Požemines komunikacijas Vilniaus gatvėje Kauno senamiestyje baigę teisti rangovai džiūgauja – aštuoniasdešimtmetį skaičiavę vamzdžiai pakeisti naujais, atskirtos buitinių ir lietaus nuotekų sistemos. Tai kainavo milijoną 300 tūkstančių. Tad esą avarijų ir iš po žemių trykštančių fontanų karts nuo karto vis skandinusių senamiestį ir po to atsiveriančių įgriuvų nebeliks.
„Visus namus, kaip matote, lietvamzdžiai pajungti į paviršinių nuotekų sistemą, vanduo nuo stogų nebebėgs ant šaligatvių, tai žmonės nevaikščios apledėjusiais šaligatviais. Dar ką padarėm, tokį ypatingą darbą, kad pajungėm Katedros šventoriaus tinklus, jie jau neskęs, nes šitoj vietoj nebuvo jokio tinklo“, – aiškina „Kauno vandenys“ technikos direktorius Darius Gražys.
Darbus įmonė spėjo užbaigti kaip ir žadėjo – iki Kalėdų, kad gatve per šventes jau galėtų judėti žmonės. Nors planus ir jaukė archeologai, aptikę apie porą tūkstančių senovinių radinių. Jie oficialiai paskelbė, kad viduramžiais ir kauniečiai jau buvę batuoti – rado 15 amžiaus odinių batų fragmentus.
„Archeologai buvo tie žmonės, kurie prižiūrėjo, stabdė ir neleido dirbti, kol nepadarė tyrimų, kiek jie ilgiau dirbo, tiek trumpėjo mums terminas“, – sako D. Gražys.
Savivaldybės atstovai sako, ilgiausioje senamiesčio gatvėje viskas jau paruošta ir akmeninio grindinio klojimui, bet darbus stabdo ne tik įšalas, bet ir teisminiai ginčai su paveldo sergėtojais. Tad grindinio akmenų kalnai dabar štai stūkso Dariaus ir Girėno aerodromo teritorijoje.
„Mes turime neišspręstą klausimą galutinai dėl tašytų akmenų dangos. Šaligatviai, bortai ir visi kiti dalykai tai dėl jų ginčo ir konflikto jokio nėra. Tai beliko išsispręst akmenų klausimą, ir esant tinkamom ir sąlygom pradėsime darbuotis“, – sako miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
„Greitu metu neturės būti, nes įsivėlėme į teismus“, – teigia kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus inspektorė Asta Naureckaitė.
Savivaldybė norėtų, kad Vilniaus gatvėje nugultų lygiai nupjauti akmenys, ir dalį jų rangovai jau spėjo nulyginti. O į tai apskundę paveldosaugininkai sako, pjauti per pusę senuosius akmenis – nusikaltimas.
„Akmenys turi būti tokie kokie yra, nes tai vertingoji savybė ir jų matmenis keisti nevalia, nes tai numato paveldosaugos reikalavimai. Turim išsaugoti juos. Turi rengti darbo brėžinius, kurie iki šiol nėra suderinti dėl pačių akmenų tvarkybos, ir turi teikti Kauno skyriui derinti“, – teigia A. Naureckaitė.
„Tikim, kad per sausį iki vasario vidurio pavyks su KPD baigti derinimus ir rasti kompromisinį sprendinį“, – sako A. Pakalniškis.
Kokie akmenys bus pakloti Vilniaus gatvėje spręs teismas. Posėdis numatytas sausio pabaigoje. O gatvės rekonstrukciją savivaldybė tikisi baigti iki gegužės pabaigos.
