karas

Rusijos Ortodoksų bažnyčios neseniai patvirtintas dokumentas, pateisinantis Kremliaus ketinimus sunaikinti Ukrainą, labai panašus į islamo radikalų ideologinius argumentus.

Rusija į karą ir Ukrainos miestų griovimą kiša milijardus, bet griūva pati. Kremliaus pamiršti eiliniai rusai tą ypač pajuto pastarosiomis dienomis. Orenburgo regione pratrūkus užtvankai, vietiniai jau keikia valdžią, o funkcionieriai tyčiojasi – seka pasakas gyventojams, kad užtvanką neva sugriovė pelės ar žiurkės. O Smolenske nugarmėjęs beveik dešimtmetį netvarkytas tiltas perkirto pagrindinę logistinę arteriją tarp Maskvos ir Minsko.

Rusija naktį iš oro smogė dviem energetikos objektams pietų Ukrainoje, trečiadienį pranešė pareigūnai. „Priešas atakavo energetikos objektus šalies pietuose“, – sakoma Ukrainos energetikos ministerijos pranešime. Jame teigiama, kad taikiniu tapo pastotė Mykolajive, taip pat elektros energijos gamybos įrenginiai Odesos regione.

Donecko srities Kostiantynivkos mieste rusų aviacinės bombos smūgio vietoje gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė moters ir vaiko kūnus. Tai trečiadienį feisbuke pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. Antradienį Rusijos aviacija nusitaikė į dviejų aukštų gyvenamąjį namą Kostiantynivkoje ir jį iš dalies sugriovė. Gelbėtojai užgesino kilusį gaisrą ir surado 1964 metais gimusio vyro kūną.

Donecko srityje per rusų apšaudymą balandžio 9 d. žuvo vienas civilis, dar devyni žmonės buvo sužeisti. Tai trečiadienį feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Balandžio 9 d. rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją – Kostiantynivkoje. Dar devyni žmonės srityje per parą buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.

Rusijos kariuomenė atakavo Odesos kritinės bei transporto ir logistikos infrastruktūros objektus, du žmonės buvo sužeisti, apgadintas energetikos objektas. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos Pietų gynybos pajėgos tai pranešė „Telegram“ kanale. Auštant Rusijos kariškiai raketomis, taip pat ir balistinėmis, atakavo Odesos sritį. Okupantai smogė kritinės bei transporto ir logistikos infrastruktūros objektams. Yra žinoma apie du nukentėjusius transporto įmonės darbuotojus.

Ukrainos karinė žvalgyba prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš Rusijos karinio jūrų laivyno raketnešį Baltijos jūroje, praneša „Bloomberg“. Pasak leidinio, su operacija susipažinęs pareigūnas teigė, kad ši operacija rodo Kyjivo pastangas smogti Kremliaus pajėgoms toli nuo fronto linijos. Tai buvo pirmas kartas, kai Ukrainos pajėgos atakavo Rusijos teritoriją Kaliningrade. Žvalgybos pareigūnas, kalbėjęs leidiniui su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad išpuolį įvykdė Ukrainos pajėgos.

Poltavos srityje per Rusijos raketų ataką balandžio 8 d. nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 12, tarp sužeistųjų – du vaikai. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, naktį į antradienį Poltavos srityje dirbo beveik 100 gelbėtojų. Vakare rusų raketa smogė dviejų aukštų daugiabučiam namui, kuriame gyveno apie 30 žmonių. Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai išgelbėjo du žmones.

Naktį į antradienį kelios Rusijos smogiamųjų dronų grupės atakavo vakarines Ukrainos sritis. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Agentūros korespondentas informavo apie sprogimus Chmelnyckio srityje. „Lvivo srityje dirba oro gynyba. Dar viena „šahedų“ grupė juda iš Ternopilio srities į Lvivo sritį. Likite saugioje vietoje", - parašė "Telegram" kanale Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.

Dėl JAV Kongreso neveiklumo Ukraina jau praranda pozicijas fronto linijoje. Tai pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre. „Pastarąsias kelias savaites, kelis mėnesius stebėjome, kaip Ukraina praranda pozicijas mūšio lauke. Ir taip yra dėl Kongreso neveiklumo“, – „Ukrinform“ citavo K. Jean-Pierre. Atstovė pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos turėtų ir toliau padėti Ukrainai šiame kare, nes ukrainiečiai kovoja už savo laisvę, demokratiją ir prieš V. Putino agresiją.

