23:42 | CNN šaltiniai: didžioji dalis JAV pagalbos jau yra Lenkijoje ir Vokietijoje
JAV Senatas ir Pentagonas teigia, kad galutinai patvirtinus 61 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai, pirmasis pagalbos paketas „bus perduotas iki savaitės pabaigos“. Vis tik didžioji dalis ginklų jau yra Europoje.
CNN, remdamasi informuotu šaltiniu JAV, teigia, kad dalis karinės pagalbos jau yra iš anksto sukaupta sandėliuose Vokietijoje ir Lenkijoje, o tai akivaizdžiai sutrumpins laiką, reikalingą jai pristatyti į Ukrainą. Šaltinis taip pat nurodė, kad artilerijos sviediniai Ukrainą pasieks pirmiausia.
Anot leidinio, Kyjivo pareigūnai stengsis juos kuo greičiau nugabenti ten, kur jų reikia. Tačiau tai vis tiek bus nemenkas logistinis iššūkis, atsižvelgiant į didžiulį kiekį amunicijos. Kitaip tariant, minėtas 10:1 pranašumas, kurį šiuo metu turi Rusija, nebus panaikintas per vieną naktį.
23:20 | JK žvalgyba: rusų pasistūmėjimas rytų Ukrainoje gali kelti grėsmę Vuhledarui
Rusams užėmus Novomychajlivkos kaimą rytų Ukrainoje, gali kilti grėsmė svarbiam Vuhledaro miestui, antradienį pranešė JK gynybos ministerija.
Pranešama, kad rusų pajėgos pirmadienį visiškai užėmė Donecko regione esančią Novomychajlivką. Ukrainos kariuomenės šaltinių teigimų, Rusija šiai operacijai įvykdyti panaudojo 30 000 karių.
Socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) skelbiamoje naujausioje žvalgybos informacijoje gynybos ministerija nurodė, jog padėtis Novomychajlivkoje „rodo, kad rusų pajėgos lėtai, tačiau palaipsniui vis toliau skverbiasi pirmyn“.
Tolesnis priešų pasistūmėjimas į šiaurę nuo Vuhledaro galėtų kelti grėsmę ukrainiečių pozicijoms šiame mieste – vienoje iš svarbiausių tvirtovių, prie kurios „rusų sausumos pajėgos patyrė itin didelių nuostolių“.
Ukrainoje jaučiamas nuovargis dėl jau daugiau nei dvejus metus besitęsiančio karo, prasidėjusio 2022 m. vasarį.
22:43 | Stoltenbergas atskleidė, ar NATO dislokuos branduolinį ginklą Lenkijoje
Aljansas neplanuoja didinti branduolinių ginklų turinčių sąjungininkų skaičiaus, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Po diskusijos apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą Lenkijoje J. Stoltenbergas pažymėjo, kad NATO tam nėra suinteresuota.
„Tokių planų nėra“, – tvirtino jis.
22:12 | Londonas iki 2,5 proc. BVP didins išlaidas gynybai
Britų vyriausybė iki dešimtmečio pabaigos ketina iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) padidinti savo išlaidas gynybai. Tai antradienį pareiškė ministras pirmininkas Rishis Sunakas, susitikęs su Lenkijoje dislokuotais britų kariais. Susitikime dalyvavo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Aljansas yra nubrėžęs tikslą, kad šalių narių gynybos išlaidos sudarytų 2 proc. BVP. Šiuo metu britai gynybai skiria apie 2,3 proc. BVP.
Pasak R. Sunako, per ateinančius šešerius metus į gynybą bus investuota papildomai 75 mlrd. svarų (apie 87 mlrd. eurų). „Šiandien yra lūžio taškas Europos saugumui ir svarbus etapas Didžiosios Britanijos gynybai“, – kalbėjo britų premjeras, kurio toriai šiuo metu apklausose smarkiai atsilieka nuo opozicinės Leiboristų partijos.
NATO vadovas J. Stoltenbergas gyrė Londono įsipareigojimą siekti 2,5 proc. BVP tikslo.
„Didžioji Britanija vėl rodo gerą pavyzdį“, – teigė jis. Tai esą teisinga kryptis, J. Stoltenbergas pabrėžė, jog reikia ir JAV parodyti, kad Europa įneša savo indėlį į NATO.
R. Sunakas antradienį atvyko į Lenkiją lydimas iždo sekretoriaus Jeremy‘io Hunto ir gynybos sekretoriaus Granto Shappso. Čia buvo numatyti jo pokalbiai ir su lenkų premjeru Donaldu Tusku.
21:25 | Žiniasklaida: Rusija pasiekė reikšmingų laimėjimų Rytų Ukrainoje
Rusijos pajėgos smarkiai pasistūmėjo siaurame ruože Rytų Ukrainoje, ir panašu, kad Maskvos puolimas, kuriuo siekiama užimti teritoriją prieš atvykstant Vakarų karinei pagalbai, įgauna vis didesnį pagreitį, rašo „The Guardian“.
Kremliaus karinių tinklaraštininkų paskelbtoje medžiagoje matyti, kaip virš sugriauto kaimo Rytų Ukrainoje plevėsuoja Rusijos trispalvė.
Pranešama, kad Rusijos kariai sekmadienį įžengė į teritoriją į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos miesto, per 10 dienų pasistūmėję apie 5 km.
Tai įvyko tuo metu, kai Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad sustabdo konsulinių paslaugų teikimą užsienyje gyvenantiems karinio amžiaus vyrams, išskyrus vykstančius atgal į Ukrainą, taip siekdama padidinti šaukimą į kariuomenę.
