Kauno senamiestis galėtų būti vienas gražiausių šalyje. Čia stūkso išlikę gotikos, renesanso, baroko epochų, savitos tarpukario laikų architektūros pastatai. Bet architektai juos vadina išbarstytais pavieniais perlais nesutvarkytoje ir nepatrauklioje aplinkoje. O ir daug senųjų pastatų virtę griuvėsiais. Nemažai jų privatizuoti, tikintis brangiai parduoti, bet jau daug metų jie tik šiurpina turistus, kurie klausinėja, ar Kauno nenusiaubė koks nors šių laikų karas. Miesto valdžia jau ne pirmi metai siūlo keisti įstatymus, kurie leistų didinti nekilnojamojo turto mokestį apleistų pastatų savininkams.
Gražuolis išdaužtais dantimis
Architektas Audrys Karalius apgailestaudamas tiesiai šviesiai rėžia, kad Kauno senamiesčio veidas yra bjauriai sudarkytas. „Šis miestas yra tarsi gražuolis su išmuštais dantimis ir nusėtas mėlynių, – vaizdžiai apibūdino architektūrinę miesto situaciją A.Karalius. – Taip, čia yra nuostabių pastatų, bet tai tarsi architektūros perlai, neįpinti į jokį vientisą miesto audinį, nes stūkso tarp apleistų statinių.“
Architektas pastebi, kad senamiesčio kiemai yra neskoningai perstatyti, netekę savo natūralių erdvių, nesutvarkyti. „Jei ir atsiranda iniciatyvių gyventojų, kurie norėtų sukurti jaukią aplinką, jiems to neleidžia įvairios valdžios biurokratinės kliūtys“, – teigė jis.
Pasak A.Karaliaus, labiausiai miestą bjauroja apleisti, griūvantys statiniai. „Tik Vilniaus gatvė išoriškai sutvarkyta, čia padaugėjo kavinių, tai sukėlė paauglišką džiūgavimą esą senamiestis atgimsta, bet užtenka pažvelgti į šalutines gatveles, kiemus ir džiaugsmas greitai išgaruoja“, – rėžė A.Karalius.
Pastatai vaiduokliai, pasak architekto, daro senamiestį nepatrauklų. „Skirtingai nei sostinėje, čia nėra prestižinė vieta gyventi ir dauguma centre įsikūrusių žmonių yra iš žemesnio nei vidutinis socialinio sluoksnio“, – įsitikinęs jis.
Klausia, ar nebuvo karo
Naujoji Kauno taryba neseniai kreipėsi į šalies valdžią, kad būtų leidžiama padidinti nekilnojamojo turto mokestį neprižiūrintiems savo turto savininkams. Šiuo metu savivaldybė gali nustatyti nuo 0,3 proc. iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Maksimalus 1 proc. tarifas taikomas 33 Kaune esantiems pastatams, bet iš viso priskaičiuojama per 100 tokių statinių.
Kauno tarybos narys Gintautas Labanauskas mano, kad mokestį reikėtų didinti bent iki 3 proc. „Tikiuosi šis pasiūlymas Seime neužstrigs ir apleisto turto savininkai nepaveiks politikų“, – vylėsi jis.
G.Labanauskas prisimena, kai viena savivaldybėje apsilankiusi užsienio delegacija, pasivaikščiojusi po senamiestį, paklausė, ar Lietuvai kartais neteko įsivelti į pilietinius karus kaip Balkanuose. „Juos nustebino griuvėsių miesto centre gausa“, – sakė politikas.