Radikalus islamistinis judėjimas „Hamas“ slopina viltis dėl greitų paliaubų Gazos kare. Per pastarąjį netiesioginių derybų ratą Kaire, kuriame dalyvavo ir Izraelio, Kataro bei JAV delegacijos, pažangos nepasiekta, pirmadienį agentūrai „Reuters“ pareiškė palestiniečių organizacijos atstovas. Prieš tai Egipto TV kanalas „Al-QKahera News“ pranešė, kad derybos pasistūmėjo į priekį. Visos dalyvaujančios šalys susitarė dėl principinių punktų, pranešė stotis, remdamasi aukštu Egipto atstovu.

Svarbios Rusijos civilinės tarnybos, pavyzdžiui, ligoninės, kenčia nuo rusų invazijos į Ukrainą padarinių, teigia britų žvalgyba. To priežastis, anot pirmadienį Gynybos ministerijos Londone paskelbtos ataskaitos, yra didžiuliai žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, kurie skiriami karui. „Medicinos darbuotojų skaičius Rusijoje 2024 m. toliau mažės“, –  sakoma čia. Anot Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro, Rusija samdo medicinos personalą Afrikoje.

Rusija pakeitė atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą taktiką ir dabar taikosi į pažeidžiamiausiose vietovėse esančias elektrines, naudodama tiksliai valdomas raketas, pirmadienį pranešė britų leidinys „Financial Times“. Ukrainos pareigūnų teigimu, pastarosiomis savaitėmis Maskvos padaryta žala yra ne tokio plataus masto kaip 2022–2023 metų žiemą, tačiau sudėtingesnė. Dabar, anot jų, aiškiai siekiama padaryti nuolatinę ir nepataisomą žalą.

Praėjusią parą, balandžio 7-ąją, okupantai rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar vieną sužeidė. Tai pirmadienį feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Balandžio 7-ąją rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją – Časiv Jare. Dar vienas žmogus srityje praėjusią parą buvo sužeistas“, – pažymėjo pareigūnas.

Rusofašistai vakar Charkive per atakas pražudę aštuonis žmones, šiandien vėl smūgiuoja miestui ir kėsinasi į žmonių namus bei kritinę infrastruktūrą. Atakas pasmerkęs Zelenskis priekaištauja partneriams, kad dėl oro gynybos sistemų trūkumo turi rinktis, kurį miestą nuo rusų puolimo gint, o kurį ne. O mes raginame nedelsti – ir paremti Ukrainą. Ukrainiečių ašaros ir neviltis. Rusofašistai ir toliau neleidžia Charkivui atsikvėpti.

Rusofašistai, vakar Charkive per atakas pražudę aštuonis žmones, šiandien vėl smūgiuoja miestui ir kėsinasi į civilių namus bei kritinę infrastruktūrą. Atakas pasmerkęs Zelenskis priekaištauja partneriams, kad dėl oro gynybos sistemų trūkumo turi rinktis, kurį miestą nuo rusų puolimo ginti, o kurio ne. O mes raginame nedelsti ir paremti Ukrainą. Vengrijos sostinėje – didžiausias protestas prieš Orbano valdžią per kelerius metus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kyjivas pralaimės karą su Rusija, jei JAV Kongresas nepatvirtins karinės pagalbos kovai su Maskvos invazija. „Būtina konkrečiai pasakyti Kongresui, kad jei Kongresas nepadės Ukrainai, Ukraina pralaimės karą“, – sakė V. Zelenskis per Kyjivo organizuojamos lėšų rinkimo platformos „United24“ susitikimą vaizdo ryšiu. Kongresas jau kelis mėnesius stabdo 60 mlrd. dolerių (55,8 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo patvirtinimą.

Sekmadienį sueina šeši mėnesiai, kai tęsiasi Izraelio ir palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ karas Gazos Ruože, nusinešęs dešimtis tūkstančių gyvybių. Iki šiol vykę tarpininkų bandymai nutraukti karinius veiksmus baigdavosi nerezultatyviai. Kaire sekmadienį tęsiamos derybos dėl paliaubų ir „Hamas“ laikomų įkaitų paleidimo, o Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu patiria vis didesnį spaudimą tiek tarptautiniu mastu, tiek savo šalyje.

Rusija sistemingai vykdo neteisėtų cheminių atakų prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas kampaniją. Tai rašoma „The Telegraph“ atliktame tyrime. Leidinio žurnalistai kalbėjosi su keliais ukrainiečių kariais, dislokuotais pozicijose palei visą fronto liniją. Jie papasakojo, kad jų pozicijas beveik kasdien atakuodavo nedideli bepiločiai orlaiviai, kurie išmesdavo ašarinių dujų, taip pat kitų cheminių medžiagų.

