kariuomenė

„Praeities žvalgu“ pramintas Šarūnas Jasiukevičius šiandien žvelgia ne tik į Černobylį, bet ir į visą Ukrainą. Joje likę kariai, kurie kasdien iki išsekimo kovoja už savo tėvynės, žmonių laisvę. Karių poreikiai – milžiniški, o tinkami reikmenys kainuoja tūkstančius. Giliai bene į frontą kariams reikmenis tiekiantis vyras sako, kad už 150 eurų galima pagaminti šarvinę liemenę, kuri gali išgelbėti gyvybę, apsaugodama nuo priešo kulkų.

Lietuvoje veikiančių kadetų mokyklų skaičius galėtų padvigubėti iki keturių, teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius. Jis tai sakė trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, kuriame buvo pristatyta Pilietinio pasipriešinimo strategija. „Dabar turime dvi mokyklas, tai galbūt jų skaičius galėtų augti iki keturių, bet čia yra tam tikri kokybiniai principai, kurie turi būti sudėlioti“, – teigė R. Skaudžius.

Lietuvos kariuomenė perka lazerinę šaulių mokymo sistemą. Kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Alvydas Šiuparis ir Prancūzijos kompanijos „RUAG Defence France SAS“ generalinis direktorius Francois Traxelis šią savaitę pasirašė sutartį dėl tokios mokymo sistemos įsigijimo, pranešė kariuomenė. Sutartyje numatyta iki 2024 metų pabaigos aprūpinti Lietuvos kariuomenės vienetus moderniais skyriaus lygmens lazeriniais šaulių treniruokliais.

Matydama kruviną Rusijos agresiją Ukrainoje, Lietuva skuba stiprinti savo saugumą. Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtina, kad jau po mėnesio Lietuvoje išdygs trys naujos stovyklavietės, kuriose galės apsistoti pora tūkstančių NATO sąjungininkų karių. Na o ar patogu Lietuvoje jau gyvenantiems amerikiečių kariams, prezidentas nusprendė apžiūrėti savo akimis Pabradėje. Poligone šalies vadovas nepraleido progos ir paskraidyti britų kariniu sraigtasparniu.

Savaitgalį kartotinius rezervo karių mokymus pradėjo per 600 piliečių, anksčiau atlikusių tarnybą Lietuvos kariuomenėje, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Įvairiuose Sausumos pajėgų padaliniuose iki balandžio pradžios vyksiančiuose mokymuose rezervistai atnaujins savo karines žinias ir susipažins su kariuomenės naujovėmis.

Lietuvos kariuomenei perkama įranga kovai su bepiločiais orlaiviais, jau pasirašytos pirkimo sutartys, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Kariuomenei bus nupirkta naujos karinės paskirties įrangos, skirtos komerciniams ir kariniams bepiločiams orlaiviams aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti slopinant navigacijos, vaizdo perdavimo bei valdymo signalus, teigiama pranešime.

17-oji karo diena Ukrainoje. Šeštadieni Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl kreipėsi į tautą. Jis tikino, kad šiame kare Rusija jau patyrė didžiausius nuostolius per pastaruosius dešimtmečius. Naujausiame savo vaizdo kreipimesi į tautą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad 31 Rusijos bataliono taktinė grupė tapo nebegalinti kovoti. „Rusijos kariuomenės patiria didžiulius nuostolius.

Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje užfiksuoti 365 priešiškos informacinės veiklos bruožų (dezinformacijos) turėję atvejai – 218 mažiau nei sausį (583), praneša Lietuvos kariuomenė.  Pagrindiniais taikiniais buvo NATO, Lietuvos narystė Aljanse ir šalies užsienio politika. Vis dėlto, pasak Lietuvos kariuomenės, vasarį žymiai išaugo gynybos temų eskalacija – tai sudarė daugiau nei 65 proc. viso priešiškos informacinės veiklos srauto.

Lietuva turi ruoštis visuotinei gynybai. Taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda, o krašto apsaugos ministras kurpia pilietinio pasipriešinimo strategiją, kuri turėtų praplėsti tautiečių akiratį, kaip ginti save ir Tėvynę tiek nuo karinės, tiek nuo kibernetinės grėsmės. Pirmajame pavasario sesijos posėdyje parlamentarai vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos kandidatūros Europos Sąjungoje. Tačiau susikivirčijo dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje pratęsimo.