Didinti nekilnojamojo turto tarifą šią vasarą pasiūlė ir parlamentaras Jurgis Razma. Jis mano, kad galima leisti mokestį didinti iki 6 proc. „Inicijuoti įstatymo pataisas paprašė Palangos valdžia, kuri negali priversti savininkų sutvarkyti griuvėsius gražiose gamtos vietose,– pasakojo jis. – Tokie apleisti statiniai ne tik kelia pavojų, bet ir yra piktžaizdės turistus siekiantiems pritraukti miestams.“
Vyriausybė kurčia
G.Labanauskas mano, kad reikėtų ne tik didinti mokesčius apsileidusiems savininkams, bet ir perimti efektyvesnę kovos taktiką, taikomą daugelyje kitų šalių. „Pavyzdžiui, JAV įspėja savininkus net jei šie reprezentacinėse vietose nenusipjauna žolės. Jei įspėjimo nepaisoma, savivaldybė savo lėšomis atlieka tuos darbus, tik didesniais įkainiais, ir paskui pateikia sąskaitą, – pasakojo jis. – Pas mus irgi būtų galima sutvarkyti statinius už savivaldybės lėšas ir išieškoti išlaidas iš savininko. Nemokumo atveju jis prarastų neprižiūrėtą ir savivaldybės sutvarkytą turtą.“
Kitas Kauno tarybos narys, buvęs meras Andrius Kupčinskas pasakojo, kad savivaldos pastangas dažnai sužlugdo Aplinkos ministerija. „Verslininkai teisėtai piktinasi, kad, investavę į statinių atnaujinimą, turi mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį, nes pakyla valdomo turto vertė, o apleistų pastatų šeimininkai nieko neveikdami moka tą procentą nuo balansinės, taigi daug mažesnės, vertės. Tačiau mūsų pasiūlymas per pinigus paveikti netvarkingus savininkus likdavo neišgirstas.“
Kelia pavojų
Šiais metais Aleksoto mikrorajone sugriuvo apleistas vilnietėms pensininkėms priklausantis namas. Griūdamos sienos sulamdė du automobilius. Baisesnė nelaimė pernai įvyko Kauno rajone, kai nuo audros apleistame statinyje pasislėpusius keliautojus sužalojo pažirusios plytos, o vieną jų sužalojo mirtinai. Taigi neprižiūrimi statiniai kelia pavojų ir praeiviams. Kauno savivaldybė ne kartą siūlė padidinti baudas apleistų pastatų savininkams nuo dabar maksimalios 5 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt. Bet irgi veltui.
Netgi mažesnėmis baudomis nubausti savininkai išsisuka teismuose. „Jie paprasčiausiai aptveria apleistą pastatą tvora ir formaliai ta teritorija laikoma kaip nekelianti pavojaus, vadinasi, ir bausti nėra už ką“, – skėstelėjo rankomis A.Kupčinskas.
Senamiesčio gyvenamuosius pastatus administruojančios bendrovės „Žaidas“ atstovas Vilius Mackonis teigė, kad situacija gerėja – bent jau senamiesčio daugiabučiuose. „Centro gyventojus sunku įtikinti skirti lėšų saviems būstams remontuoti. Ten taikomi griežti paveldosaugos reikalavimai, namų konstrukcijos yra senoviškos ir specifinės, o tai labai brangina darbus, – aiškino jis. – Tačiau per ilgus gyventojų įtikinėjimo metus situacija lėtai gerėja: jau yra dešimtys namų, kurių sutvarkyti pavojingai nusidėvėję balkonai, pakeisti stogai.“
Apleistų pastatų gausu visoje Lietuvoje
Net ir privertus savininkus sutvarkyti savo turtą, Kaune dar liktų daug statinių, kurių šeimininkai nėra aiškūs. Juos būtų galima pripažinti bešeimininkiais, bet ši teisinė procedūra yra itin sudėtinga ir ilgai trunkanti. Paskui būtina suformuoti ir įregist¬ruoti griuvėsių sklypą, net jei ketinama juos tik nugriauti, o tai kainuoja nemenkus pinigus.
Daug apleistų, griūvančių ir pavojingos būklės pastatų yra ne tik Kaune. Šalyje esama apie 9 tūkst. apleistų statinių, iš kurių apie 80 proc. yra žemės ūkio paskirties. Maždaug pusė visų pastatų neturi savininkų.
Saulius Tvirbutas