Karo kuriamas neapibrėžtumas rinkoje verčia užsienio investuotojus būti atsargesnius, tad valstybės parama būtina skatinti vietinių verslų investicijas, pabrėžia Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas. „Savo svarbią misiją matome užpildyti rinkos spragas ten, kur įmonėms labiausiai trūksta finansavimo. (...) Smulkus, vidutinis verslas yra tai, kur trūksta finansavimo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas sulaiko Rusijos okupantų puolimą, tačiau ukrainiečiams bus labai sunku atsilaikyti prieš didelį puolimą, kuris gali prasidėti gegužės pabaigoje arba vasaros pradžioje, mano ukrainiečių atsargos majoras Oleksijus Hetmanas. Apie tai jis kalbėjo „Focus“, rašo UNIAN. „Britų ir amerikiečių žvalgyba įspėjo apie ginklų atsargų problemą, ir čia nėra jokios paslapties.

Minint 75-ąsias NATO metines, nerimo kelia aštrūs kandidato į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimai, esą tų šalių, kurios nemoka už savo gynybą – NATO negintų. Kiek NATO tebėra vientisa ir pasiruošusi ginti, „Dienos komentare“ pasakoja Lietuvos karinis atstovas prie NATO generolas majoras Remigijus Baltrėnas.  Pastaruoju metu pasigirdo abejonių, kad jei iškiltų grėsmė, ar NATO tikrai mus gintų ir suspėtų tai padaryti.

Dėl įtemptos saugumo padėties Izraelis laikinai sustabdė atostogas visuose koviniuose daliniuose. „Izraelio kariuomenė yra kare, todėl ginkluotųjų pajėgų paskirstymas nuolat koreguojamas atsižvelgiant į poreikius“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame kariuomenės pareiškime. Sprendimas esą priimtas įvertinus padėtį. Ar tai susiję su nauja įtampa su Iranu ar situacija Gazos kare, kol kas neaišku.

Rusų pajėgos galimai didina bendrą savo puolamųjų veiksmų Ukrainoje intensyvumą, Rusijos karinės kampanijos įvertinimo ataskaitoje pranešė Karo tyrimų institutas (ISW). ISW atliktos analizės rezultatai rodo, kad rusų pajėgos per pastarąsias dvi savaites tam tikruose fronto ruožuose surengė daugiau mechanizuotų sausumos dalinių puolimų, kuriuose dalyvavo didesnės okupantų pajėgos, be to, ženklus rusų mechanizuotų puolimų aktyvumo padidėjimas stebimas ir visoje karo veiksmų zonoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įvardijo du karo Ukrainoje eigos scenarijus, rašo UNIAN. Anot J. Stoltenbergo, padėtis šiuo metu yra rimta. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | NATO pareigūnas: Ukrainos dronai sutrikdė 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc.

Ukrainos valdžios institucijos kartu su partneriais pamažu planuoja artimiausius mėnesius – gegužė ir birželis turėtų būti aktyvūs, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“. „Mes pamažu planuojame savo darbą su partneriais ateinantiems mėnesiams – tiek gegužė, tiek birželis turėtų būti aktyvumo laikas Ukrainos labui, kad pasiektume savo tikslus kare.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir mano, kad gali pralenkti Ukrainos sąjungininkus bei laimėti mūšio lauke, skelbia „Bloomberg“, rašo „Kanal 24“. Leidiniui apie tai komentavo keturi šaltiniai, susipažinę su Kremliaus karine strategija. Anot leidiniui komentavusių JAV pareigūnų, V. Putinas nėra rimtai nusiteikęs rasti būdą, kaip nutraukti kovas. Tikėtina, kad jis ketina eskaluoti veiksmus ir vis dar turi tikslą pasiekti pergalę.

 Rusijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad po praėjusį mėnesį įvykdyto mirtino teroro išpuolio Maskvos koncertų salėje padaugėjo besiregistruojančių kariauti Ukrainoje. Atsakomybę už išpuolį, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių, prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), ir tai buvo didžiausias toks išpuolis Rusijoje per daugelį metų. Tačiau prezidentas Vladimiras Putinas nuo tada visą laiką nepateikdamas įrodymų teigė, kad prie išpuolio rengimo prisidėjo Ukraina.