Ukrainos nacionalinė gvardija paskelbė vaizdo įraša, kuriame užfiksuoti Rusijos kariai, vagiantys viščiukus. Socialiniame tinkle Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovai teigė, kad Rusijos kariai yra išbadėję. „Alkani Rusijos kariai vagia viščiukus iš privataus namų ūkio“, – rašoma socialiniame tinkle.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje sukeltame Maskvos kare dalyvauja šauktiniai, nors prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad ten bus tik profesionalūs kariai. Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, pasipylė pranešimai apie provakarietiškoje šalyje kovojančius jaunus šauktinius rusus. Šauktinių motinos socialiniuose tinkluose ieškojo savo sūnų, o teisių gynimo grupės teigė, kad jas užplūdo šauktinių šeimų skambučiai.

Vyriausybė šiandien svarstys Finansų ministerijos siūlymą didinti išlaidas šalies gynybai iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) ir teikti siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti biudžetą. Toks pakeitimas sudarytų galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų.  „Didėjant įtampai ir prastėjant saugumo situacijai regione, turime daugiau dėmesio skirti mūsų krašto gynybai ir saugumui stiprinti.

Net karo įkarštyje Ukraina nepraranda pozityvaus požiūrio į gyvenimą. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose įamžinti bunkeriuose dainuojantys ir grojantys civiliai. Tačiau jiems nenusileidžia ir už šalies laisvę kovojantys kariai.

Lietuvos kariuomenė pradeda atakos dronų pirkimą, svarsto apie priešlėktuvinės gynybos sistemos plėtrą ir užsimena, kad ateityje galbūt pirks ir tankų. Karas Ukrainoje politikus privertė didinti gynybos biudžetą, o mūsų kariai ne tik ieško modernių ginklų, su kuriais stabdytų galimą įsibrovėlį, bet ir analizuoja Rusijos pajėgų manevrus. Jie, anot kariuomenės vado, visiškai nenustebino. Šiandien Lietuvos kariai treniravosi, kaip stabdyti priešo tankus, jeigu jie įsiveržtų į mūsų žemes.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau 13-ą dieną. Vyksta aktyvūs Rusijos ir Ukrainos kariuomenės susidūrimai. Lietuvoje žmonių nuotaikos – neramios. Netyla diskusijos, ką turėtų daryti NATO ir baimė dėl pačios Lietuvos. Į šias baimes sureagavo Lietuvos kariuomenė. Savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame sureagavo į klausimą „Ar mus puls?“.  Pateikiame visą Lietuvos kariuomenės publikuotą įrašą.

Mažiausiai 13 žmonių žuvo pirmadienį artilerijai smūgiavus į kepyklą Makarive, maždaug už 50 km į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Oficialioje ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ nurodoma, kad, pirminiais duomenimis, kepyklos teritorijoje apšaudymo metu buvo maždaug 30 žmonių. Pagalbos tarnybos pranešė, kad pavyko išgelbėti penkis asmenis, kurie buvo įstrigę tarp griuvėsių. Incidento metu kepykla jau nedirbo.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet didinti gynybos biudžetą iki mažiausiai 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovas sako matantis besiformuojančią politinę valią palaikyti šitiek augsiančius asignavimus krašto apsaugai. „Po konsultacijų su politinėmis partijomis matau, kad formuojasi politinė valia palaikyti mano siekį didinti karinių išlaidų lygį iki ne mažiau kaip 3 proc.

Jungtinių Valstijų karinių pajėgų vadas generolas Markas A. Milley sekmadienį pranešė, jog į Lietuvą atvyks daugiau amerikiečių karių. Pasak generolo, jie bus paimti iš rytiniame NATO sparne dislokuojamos JAV brigados. Pajėgos bus dislokuojamos tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą. „Šiuo metu vyksta čia atvyksiančių karių dislokavimas“, – žurnalistams Pabradės poligone, Švenčionių rajone sakė M. A. Milley.

Šią savaitę Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje vyko regioninės artimos oro paramos pratybos „Aršus Vilkas„ (angl. „Furious Wolf“). Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybų metu valdyti sraigtasparnių ir naikintuvų atakas treniravosi jungtinės paramos ugnimi valdymo specialistai – ant žemės esantys kariai, nuolat palaikantys ryšį su orlaiviais ir pagal specialias procedūras nurodantys jiems ant žemės esančius taikinius.

