karas

Per pastarąją parą įvairiuose fronto ruožuose įvyko 79 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos kariuomenės susirėmimai, rašo „Obozrevatel“. Ukrainos kariai atrėmė daugybę priešo atakų – karščiausia padėtis buvo Avdijivkos kryptimi, taip pat Novopavlivkos ir Lymano kryptimis. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Sprogimas Vinycioje Vinycioje nugriaudėjo sprogimas, rašo „Ukriform“. Kol kas duagiau detalių nepateikiama.

Paramos Ukrainai skeptikai JAV prognozuoja, kad šią savaitę pasirašytas įstatymas dėl paramos Ukrainai siuntimo bus paskutinis priimtas didelis JAV pagalbos Kyjivui paketas, rašo „The Hill“. Kritikai pripažįsta, kad Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellis laimėjo šį debatų etapą, prastumdamas 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai.

Rusija sudavė smūgį Balaklijos geležinkelio stoties teritorijai, kai keleiviniame traukinyje buvo žmonių, rašo „Ukrinform“. „Okupantai paleido raketą į geležinkelio stotį, kai elektrinio traukinio Charkivas-Raisinas keleiviniuose vagonuose buvo žmonių. Trys 37, 47, 60 metų moterys ir keturi 39, 49, 49 ir 62 metų vyrai dėl rusų apšaudymo patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų nuo sprogimo. Jie gydomi medicinos įstaigoje“, – sako Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė sulaikiusi buvusį kareivį, kaltinamą padėjusį Rusijos pajėgoms smogti rytinei Charkivo sričiai. Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į šalį 2022 m. vasarį Ukrainos prokurorai iškėlė tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo. Ukrainos saugumo tarnybą (SBU) pranešė sulaikiusi vyrą, kaltinamą atakų „koordinavimu“ Charkivo srityje, esančioje prie Rusijos sienos.

Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį, kalbėdamas Pilietinės platformos, didžiausios koalicinės vyriausybės partijos, nacionalinėje taryboje, perspėjo dėl Rusijos išpuolių prieš Europos šalių saugumą. „Rusijos ir Baltarusijos žvalgyba bando paveikti įvykių eigą visoje Europoje, įskaitant Lenkiją, – sakė jis. – Tai žinome iš to, ką girdime iš visų Europos sostinių.

Rusija jau dabar gamina daugiau ginklų nei jų reikia karui prieš Ukrainą. Maskva papildo savo sandėlius. Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „N-TV“. Pasak ministerijos vadovo, didėjant Rusijos išlaidoms ginkluotei ir šalies ekonomikai pereinant ant „karo bėgių“, nemaža dalis to, kas pagaminama, nebeiškeliauja į frontą, o patenka į sandėlius.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 040 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 462 980 kareivių.

 Rusija ketvirtadienio popietę smogė Donecko srities Udachnės kaimui, yra aukų, praneša „Kanal 24“. Žuvo trys žmonės, visi jie – Ukrainos geležinkelių darbuotojai  Svarbiausi įvykiai: 23:40 | NYT: Ukraina galės naudoti naujus ginklus smūgiams Kryme Ukrainos pajėgos galės naudoti neseniai pristatytą tolimojo nuotolio raketų sistemą ATACMS, kad įveiktų Rusijos pajėgas okupuotame Kryme, „The News York Times“ ketvirtadienį pranešė aukšto rango Pentagono pareigūnai, rašo UNIAN.

Kyjivui reikės daug daugiau nei 61 mlrd. dolerių, kuriuos trečiadienį patvirtino JAV, „Sky news“ pareiškė politikos analitikas Bradley Bowmanas. Anot jo, Ukrainos kova gali trukti ne vienerius metus. JAV parama, eksperto nuomone, padės Ukrainos pajėgoms, tačiau sėkmė nėra garantuota. „Mūsų mikrobangų krosnelių kultūroje mes linkę norėti greitų rezultatų“, – sako B. Bowmanas.

Ukraina kare pradėjo naudoti nebrangius balionus, kurie gali įveikti didelius atstumus ir padaryti didelės žalos okupantams, rašo „Forbes“. Anot leidinio, šie balionai iš didelio aukščio mėto bombas ir yra valdomi sudėtinga nestandartine elektronika, turinčia palydovinį ryšį. Tokie balionai dėl savo ypatybių gali būti nukreipti labai tiksliai dideliu atstumu. Kuo aprūpinti šie balionai Dar 2023 m. vasarį Ukrainos gynėjai numušė kelis Rusijos paleistus balionus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad karas tęsis iki 2025 m., rašo „Kanal 24“. Anot jo, rusai gerokai padidino ginklų gamybą ir mobilizuoja daugiau žmonių. Jo vertinimu, Ukrainos sąjungininkų karinės pramonės gamybos pikas numatomas ne anksčiau nei 2024 m. pabaigoje. Todėl Ukraina tikisi, kad karas tęsis iki to laiko. D. Kulebos nuomone, Vakarai turėtų stipriai padidinti ginklų gamybą.

