspręsti už mane. Apskritai norėčiau tuos pinigus atsiimti ir investuoti ten, kur man atrodo geriausia. Tačiau to padaryti negaliu. Netgi sulaukęs pensijos visų pinigų pasiimti negalėsiu“, – skundėsi vyras.
Jis teiravosi, ar tikrai negali pats pasirinkti fondo, kuriame būtų laikomi ir investuojami pinigai.
„Šiuo metu papildomai pensijai kaupiu viename banke, tačiau galbūt apsimoka pereiti į kitą banką ir kitur kaupti“, – teiravosi vyras.
Patys gali rinktis fondus
Šiaulių banko Ryšių su investuotojais komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis komentavo, kad gyventojai, dalyvaujantys II pakopos pensijų kaupime ir turintys pensijų kaupimo sąskaitą bet kurioje finansų įstaigoje, gali bet kada pakeisti tiek pensijų fondą, tiek bendrovę.
„Tarkime, pereiti iš jiems automatiškai pagal amžių priskirto tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondo į bet kurį kitą fondą. Jie taip pat gali bet kada pakeisti pačią pensijų kaupimo bendrovę, pavyzdžiui, iš bet kurios kitos pensijų kaupimo bendrovės pereiti kaupti į mūsų banko valdomą II pakopos pensijų fondą.
Gyventojų, kurie keičia II pakopos pensijų fondus ar pensijų kaupimo bendroves, pasitaiko nuolat, nes tai konkurencinga rinka, kur kiekvienas kaupiantysis savo nuožiūra gali priimti sprendimą, kur kaupti“, – komentavo banko atstovas.
„SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vyresnysis fondų valdytojas Paulius Kabelis irgi tikino, kad klientai galia patys pasirinkti II pensijų pakopos fondą.
„Tačiau rekomenduojame kaupti sau tinkamos rizikos fonde, t.y. tame, kuris buvo priskirtas automatiškai pagal amžių. Gyvenimo ciklo fondų atsiradimas prieš penkis metus išsprendė svarbią sistemos problemą, kad žmonės kaupė per daug konservatyviai.
Po reformos daugelis klientų buvo perkelti į aukštesnės rizikos fondus, kuriuose dominuoja įmonių akcijos ir kurie per tuos penkis metus uždirbo 50–60 proc. siekiančią grąžą“, – komentavo specialistas.
„Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas Darius Svidleras taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 m. įdiegta gyvenimo ciklo fondų sistema II pakopoje, kai pensijų fondo rizika kinta pagal jo dalyvių amžių, leidžia pensijų dalyviams iki pat išėjimo į pensiją kaupti tame pačiame fonde, jiems nėra poreikio keisti fondus.
„Tačiau dalyviai gali patys nuspręsti ir keisti pensijų fondus (tarp II pakopos pensijų fondų). Svarbu pabrėžti, kad rekomenduojame rinktis tinkamą pagal amžių fondą (fondo pavadinime nurodyti gimimo metai), nes kaupiant ne savo amžiaus fonde kyla rizika sukaupti mažiau išėjimo į pensiją dienai“, – tikino fondų valdytojas.
Gali keisti kaupimo bendrovę, tačiau taikomas mokestis
Anot D. Svidlero, jei žmogus į kaupimą yra įtraukiamas automatiškai, jam fondas priskiriamas pagal amžiaus grupę.
„Kaupiantieji turi galimybę keisti ir kaupimo bendrovę. Matome, kad į „Swedbank“ pensijų fondus praėjusias metais pasirinko pereiti daugiau žmonių, nei norėjo pereiti į kitą bendrovę“, – sakė D. Svidleras.
Tuo metu pasak P. Kabelio, klientai bendrovę keičia gana retai. Nors yra ir aktyviau bendroves keičiančių žmonių, tačiau statistinis pensijų fondų dalyvis per visą kaupimo laikotarpį bendrovę greičiausiai pakeis vos porą kartų.
„Ar verta keisti pensijų kaupimo bendrovę, vienareikšmiškai įvertinti neįmanoma, nes greičiausiai yra ir tokių klientų, kurie sėkmingai pakeitė bendrovę, ir tokių, kurie būtų sukaupę daugiau, jeigu nebūtų nieko darę ir likę kaupti ten, kur kaupė.