JAV ir Rusijos kariuomenės įsteigė tiesioginę telefono liniją, kad sumažintų „apsiskaičiavimo“ rizikas, Maskvai tęsiant invaziją į Ukrainą, penktadienį pranešė Pentagonas. „Dekonfliktavimo linija“ tarp JAV karinių pajėgų vadovybės Europoje ir Rusijos gynybos ministerijos buvo įkurta anksčiau šią savaitę, sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby. „Neturiu jokios informacijos apie tai, ar ji buvo panaudota, – žurnalistams sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad yra įrodymų, jog Rusijos kariuomenė naudoja kasetinius sprogmenis.  Per spaudos konferenciją J. Stoltenbergas žurnalistams teigė, kad yra įrodymų apie kasetinių bombų naudojimą, rašo CNN.  Būtent šis naudojamas ginklas gali aplinkoje paskleisti daugybę daug mažesnių sprogmenų.

Vyriausybė ruošiasi skirti per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Tai Vyriausybė svarstys penktadienį rengiamame posėdyje. Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. „Nutarimo projekto tikslas – skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai teikti“, – rašoma Finansų ministerijos teikime Vyriausybei.

Lietuva prašo Vokietijos atsiųsti daugiau karių ir tikisi pagalbos pertvarkyti mūsų oro gynybos sistemą. Taip pareiškė Gitanas Nausėda, priėmęs čia atvykusį Vokietijos prezidentą Štainmajerį. Šis savo ruožtu paaiškino, kodėl Vokietija po dešimtmečių nesikišimo politikos nusprendė tiekti ginklus Ukrainai.

Ukrainos gyventojų pasipriešinimas įkvepia ir lietuvius – kovoti su ginklu prieš Rusijos armiją į Ukrainą pasiryžę vykti dešimtys ir šimtai mūsų piliečių, bent jau taip sako Ukrainos ambasadorius. Dar daugiau, tūkstančiai lietuvių stoja į Šaulių sąjungą – mokysis įgūdžių, kurių prireiktų ginant Lietuvą nuo okupantų, susidomėjimas išaugęs ir savanorių pajėgomis. Ryžtą lietuviai vyrai demonstruoja ir miestų gatvėse – sako priešą sutiktų taip pat aršiai, kaip ir ukrainiečiai.

Ukrainą drebinant karo veiksmams, Lietuvoje savo budrumą tikrina NATO sąjungininkai. Amerikiečiai drauge su britais ir lietuviais šį kartą demonstruoja kovinius veiksmus tarp Pabradės ir Kazlų Rūdos. Nors kariai sako, kad pratybos planuotos, treniruočių suintesyvėjimą stebintys gyventojai atvirauja, kad tai suteikia saugumo. Kazlų Rūdos poligone leidžiasi iš Pabradės atskridę šeši amerikiečių sraigtasparniai Chinook, o juos iš oro akylai saugo kovos sraigtasparniai Apache.

Kijevo užėmimas ir Ukrainos vyriausybės nuvertimas nebūtinai pagrindinis rusų tikslas, tai gali būti tik priedanga, teigė Darius Antanaitis.  Lietuvos kariuomenės atsargos majoras TV3 žinių „Dienos komentare“ paaiškino, koks galėtų būti tikrasis rusų strateginis tikslas.

Jungtinės Valstijos penktadienį atmetė „nerimtą“ Rusijos pasiūlymą surengti derybas su Ukraina ir paragino Maskvą parodyti įsipareigojimą diplomatijai išvedant pajėgas iš kaimyninės šalies. Nors Rusija pasiuntė pajėgas į Ukrainą, „dabar matome, kaip Maskva siūlo diplomatiją, kuri vyktų priešais atkreiptą šautuvo vamzdį. Tai nėra tikra diplomatija“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Jungtinės Amerikos Valstijos stiprina Baltijos šalių saugumą. Vasario 24 d. Lietuvoje dislokuotos papildomos JAV karinės pajėgos – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido apginkluoti JAV kariniai orlaiviai F35. Taip pat, reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, JAV priėmė svarbų ir reikalingą sprendimą – pratęsiama JAV sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono Lietuvoje rotacija. „Tai yra adekvati JAV reakcija į Rusijos pradėtą karą mūsų kaimynystėje.