Praėjusią parą Rusijos kariškiai apšaudė 24 Chersono srities gyvenvietes – vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Priešo smūgius patyrė Chersonas, Bilozerka, Antonivka, Sadovė, Poniativka, Jantarnė, Tomyna Balka, Mylovė, Tiahinka, Beryslavas, Novoberyslavas, Novooleksandrivka, Lvovė, Kizomysas, Novokajiriai, Krupycia, Kozackė, Osokorivka, Havryl...

Balandžio 24-osios, trečiadienio, 7 val. duomenimis, Azovo jūroje yra vienas Rusijos karinis laivas. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos tai pranešė „Facebook“ paskyroje. Juodojoje jūroje rusų laivų nėra, Azovo jūroje –1 priešo laivas, Viduržemio jūroje – 7 priešo laivai, tarp jų – 3 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė – iki 20 raketų.

Ukrainos dronai naktį smogė ir apgadino didelę Rusijos plieno gamyklą, agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis Kyjivo žvalgyboje. Svarbiausi įvykiai: 23:48 | Keičiasi Ukrainos pasų išdavimo tvarka Ukrainos ministrų kabinetas priėmė sprendimą, pagal kurį 18-60 metų vyrai galės gauti užsienio valstybių ir Ukrainos pasus tik Ukrainos teritorijoje, rašo UNIAN.

Ukrainoje 37 961 žmogus yra laikomas dingusiu be žinios ypatingomis aplinkybėmis, tarp jų – daugiau kaip 2 tūkst. vaikų. Tai interviu televizijos kanalui „Suspilne“ pareiškė Ypatingomis aplinkybėmis be žinios dingusių asmenų įgaliotinis Arturas Dobroserdovas, praneša „Ukrinform“. „Šiuo metu į Bendrąjį ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų registrą yra įrašyta informacija apie 37 961 žmogų, kuriam suteiktas atitinkamas statusas. Tai kariškiai, civiliai, taip pat 2 124 vaikai“, – sakė jis.

Vytautas V. Landsbergis įsitikinęs, kad svarstymai, kada prasidės karas, yra savęs apgaudinėjimas, mat karas, net jeigu ne Lietuvoje, vis tiek vyksta. TV3 laidoje „Dėmesio centre +“ profesorius kalbėjo apie tai, kodėl jį nustebino Amerikos politika ir kuo Kinija panaši į Rusiją.  Profesoriau, visi klausia, kada bus karas, manau, kad jūs irgi ne kartą girdėjot tą klausimą. Aš asmeniškai atsakau, kad mes prabudome, todėl karo nebus.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas paragino neskelbti karo belaisvių, Rusijos neteisėtai laikomų civilių ir jų artimųjų asmens duomenų. Kaip praneša „Ukrinform“, pareigūnas tai parašė „Telegram“ kanale. „Dar kartą perspėju viešai neplatinti karo belaisvių, Rusijos neteisėtai laikomų civilių ir jų artimųjų asmens duomenų“, – pažymėjo D. Lubinecas.

JAV administracija rengia didesnį nei įprastai karinės pagalbos Ukrainai paketą, jame, be skubiai reikalingos artilerijos ir oro gynybos, bus ir šarvuočių. Apie tai pranešė leidinys „Politico“, remdamasis JAV pareigūnais. Pentagonas nori, kad paketas būtų parengtas iškart, kai prezidentas Joe Bidenas pasirašys pagalbos Ukrainai įstatymo projektą. Jis tai padarys, kai jį antradienį patvirtins Senatas.

Rusijos pajėgos smarkiai pasistūmėjo siaurame ruože Rytų Ukrainoje, ir panašu, kad Maskvos puolimas, kuriuo siekiama užimti teritoriją prieš atvykstant Vakarų karinei pagalbai, įgauna vis didesnį pagreitį, rašo „The Guardian“. Svarbiausi įvykiai: 23:42 | CNN šaltiniai: didžioji dalis JAV pagalbos jau yra Lenkijoje ir Vokietijoje JAV Senatas ir Pentagonas teigia, kad galutinai patvirtinus 61 mlrd.

