Prezidentas G. Nausėda šiandien – Pabradės poligone. Apsivilkęs karinę aprangą šalies vadovas apžiūrinėja amerikiečių atsivežtą karinę techniką. Čia, Pabradės poligone, šiuo metu treniruojasi ir Lietuvos saugumą nuo galimų pavojų padeda užtikrinti 700 Jungtinių valstijų karių, atvykusių iš Kanzaso.
„Tai yra tankų vienetas, bataliono dydžio vienetas, sustiprintas artilerija ir trumpojo nuotolio sistemomis. Jis dabar turi ir amuniciją, ir savo pajėgumą: ugnies galią, manevrą, kuris galėtų vykdyti kovines gynybines ir puolamąsias užduotis“, – kalba kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Amerikiečių kariai čia gyvena štai tokiuose konteineriuose po du tris. Amerikos kariai, anot dalinio vado, tokiomis gyvenimo sąlygomis patenkinti, kiekviename konteineryje yra langas, šildymo ir vėdinimo aparatai. Kariai turi atskiras patalpas ir poilsiui, ir sportui.
Prezidentas G. Nausėda žada, kad Pabradėje bus įrengta dar viena panašaus dydžio 800 vietų papildoma stovyklavietė NATO šalių kariams. Naujos stovyklavietės išdygs dar šiemet ir prie Suvalkų koridoriaus, o papildoma 400 amerikiečių karių grupė atsiveš dar artimojo nuotolio priešlėktuvinių gynybos sistemų ir savaeigių artilerijos sistemų.
„Čia Pabradėje bus statoma 800 vietų papildomai stovyklavietė. Ir kitose vietose numatyta statyti laikinas ir nuolatines stovyklavietes. Tai yra Kazlų Rūda, Marijampolė. Mes pasirengę, skiriame tam pinigus, kryptingai dirbame ne tik tam, kad priimtume daugiau amerikiečių, bet ir priešakinių pajėgų kitų NATO valstybių pajėgų Lietuvoje“, – teigia G. Nausėda.
„Trys stovyklos stovės balandžio 15 dieną, nedelsiant, sudarytos jau nuomos sutartys. Kol jos stovės, bus vykdomi konkursai, statysime savo krašto apsaugos sistemos sotvyklas. 40 mln. eurų bus invesutoti tiek į nuomą, tiek nuosavas stovyklas, kurios užtikrins ilgalaikį infrastruktūros poreikį mūsų sąjungininkams ir Lietuvos kariuomenei“, – kalba krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Šalies vadovas poligoną apžiūrėjo ir skrisdamas štai šiuo Jungtinės karalystės kariniu sraigtasparniu. Labai svarbi atgrasymo priemonė, anot prezidento, yra oro gynyba. Be to Lietuvoje gali būti dislokuojami ir NATO sąjungininkų laivai. Pasak Gitano Nausėdos, į šalį siunčiamų karių skaičius nėra baigtinis, jis priklausys nuo Lietuvos pasirengimo užtikrinti jiems patogias gyvenimo ir treniravimosi sąlygas.
„Partneriai, matydami mūsų pastangas yra pasirengę pastiprinti mus. Pastiprinimas svarbu, kad būtų ne vien atgrasymo teorine prasme, bet kad visi puikiai matytų, kad batai padėti ant mūsų žemės kareiviški. Ir kad mes kartu su sąjungininkais suprantame ir reaguojame į kintančią saugumo situaciją“, – sako G. Nausėda.
Seime atstovaujamų partijų atstovai jau derina naują Nacionalinį susitarimą, kuriame ketina įtvirtinti didesnį gynybos finansavimą. Tiesa, gynybos finansavimo kartelę procentais nuo BVP partijos ketina susitarime įrašyti įvertinusios realius įsigijimų poreikius ir galimybes.
„Tam reikia skirti visus maksimalius resursus, gali būti daugiau negu 3, gal kitais metais reikia 3,5 ar 4 proc. pagal mūsų gynybos poreikius“, – tikina Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis.
Politikai svarsto susitarime įrašyti siekį stiprinti NATO priešakinių pajėgų buvimą regione, visuotinę gynybą, o konservatoriai siūlo greičiau imtis ir visuotinio šaukimo.
„Mano politinė jėga tikrai siūlys visuotinį šaukimą. Bet kadangi siekiame tvaraus susitarimo, kitos partijos turės pasakyti, ką jos galvoja apie tai“, – kalba Seimo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Be to, solidarizuodamasi su Ukraina ir smerkdama Rusijos vykdomas civilių žudynes ir miestų griovimus, Lietuvos užsienio reikalų ministerija nusprendė išsiųsti iš Lietuvos keturis Rusijos diplomatus, juos paskelbusi nepageidaujamais asmenimis. Po tris Rusijos diplomatus išsiunčia ir Latvija, ir Estija, o Bulgarija – dešimt.