Vokietijos kariuomenė gali nedaug prisidėti, kad palaikytų atsaką į Rusijos surengtą invaziją, ketvirtadienį pripažino buvusi šalies gynybos ministrė, pasak kurios, Berlynas padarė istorinę klaidą nestiprindamas savo kariuomenės.

Šią savaitę Lietuvoje prasideda Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje organizuojamos kasmetinės pratybos „Kardo kirtis 2022“, trečiadienį pranešė kariuomenė. Šios pratybos skirtos treniruoti JAV pajėgų gebėjimą šaltuoju metų laiku taktiškai perdislokuoti karinius vienetus į rytinį NATO regioną bei treniruoti sąveiką su sąjungininkais.  „Kardo kirtis“ – didelio masto pratybų „Europos gynėjas 2022“ dalis.

Norėtųsi, kad Lietuvos kariuomenė technologiškai pralenktų Rusijos kariuomenę, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jo teigimu, negalima visada „baksnoti pirštu“ į sąjungininkus ir prašyti pagalbos, būtina patiems stiprinti savo karinius pajėgumus.

Vengrija pasiųs karių sienos su Ukraina apsaugai sustiprinti, baiminantis galimo pabėgėlių antplūdžio, jeigu Rusijos priešprieša su Kijevo vyriausybe eskaluotųsi, antradienį pranešė gynybos ministras Tiboras Benko.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragina išvesti Rusijos pajėgas iš Baltarusijos ir žada siekti, kad šis klausimas būtų svarstomas Jungtinėse Tautose. „Reikalaujame išvesti Rusijos pajėgas iš mūsų teritorijos. Ir sieksime, kad šis klausimas būtų apsvarstytas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje“, – pirmadienį išplatintame pareiškime sakė S. Cichanouskaja.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjungos valstybės pasiekė „principinį susitarimą“ siųsti karinius ir civilinius patarėjus į Ukrainą, siekiant padėti kurti vakarietiškais standartais paremtą šios šalies kariuomenę. Jis pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Briuselyje vykstančioje Užsienio reikalų taryboje apie šį susitarimą paskelbė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria krašto apsaugos ministro siūlymui kuo skubiau didinti šalies gynybos biudžetą. „Saugumo situacijai regione blogėjant, prezidentas pritaria kuo skubesniam gynybos biudžeto didinimui“, – BNS pirmadienio pavakare informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Apie ketinimus siūlyti didinti gynybos biudžetą dar šiemet BNS sekmadienį informavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusijos pranešimai apie nukautus ukrainiečių „diversantus“ yra preteksto invazijai ieškojimas. „Yra pradžia. Jau vyksta, bet aš nesakau, kad galima daryti dabar kažkokias išvadas, kur čia yra pabaiga, kokie tikslai, ko siekiama, bet pradžia jau yra“, – pirmadienį žurnalistams sakė generolas leitenantas.

Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė nukovusi penkis „diversantus“, esą įžengusius į šalies teritoriją iš Ukrainos, taip pat sunaikinusi dvi neva Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausančias kovines mašinas. Šis pareiškimas yra naujausias iš virtinės, paskelbtų tvyrant didelei įtampai dėl Maskvos pajėgų, sutelktų prie sienos su Ukraina, ir Vakarams nuogąstaujant, kad Kremlius gali inscenizuoti kokį nors incidentą savo potencialiai karinei invazijai į kaimyninę šalį pateisinti.

Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vykstant regiono saugumą stiprinančioms didelio masto tarptautinėms karinėms pratyboms, vasario 21 - kovo 8 dienomis numatomas intensyvesnis karinės technikos judėjimas šalies teritorijoje, rašoma pranešime spaudai.

Žurnalistas, duomenų analitikas ir improvizacinės komedijos specialistas yra tik trys pavyzdžiai, kokie žmonės jungiasi prie naujojo dalinio, kol Rusijos kariai grasina Ukrainai. Serhiy Velichanskis dirbo su Ukrainos veteranais, padėdamas jiems susitaikyti su traumomis, kurias jie patyrė kovojant su Rusijos remiamomis jėgomis, juokaudamas apie tai improvizuotos komedijos vakarais, rašo politico.eu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Kijevo vyriausybės pajėgas  ir prorusiškus separatistus nutraukti artilerijos apšaudymus Rytų Ukrainoje, didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali pasinaudoti padidėjusia įtampa kaip dingstimi įsiveržti į kaimyninę šalį. „Padėtis Donbase pastarosiomis valandomis buvo labai neraminantis. Akivaizdu, kad jau esama aukų“, – po Europos Sąjungos ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimo Briuselyje sakė E. Macronas.