Rusijos pajėgos antradienio naktį dronais atakavo gyvenamąjį rajoną Odesoje ir sužeidė septynis žmones, įskaitant du vaikus, skelbia Pietų Ukrainos gynybos pajėgos.  Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Gynybos pajėgų duomenimis, įvykio vietoje kilo gaisras, o smūgis apgadino mažiausiai 14 butų.  Į įvykio vietą buvo išsiųsti pirmosios pagalbos medikai, kurie suteikė pagalbą 34 žmonėms, įskaitant tris vaikus.

Rusijos kariai, išgyvenę karą Ukrainoje, sukėlė sunkių nusikaltimų bangą Rusijos teritorijoje, rašo „Obozrevatel“. Leidinys surinko išskirtinių nusikalimų istorijas. Anot leidinio, dauguma žudikų ir prievartautojų anksčiau buvo teisti, tačiau Vladimiras Putinas juos išsiųsdavo žudyti į Ukrainą. Dabar Rusija susidūrė su didžiule problema – jie tapo grėsme jos tėvynainiams. Kraupios žmogžudystės Kaip rašoma straipsnyje, dažniausiai jie žudo tuos, kurie nepajėgia pasipriešinti.

Rusijos karas prieš Vakarus jau vyksta, sako pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Anot jo, klausti, ar bus karas Lietuvoje, yra „vaikų darželis“, kadangi Rusija jau iš esmės kariauja prieš Europą, kurios dalimi esame. Taip jis laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sureagavo į klausimą, ar Lietuvoje bus karas. Vytautas Landsbergis: „Karas vyksta“ Anot V. Landsbergio, Rusija vykdo karą ir prieš Lietuvą, nes Lietuvą yra Europos dalis.

Britų leidinys BBC įvardijo, kokius ginklus iš JAV galėtų gauti Ukraina, rašo UNIAN. Dar šeštadienį JAV Atstovų rūmai absoliučia abiejų partijų balsų dauguma patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą, į kurį taip pat įtrauktos skubiai reikalingos ginklų atsargos gynybai nuo Rusijos. Manoma, kad būtinas Senato pritarimas yra neabejotinas.

Rusijos pajėgos bandys pasinaudoti laiku, kai Ukraina dar nebus gavusi JAV paramos, mano karo apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, rašo UNIAN. Anot jo, dėl to Ukrainos laukia sunkus gegužės mėnuo. Laukia sunkus mėnuo O. Kovalenka mano, kad Rusija išnaudos „paskutinį galimybių langą“. „Jie pasinaudos šiuo paskutiniu galimybių langu, jį Rusijos kariai išnaudos kuo giliau Ukrainoje, kad užgrobtų daugiau teritorijos. Juk tada Rusijos Federacijos pranašumas bus išlygintas.

Ukrainos padėtis fronto linijoje artimiausiomis savaitėmis tikriausiai blogės, pirmadienį paskelbtame interviu teigė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas. Jo vertinimas pateiktas tuo metu, kai ginkluotės ir karių stokojančios Ukrainos pajėgos stengiasi sulaikyti Rusijos karius, kurie pastaraisiais mėnesiais užėmė vis daugiau pozicijų ir netrukus turėtų suintensyvinti savo puolimą. „Mūsų nuomone, artimiausiu metu mūsų laukia gana sudėtinga padėtis“, – BBC Ukrainos tarnybai sakė Kyryla Budanovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį telefonu padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už jo „tvirtą paramą“ Kyjivui po to, kai JAV įstatymų leidėjai patvirtino 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos paketą. Svarbiausi įvykiai: 23:54 | Zelenskis: susitarimai dėl Ukrainos aprūpinimo ATACMS raketomis baigti rengti Susitarimai dėl Ukrainos aprūpinimo ilgojo nuotolio ATACMS raketomis baigti rengti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.

Per Rusijos smūgius Ukrainai anksti penktadienį žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, įskaitant du vaikus, o Kyjivas pranešė pirmą kartą numušęs Rusijos strateginį bombonešį. Maskva pranešė, kad karinis lėktuvas, grįždamas į bazę iš kovinės misijos patyrė techninį gedimą ir sudužo šalies pietuose.

