kauno senamiestis

Nuo rugpjūčio Kauno senamiestyje įsigaliojus mokamai sumažintos taršos zonai (STZ) pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc. Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, nauja tvarka senamiesčio lankytojams nepatogumų nesukelia, kadangi mokestis taikomas už pravažiavimą, ne įvažiavimą. „Prieš pradedant veikti STZ mokesčiui, kasdien pro senamiestį vidutiniškai pravažiuodavo apie 2 tūkstančiai automobilių. Nuo rugpjūčio šis skaičius sumažėjo iki pusantro tūkstančio. Apie 30 proc.

Kaunas tapo pirmuoju Lietuvos miestu, Senamiestį paskelbusiu mažos taršos zona ir apmokestinusiu žmones, važiuojančius per jį. Nuo rugpjūčio 1-osios kelio trumpintojai, važiuodami per unikalią Kauno vietovę, privalės mokėti 2 eurus. Dalis gyventojų tokius mokesčius vertina skeptiškai, o kavinių savininkai viliasi, kad lankytojams bus patogiau.

Kauno senamiestyje tebestovi XVI a. pastatytas mūrinis namas su gotikiniais rūsiais. 1812 m. birželį čia trumpam buvo apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Su Didžiąja armija jis per Kauną traukė kariauti į Rusijos gilumą. Autentika alsuojantis namas Muitinės gatvėje išliko iki šių dienų, nuo 1984 m. jame vyksta paskaitos Vilniaus universiteto studentams.

Kaune jau veikia sistema, identifikuojanti automobilių numerius ir leidžianti nustatyti transporto priemonės taršumą. Ateityje ši sistema bus naudojama taršos mokesčiams įgyvendinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Martusevičiaus teigimu, šiuo metu sistema testuojama, renkami duomenys, kurie vėliau bus naudojami sprendžiant taršos mokesčių dydį. „Kamerų sistema yra veikianti, šiuo metu vyksta kalibravimo darbai.

Kaune baigiama diegti Mažų emisijų zona – įrengiama ir išbandoma beveik 200 tūkst. eurų kainavusi sistema, kuri fiksuos kiekvieną, įvažiuojantį į Senamiestį, ir išsiųs pranešimą apie tai, kad reikia susimokėti, antradienį rašo portalas „15min“.  Tikslus mokestis už įvažiavimą į Senamiestį mašina dar nėra nustatytas. Taip pat kol kas nėra, kaip bus daroma su pavėžėjais, taksi vairuotojais, aptarnaujančiu personalu, dirbančiaisiais bei gyvenančiais šioje apmokestinamoje zonoje.

Sekmadienio paryčiais policijos pareigūnai sulaikė du jaunuolius, Kauno senamiestyje apgadinusius kelis automobilius. 1999 ir 2001 metais gimę jaunuoliai sulaikyti penktadienį paryčiais, jie taip pat pristatyti tyrimui dėl narkotikų vartojimo. Kauno Policijos duomenimis, sekmadienį, apie 04.30 val. Kaune, Kumelių gatvėje, gautas pranešimas apie galbūt spardomus automobilius.

Vilniaus gatvėje Kaune jau gali lankytis žmonės – rangovai skelbia baigę tiesti požemines komunikacijas. O akmeninio grindinio kloti negali ir ne tik dėl įšalusios žemės, bet ir dėl darbus įšaldžiusių teisminių ginčų su paveldosaugininkais. Ar pavyks laiku baigti šios senamiesčio gatvės rekonstrukciją, kol kas nežino niekas.

Kaune įsiplieskė aistros dėl rekonstruojamos Vilniaus gatvės grindinio. Teismų duris varsto paveldosaugininkai, siekiantys išsaugoti senamiestyje autentiškus akmenis, ir Kauno valdžia, norinti juos pjauti ir šlifuoti. Ši į savo pusę bando patraukti kuo daugiau gyventojų ir įrengusi lygaus grindinio pavyzdį kviečia dalyvauti apklausoje.

Kovo viduryje Lietuvoje įvestas karantinas gerokai pakoregavo Kauno senamiestyje veikusių restoranų likimus. Keletas pripažintų vietų – vis dar uždarytos, pakeitė pavadinimus ar išvis išnyko. Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kaip dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos keičiasi kulinarinis šio miesto žemėlapis.

Kauno senamiestis galėtų būti vienas gražiausių šalyje. Čia stūkso išlikę gotikos, renesanso, baroko epochų, savitos tarpukario laikų architektūros pastatai. Bet architektai juos vadina išbarstytais pavieniais perlais nesutvarkytoje ir nepatrauklioje aplinkoje. O ir daug senųjų pastatų virtę griuvėsiais. Nemažai jų privatizuoti, tikintis brangiai parduoti, bet jau daug metų jie tik šiurpina turistus, kurie klausinėja, ar Kauno nenusiaubė koks nors šių laikų karas.