Ukrainos kariškiai ir rytiniame Donbaso regione įsitvirtinę Rusijos palaikomi separatistai penktadienį kaltino vieni kitus naujais ugnies nutraukimo pažeidimais po ankstesnę dieną įvykusio vaikų darželio apšaudymo, smarkiai padidinusio tarptautinę įtampą.     Ukrainos kariuomenės vadavietė rytuose informavo, kad separatistai nuo vidurnakčio iki 9 val. ryto mažiausiai 20 kartų pažeidė ugnies nutraukimo režimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė išlieka „labai didelė“ ir kad tokia invazija gali prasidėti artimiausiomis dienomis, nors Maskva teigia pradėjusi atitraukti pajėgas nuo sienos su kaimynine šalimi. Ši grėsmė yra „labai didelė, nes jie vis dar neišvedė jokių savo pajėgų. Jie atsiuntė [daugiau] karių“, žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.

Rusija gali dar „ne vieną mėnesį“ tęsti Ukrainos krizę, išbandydama Vakarų vienybę, ketvirtadienį prieš vizitą į Kijevą pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. L. Truss dar kartą įspėjo Maskvą, kad jai tektų sumokėti „didžiulę ekonominę kainą“, jei įsiveržtų į savo vakarinę kaimynę. Užsienio reikalų sekretorė pridūrė, kad tokiu atveju būtų „nesąžininga“ nesiimti veiksmų prieš kontroversišką rusiškų dujų eksporto į Europą vamzdyno „Nord Stream 2“ projektą.

Brangiausias istorijoje Lietuvos kariuomenės pirkinys vis dar įstrigęs. Prieš daugiau nei 5-erius metus už beveik 400 milijonų eurų Lietuva pirko pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, tačiau jos vis dar nėra pilnai integruotos mūsų kariuomenėje. Aprūpintas tik vienas batalionas, nors buvo planuota, kad tokių bus 2. Dabar kariuomenės vadai svarsto, kokią techniką Lietuvai reikėtų pirkti „Žemaitijos“ brigadai.

Pietų Lietuvoje vyksta Greitojo reagavimo pajėgose budinčios kovinės grupės pratybos, jos truks visą vasarį, trečiadienį pranešė kariuomenė. Pasak kariuomenės, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos „Pasirengęs ulonas“ pradėtos praėjusią savaitę, jos vykdomos siekiant netikėtai patikrinti kovinę parengtį.

Rusijos pranešimą, kad dalis prie Ukrainos sienų dislokuotų karių grįžta į bazes, „turi lydėti veiksmai“, antradienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock „Kiekvienas realus žingsnis deeskalavimo link suteiktų vilties. Kol kas yra tik pranešimai, o juos turi lydėti veiksmai“, – spaudos konferencijoje Madride po susitikimo su Ispanijos kolega kalbėjo A. Baerbock.

Daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų kelia nerimą Rusijos kariniai veiksmai šalia Ukrainos ir Baltarusijoje, o trečdalis netiki, kad kils rimtas karinis konfliktas, rodo vasario pradžioje BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa. Į klausimą, ar jiems kelia nerimą Rusijos kariniai veiksmai regione, iš viso teigiamai atsakė 54,3 proc. apklaustųjų. 26,6 proc. apklausos dalyvių manė, kad tai tiesiogiai paveiks jų ar artimųjų gyvenimus, 27,7 proc.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Danija yra pasiruošusi įsileisti JAV karinių pajėgų į savo teritoriją pagal naują dvišalį gynybos susitarimą su JAV, didėjant įtampai su Rusija. „Jungtinės Valstijos kreipėsi į Daniją ir pasiūlė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje.

Rusijai grasinant Ukrainai karu Vokietija į Lietuvą siunčia papildomus pusketvirto šimto karių, kurie sustiprins prieš 5 metus mūsų šalyje įsteigtą NATO priešakinių pajėgų batalioną. Jame iki šiol buvo pusė tūkstančio vokiečių karių. Prie karinės technikos išrikiuotos Rukloje Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke esantys kariai sako karo grėsmės nejaučia.