Svarbu yra žinoti, kodėl keiti bendrovę – ar dėl to, kad kita bendrovė ar fondas pernai uždirbo didesnę grąžą, ar dėl to, kad labiau tiki kažkurios pensijų kaupimo bendrovės strategija“, – komentavo fondų valdytojas.
Anot jo, praeities grąžos rezultatai negarantuoja, kad tokie patys ar panašūs rezultatai bus pasiekti ir ateityje.
Pensijų fondų kaupimas yra ilgalaikis procesas ir abejotina, kad pernelyg dažnas bendrovės ar pensijų fondo toje pačioje bendrovėje keitimas būtų naudingas, jei kaskart būtų keičiama pagal trumpalaikį fondo grąžos rezultatą.
Nes taikomas 0,05 proc. pensijų kaupimo bendrovės keitimo mokestis, kuris, jei keitimas pernelyg dažnas, gali paveikti grąžą“, – įspėjo D. Svidleras.
Keičia įmones, nes netenkina rezultatai?
Anot S. Jarmalio, viena iš priežasčių, dėl kurių gyventojai keičia pensijų kaupimo bendroves, yra jų rezultatai.
„Jeigu pensijų fondų dalyvis yra aktyvus ir nuolat seka rezultatus, jis galėtų įžvelgti tam tikras ilgalaikes tendencijas ir rinktis tą bendrovę, kuri, pavyzdžiui, ilguoju laikotarpiu generuoja didesnę grąžą. Kitas pasirinkimo motyvas gali būti – rizikos vertinimas.
Paprastai renkantis fondus rekomenduojama žiūrėti ne tik grąžą, bet ir įvertinti, kokią riziką fondas prisiima. Tiek pensijų fondų grąžą, tiek rizikas ir jų palyginimus nuolat skelbia Lietuvos bankas. Tačiau svarbu atsiminti, kad praeities rezultatai negarantuoja, kad tokie patys ar panašūs rezultatai bus ir ateityje“, – įspėjo banko atstovas.
Galimas poveikis pensijų kaupimo dalyviams
Lietuvos bankas (LB), vertindamas galimą beprecedentę vagystę iš „BaltCap“, pranešime spaudai atkreipia dėmesį, kad šis atvejis susijęs su darbuotojo galimai nusikalstama veikla, o ne investavimu ar pensijų sistemomis.
„BaltCap“ nėra pensijų fondas. Tai alternatyvių investicijų valdymo įmonė, registruota Estijoje ir prižiūrima Estijos priežiūros institucijos, todėl tyrimą atlieka Estijos finansų rinkos priežiūros, Lietuvos ir Europos teisėsaugos institucijos, praneša LB.
2023 m. gruodžio 29 d. neaudituotais duomenimis, palyginti su 2023 m. lapkričio 30 d., pensijų fondų investicijų į „BaltCap“ valdomą Infrastruktūros fondą grynųjų aktyvų vertė buvo pakoreguota vidutiniškai 3,16 mln. eurų. Tiek pinigų praras Lietuvos pensininkai, jeigu praloštos lėšos nebus grąžintos.
Korekcijos buvo atliktos „SEB investicijų valdymas“ valdomuose II pakopos pensijų fonduose (1996–2002, 1989–1995, 1982–1988, 1975–1981) ir „Swedbank investicijų valdymas“, valdomuose II pakopos pensijų fonduose (1996–2002, 1989–1995, 1982–1988, 1975–1981, 1968–1974).
Pasak LB, susigrąžinus prarastas Infrastruktūros fondo lėšas, neigiamo poveikio investicijų grąžai neliktų.
LB tikino, kad nors pensininkai gali netekti daugiau nei 3 mln. eurų, pensijų kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra griežtai reglamentuotas.
Senatvės pensijai kaupiamos lėšos investuojamos pagal atitinkamo pensijų fondo nustatytą investavimo kryptį (vadinamasis gyvenimo ciklo investavimas).
Pensijų kaupimo bendrovės investuodamos lėšas privalo laikytis taisyklių, kuriose nustatyta, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma su investavimu susijusi rizika.
Taip pat yra taikomi turto diversifikavimo reikalavimai, sistema sudaryta taip, kad netoli senatvės pensijos amžiaus esantis asmuo būtų maksimaliai apsaugotas nuo turto vertės svyravimų – turto vertės korekcijos buvo atliktos tų pensijų fondų dalyvių fonduose, kuriems iki pensijos liko daugiau kaip devyneri metai.