Hagoje vykusios konferencijos dėl teisingumo atkūrimo ir žalos atlyginimo Ukrainai politinę deklaraciją pasirašė 44 valstybės; joje išreiškiama parama specialaus tribunolo dėl agresijos nusikaltimo įsteigimui ir iniciatyvoms panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos naudai.  Pasak ukrainiečių leidinio „Jevropejska pravda“, tarp deklaraciją pasirašiusiųjų yra Jungtinė Karalystė, JAV, Nyderlandai, taip pat Baltijos šalys.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios keturis rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį į trečiadienį paleido į Ukrainą keturis atakos dronus „Shahed“ ir tris zenitines valdomas raketas S-300. Visi keturi dronai buvo sunaikinti virš Chmelnyckio, Žytomyro, Kirovohrado ir Čerkasų sričių.

Šiuo metu nėra grėsmės, kad prasidės karas tarp NATO ir Rusijos, pareiškė JAV ambasadorė NATO Julianne Smith, rašo „Ukrinform“. Vis dėlto į tai žiūrima rimtai. „Mūsų draugams Baltijos šalyse sakau, kad nematome jokios tiesioginės grėsmės NATO teritorijai – nei Baltijos regione, nei kur nors kitur. Mes labai rimtai žiūrime į saugumą Baltijos šalyse ir imamės aktyvių veiksmų, kad padidintume savo buvimą jose, rengtume daugiau pratybų, daugiau mokymų, kad būtume pasirengę bet kokiems pokyčiams.

Ukrainiečiai antžeminiu robotu „Ratel S“ susprogdino tiltą Ivanovskojės kaime Bachmuto kryptimi, rašo UNIAN. „Veikia antžeminis robotas-kamikadzė „Ratel S“. Gynėjai šiuo robotu susprogdino tiltą Ivanovskojės kaime Donecko srityje, o tai gerokai apsunkino rusų logistiką“, – cituojamas Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas. Anot jo, tokius robotus ukrainiečiai naudoja prieštankinėms minoms gabenti.

Kremlius artimiausiu metu gali pripažinti karą Ukrainoje smerkiančią popmuzikos karalienę Alą Pugačiovą – užsienio agente. Tiesa, šis sprendimas Kremliui nebus lengvas – legendinės dainininkės nepajudinamas statusas verčia Kremlių gerai pagalvoti – ar smerkti legendinę dainininkę, ar nesipykti su jos gerbėjais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Galimai išsipildys dainininkės beveik dvejų metų senumo noras.

Jungtinėms Valstijoms toliau susirūpinimą kelia Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas ir jos pasisako prieš bet kokius Kinijos veiksmus, skirtus padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, pirmadienį Vašingtone įvykusioje spaudos konferencijoje sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Irano remiama Libano „Hezbollah“ grupuotė antradienį perspėjo, kad Izraelis sumokės už tai, kad per Izraelio išpuolį prieš Irano konsulatą Damaske žuvo aukšto rango revoliucijos gvardijos vadas ir kiti asmenys.  Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, „Hezbollah“ beveik kasdien apsikeičia ugnimi su Izraeliu. „Be abejo, šis nusikaltimas nepraeis be bausmės ir keršto priešui“, – sakoma „Hezbollah“ pareiškime.

Garsus video turinio kūrėjas Algis Ramanauskas interneto ir „YouTube“ kanaluose aptiko Seimo narės Agnės Širinskienės interviu. Rūtai Janutienei duotame interviu Seimo narė pavartojo rusišką terminą ir Baltijos valstybes pavadino Pabaltijo šalimis. Apie tai A. Ramanauskas plačiau papasakojo laidoe – „TOP 3“.  Daugiau apie tai laidoje – „TOP 3“. „Pasiganęs po Janutienės [kanalą – aut. past.

Jungtinių štabo vadų pirmininko generolo Charleso Browno manymu, tikimybė, kad Rusija pavasarį gali pradėti plataus masto puolimą, nėra tokia didelė, praneša naujienų portalas „Defense One“. Generolo teigimu, nuogastavimai dėl plataus masto rusų puolimo pavasarį gali būti perdėti. „Nemanau, kad rusai gali surengti didelį puolimą. Jei pažvelgsime į tai.

JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertai patvirtina, kad Rusija pasiekė teritorinių laimėjimų kare Ukrainoje. Rusų ginkluotosios pajėgos nuo puolamųjų operacijų pradžios spalį užėmė 505 kvadratinių kilometrų plotą, pareiškė ISW ketvirtadienį (vietos laiku) paskelbtoje savo analizėje.