Ukraina gali surengti „sprogstantį“ atostogų sezoną Rusijos okupantams Kryme, „Fokus“  pareiškė karinis ekspertas ir buvęs Ukrainos saugumo tarnybos karininkas Ivanas Stupakas, rašo UNIAN. Jis pažymėjo, kad nors rusai nesijaudina dėl Ukrainos karių atvykimo į pusiasalį, okupantai tikrai bijo Specialiųjų operacijų pajėgų ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos išpuolių.

Šiuo metu nemažai diskusijų kelia krašto apsaugos finansavimo klausimas – nesutariama, kaip ir iš kur būtų galima gauti pinigų. Ekonomistas siūlo finansavimą didinti šalies skolos sąskaita. Be to, pastebi, kad valstybė turi nemažai turto, kurį taip pat galima panaudoti krašto apsaugos finansavimui. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pritarė idėjai, kad reikėtų sukurti fondą, kuriame būtų laikomi pinigai krašto apsaugai.

Pasaulyje pastaraisiais metais vis labiau nerimaujama dėl Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus. „Sky news“ pakalbino kelis ekspertus ir klausė jų, ar tikrai artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.

Per Rusijos smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo regione žuvo mažiausiai 11 ir buvo sužeista per 50 žmonių, trečiadienį pranešė pareigūnai. Regionas, kuris šiaurėje ribojasi su Baltarusija, buvo užimtas Rusijos invazijos pradžioje 2022 metų vasarį, bet rusai galiausiai buvo išstumti. Vis dėlto atakos nesiliauja. „Priešas sudavė tris raketų smūgius kone miesto centre. Yra civilių gyventojų, kurie žuvo, ir daug sužeistų.

Ukrainai trūksta šaudmenų. Todėl jos kariai negali pataikyti į reikiamus taikinius net ir efektyviausiais ginklais. Apie tai „Business Insider“ liudija JAV veteranas Jonathanas Poquette, šiuo metu kariaujantis Ukrainoje.

Padėtis rytiniame fronte pastarosiomis dienomis labai pablogėjo. Tai viešai teigia Ukrainos kariuomenės vadai, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN. Anot leidinio, okupantai deda visas pastangas, kad išnaudotų savo pranašumą. „Nepaisant didelių nuostolių, priešas didina pastangas, naudoja naujus šarvuočių dalinius, kurių dėka periodiškai pasiekia taktinių laimėjimų“, – kalba Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Antradienį Seime ketinama pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais įmonės, netiesiogiai remiančios Rusijos karą Ukrainoje, ar su jomis susijusios įmonės negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Rusijos pergalė ukrainiečių kontroliuojamame Časiv Jare, kuriame šiuo metu vyksta rusų puolimas, sukeltų pavojų likusių ukrainiečių kontroliuojamų Donecko miestų saugumui, antradienį „Politico“ sakė Ukrainos kariuomenės atstovas pulkininkas leitenantas Nazaras Vološynas. Svarbiausi įvykiai: 23:41 | Donecko srityje žuvo moteris Antradienį Rusijos kariai apšaudė kaimą Donecko srityje, apšaudymo metu žuvo savo namuose buvusi moteris, rašo „Ukrinform“. Žuvusiai moteriai buvo 63 metai.

Besitęsiant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje kyla nerimas, kad ginklo gali tekti griebtis ir mums. Viešai aidi vis nauji pasisakymai, kaip Lietuva ruošiama karui ir kaip ruoštis žmonėms. Jau vis garsiau prabylama ir apie nuolatinį gąsdinimą karu – ar tai žmonių bauginimas, ar motyvacija būti pasirengus? O kol verslas kalba apie 4 procentus gynybai, žmonės Tenerifę baigia paversti antra Palanga.

Pirmadienį Kryme ukrainiečiai smogė svarbiam okupantų kariniam objektui, rašo „Kanal 24“. Anot leidinio, dar anksčiau dieną Kryme aidėjo sirenos. Skelbiama, kad sirenos kaukė beveik dvi valandas, okupantai siuntė lėktuvus atakoms atremti, paleido dūmų uždangą. Skelbiama, kad Kryme smogta rusų vadavietei Pasak „Ateš“ partizanų judėjimo, tuo metu okupantai pasislėpė gyvenamųjų namų prieigose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis viešai pasakė, ką galvoja apie Europos pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai. Savo pastabas profesorius adresuoja vadinamiesiems „storuliams“, neįvertinantiems realios Rusijos ir jo prezidento Vladimiro grėsmės Europai.