Rusija turimais ginklais šešiskart lenkia Ukrainos pajėgas fronto linijose, dėl to prarandami kariai ir pozicijos, penktadienį paskelbtame retame interviu teigė neseniai paskirtas Ukrainos vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Prieš kelias dienas priešo pranašumas pagal iššautą amuniciją buvo maždaug šeši prie vieno“, – naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė O. Syrskis.

Ukraina penktadienį perspėjo, kad dėl Rusijos oro atakų kyla vis didesnė grėsmė elektros tiekimui, praėjus kelioms valandoms po to, kai dėl smūgių buvo apgadintos kelios elektrinės ir žuvo mažiausiai vienas žmogus. Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino Ukrainos bombardavimą iš oro, nukreiptą prieš energetikos infrastruktūrą, atsakydama į mirtinus Ukrainos išpuolius Rusijos pasienio regionuose.

Realizavus repatriacijos priemones, į Ukrainą buvo grąžinti dar 121 žuvusio kario palaikai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas. 12 iš šių gynėjų žuvo Luhansko srityje, 107 – Donecko srityje, du – Zaporižios srityje.

Per rusų raketų ataką naktį į penktadienį nukentėjo energetikos infrastruktūra Dnipropetrovsko, Vinycios, Ivano Frankivsko, Lvivo, Čerkasų ir Černivcių srityse. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiąnakt Rusija tęsė barbariškas atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą. Energetikos infrastruktūrai padaryta žalos Dnipropetrovsko, Vinycios, Ivano Frankivsko, Lvivo, Čerkasų ir Černivcių srityse“, – informavo D. Šmyhalis.

Per Rusijos didelio masto raketų ataką prieš Ukrainos miestus penktadienio naktį Dnipropetrovsko srityje buvo sužeisti 6 civiliai, pranešė srities gubernatorius. Serhijus Lysakas platformoje „Telegram“ nurodė, kad tarp sužeistųjų yra penkerių metų mergaitė, ir paskelbė nuotraukų, kuriose matyti atakos padariniai. Ukrainos oro pajėgos „Telegram“ pranešė apie naktines rusų raketų atakas, nurodydamos, kad oro pavojus buvo paskelbtas visoje šalyje.

Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą pradėjo naują – karo – erą Europoje. „Žinau, kad tai skamba pribloškiamai, ypač jaunajai kartai, bet turime priprasti prie to, kad prasidėjo nauja era: prieškarinė. Neperdedu, tai darosi kasdien vis aiškiau, – Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ ir Europos partnerių žiniasklaidai sakė D. Tuskas. – Nenoriu nieko gąsdinti, bet karas nebėra praeities samprata.

Rusijos teismas trečiadienį nuteisė vieną vyrą šešeriems metams kalėjime už žinutes internete, kuriose smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą. Tai dar vienas Maskvos griežtos pozicijos karo kritikos atžvilgiu pavyzdys. 35 metų Nikolajų Farafonovą Rusijos šiaurinės Komijos respublikos karinis teismas pripažino kaltu dėl „viešo kurstymo vykdyti teroro aktus“, pranešė vietos žiniasklaida.

Per naktinę rusų ataką Zaporižioje sužeistos dvi moterys, „šahedų“ nuolaužos apgadino namus privačiame sektoriuje. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Per naktinę „šahedų“ ataką Zaporižioje sužeistos dvi moterys. Nuo priešo bepiločių orlaivių nuolaužų užsidegė gyvenamieji namai privačiame sektoriuje. Gelbėtojai operatyviai užgesino liepsnas. Atakos detalės tikslinamos.

Per Rusijos smūgius rytiniame Ukrainos Charkivo regione trečiadienį buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė pareigūnai, o Maskva pareiškė, kad numušė ukrainiečių raketų. Charkivo regionas ribojasi su Rusija ir nuo 2022 metų vasario invazijos yra nuolat apšaudomas, o dėl naujausių bombardavimų tūkstančiai žmonių liko be elektros.

Lietuvai ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, vis dar nėra aišku, kur juos apgyvendinti, tad jie būstą turės nuomotis patys. Dėl to kyla grėsmė, kad ims trūkti būstų nuomai, o kainos augs, kaip buvo prasidėjus karui Ukrainoje. Vis tik bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas ramina, kad vietų tikrai atsiras – net šiandien būtų galima pasiūlyti 2,4 tūkst. būstų ar apartamentų.

Teroro išpuolis Maskvoje kelia daugybę klausimų. Per porą dienų nuskambėjo bent kelios rimtos versijos, kas ir kodėl iš tiesų įvyko. Ar kalta Islamo valstybė? O gal pats Putino režimas šitaip sprendžia savo vidaus problemas?  Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.