Prasidėjus plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Europa vėl susiduria su grėsme jos teritorijai, o ES yra priversta savo saugumo politikoje daugiausiai dėmesio skirti gynybai. Ukrainoje vykstantis karas kelia egzistencinį pavojų visai Europos Sąjungai. Taip vyriausiasis ES atstovas Josepas Borrellis teigia Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) svetainėje pasirodžiusiame tinklaraščio įraše, kuriame komentuoja savo naujosios knygos „Europa tarp dviejų karų“ pasirodymą.

Istorinė vienybės akimirka: amžini priešininkai krepšinio aikštelėje – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ – petys petin stojo dėl Lietuvos valstybės saugumo. Sekmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio derbyje abi komandos kvietė tūkstančius žiūrovų „Žalgirio“ arenoje ir prie televizorių ekranų palaikyti „4 procentų“ iniciatyvą. Prieš rungtynes abiejų komandų žaidėjai į aikštelę įbėgo su vienodais apšilimo marškinėliais, raginančiais pasirašyti www.4procentai.lt peticiją.

Ingrida Šimonytė pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą. Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius. Tada Ingrida Šimonytė teigė, kad Macrono žodžius sudėliojo taip, kaip jam patogu.

Rusijos ir Kinijos žvalgybos agentūros vis labiau plečia savo veiklą Estijoje, sakoma penktadienį Taline paskelbtoje estų saugumo policijos metinėje ataskaitoje. „Rusijos slaptosios ir saugumo tarnybos tapo daug agresyvesnės. Kai kuriais atvejais jos veikia grubiau, taip pat naudoja labiau užmaskuotus metodus, – teigiama dokumente.

Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio vizitas Vilniuje vyko virš jo šalies telkiantis juodiems debesims. Vakarų žiniasklaidą skelbia įspėjimus apie galimą lūžį mūšio lauke Ukrainos nenaudai. Kur dingo Vakarų pagalba? ,,Dienos komentare“ klausiame politologo Lino Kojalos. Ukrainos prezidento Zelenskio fone užsienio žiniasklaida skelbia apie tai, jog Ukrainoje situacija sudėtinga, Ukrainai trūksta ginklų ir vakarai jų nebetiekia tiek, kiek reikia.

Volodymyrui Zelenskiui viešint Lietuvoje, rusofašistai sudavė vieną galingiausių smūgių Ukrainos energetikai, raketomis Kyjivo pašonėje visiškai sunaikino vieną didžiausių Ukrainos elektrinių. O Charkivo srityje pražudė ir civilių, tarp jų – 14-metę mergaitę. JAV aukščiausio rango generolas Europoje Christopheris Cavolis perspėja – ukrainiečiams tuoj visai baigsis oro gynybos raketos ir artilerijos sviediniai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad vienintelė platforma deryboms dėl taikos gali būti pasiūlyta tik Kyjivo. Taip jis kalbėjo dalyvaudamas Vilniuje vykstančiame Trijų jūrų viršūnių susitikime. „Vienintelė politinė platforma deryboms dėl taikos yra mūsų pasiūlyta platforma, tai yra birželio mėnesį vyksiantis susitikimas dėl taikos.

Izraelis, pasak ministro pirmininko Benyamino Netanyahu, ne tik kariauja Gazoje, bet ir rengiasi „iššūkiams kitose arenose“. Lankydamasis Tel Nofo karinių oro pajėgų bazėje, jis kalbėjo apie „iššūkių kupinas dienas“. Greičiausiai turėdamas omenyje galimas Irano atakas prieš Izraelį, B. Netanyahu sakė: „Mūsų principas paprastas – kas puola mus, tą puolame mes.

Rusijos užsienio reikalų ministerija „nepageidaujamu asmeniu“ paskelbė Austrijos ambasados Maskvoje darbuotoją. Jam nurodyta iki balandžio 18 d. palikti šalį, ketvirtadienį informavo ministerija, kuria remiasi austrų naujienų agentūra APA. Austrija tokio žingsnio ir tikėjosi po to, kai Užsienio reikalų ministerija Vienoje kovo mėnesį nusprendė išsiųsti du šnipinėjimu kaltinamus rusų diplomatus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė Lietuvoje vykstančių derybų dėl pagalbos karo draskomai jo šaliai metu pasirašęs dvišalį saugumo susitarimą su kolega iš Latvijos. Latvijos prezidentas „ir aš ką tik pasirašėme dvišalį saugumo susitarimą. Jame numatyta, kad Latvija kiekvienais metais skirs Ukrainai karinę pagalbą, kurios dydis sieks 0,25 proc. BVP.