Vasario mėnesį Ukrainos kariuomenė pasitraukė iš Avdijivkos ir bandė sukurti naują gynybos liniją gyvenvietėse, tačiau pastarosiomis savaitėmis sustiprinti Rusijos daliniai veržėsi į priekį.
Maskvos gynybos ministerija teigė, kad ukrainiečių kariai bėgo iš Očeretynės mažomis grupėmis.
Šio ruožo užėmimas reiškia, kad Rusijai pavyko apeiti šiaurinį neseniai pastatytos Ukrainos priešakinės linijos flangą, įskaitant minų laukus ir tranšėjas. Kaimas, kuriame kadaise gyveno 3000 žmonių ir kuriame buvo vietinis kelių ir geležinkelių mazgas, yra gynybinių įtvirtinimų tinklo sankirtoje.
Ukrainos regioninis ginkluotųjų pajėgų štabas pripažino, kad padėtis sudėtinga. Jis teigė, kad rusai prieš dalinius naudoja „visą ginklų arsenalą“, įskaitant tai, ką apibūdino kaip cheminį ginklą.
21:04 | Ukraina sustabdo konsulinių paslaugų teikimą šaukiamojo amžiaus vyrams
Kyjivas antradienį pranešė, kad sustabdė konsulinių paslaugų teikimą šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrams, taip dar kartą siekdamas padidinti karių skaičių po to, kai buvo sugriežtintos bausmės už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą ir sumažintas mobilizacijos amžius.
Užsienio reikalų ministerija paskelbė „laikinai sustabdanti naujų prašymų suteikti konsulines paslaugas priėmimą“ vyrams nuo 18 iki 60 metų, kad būtų „išspręsti klausimai, susiję su mobilizacinio amžiaus piliečių karine registracija užsienyje“.
20:52 | Borrellis: Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai ilgą laiką
Europa turi būti pasirengusi padėti Ukrainai šiame išsekinimo kare, net ir ilgą laiką.
Tai antradienį Strasbūre vykusiame Europos Parlamento posėdyje pareiškė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.
„Deja, tai yra išsekinimo karas. Putinas jį tęs, kad užgrobtų tiek Ukrainos žemių, kiek tik pajėgs. Taigi jis greitai nesibaigs. Putinas bandys sunaikinti Ukrainos žmonių laisvę ir tikriausiai žengs toliau. Bent jau taip nuolat kalba Rusijos propagandistai ir kai kurie Rusijos vadovai“, – sakė J. Borrellis.
Jis pažymėjo, kad artimiausios savaitės bus sunkios ir tikriausiai dar pavojingesnės ne tik Ukrainai, bet ir Europai. Pasak J. Borrellio, europiečiai turėtų labiau remti Ukrainą, nes Europai tai yra strateginės atsakomybės klausimas. Nuo šio karo pradžios Europoje nieko nėra ir negali būti „po senovei“.
„Turime mąstyti giliau, ruoštis karui, kuris pareikalaus mūsų pastangų, mūsų įsipareigojimų, mūsų veiksmų. Turime palaikyti Ukrainą, bet ne tik žodžiais, ne tik rytoj ir tikriausiai ne tik per ateinančius metus. Mūsų įsipareigojimas remti Ukrainą, kuri kovoja už mūsų vertybes ir savo saugumą, pareikalaus iš mūsų beprecedenčių veiksmų ir didesnio tvirtumo. Šiandienos tema [apie „įšaldyto“ Rusijos turto tvarkymą] yra to pavyzdys“, – sakė J. Borrellis.
20:05 | „Reuters“: JAV ruošia 1 mlrd. JAV dolerių ginklų paketą Ukrainai
Du oficialūs JAV asmenys naujienų agentūrai „Reuters“ antradienį pasakė, kad Jungtinės Valstijos ruošia 1 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą – pirmąjį, kuris bus parengtas pagal kol kas dar nepasirašytą įstatymo paketą dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui.
„Šiame pagalbos pakete numatyta perduoti transporto priemonių, priešlėktuvinių raketų „Stinger“, papildomos didelio mobilumo artilerijos raketinių sistemų amunicijos, 155 mm artilerijos amunicijos, prieštankinių raketų „TOW“ ir „Javelin“ bei kitokios ginkluotės, kurią galėsime tuojau pat pradėti naudoti mūšio lauke“, – naujienų agentūros pranešime cituojami valdžios atstovų žodžiai.
Prieš šešis mėnesius JAV prezidentas Joe Biden pateikė Kongresui prašymą dėl papildomo saugumo finansavimo, kuriame buvo numatytą pagalbos skirti ir Ukrainai, Izraeliui bei partneriams Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Praėjusią savaitę Atstovų Rūmai priėmė jo prašymą atspindinčių įstatymų projektų paketą. Balsavimas dėl užsienio pagalbos paketo JAV Senate turėtų įvykdyti antradienį, balandžio 23 d.
Prezidentas J. Bidenas patvirtino, kad yra pasirengęs šiuos teisės aktus pasirašyti, kai tik jie pasieks Baltuosius Rūmus.
19:27 | Šoigu: intensyvinsime atakas
JAV Atstovų Rūmams pritarus naujai karinei paramai Ukrainai, Rusija pareiškė dar labiau suintensyvinsianti prieš daugiau kaip dvejus metus užpultos šalies apšaudymą.
„Didinsime smūgių prieš logistikos centrus ir Vakarų ginklų sandėlius intensyvumą“, – antradienį susitikime su kariškiais sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Vakarų kariniai ekspertai jau kelias dienas įspėja, kad Rusija gali pasinaudoti „langu“, kol nauji ginklai ir amunicija pasieks Ukrainą, ir suintensyvinti savo atakas. 61 mlrd. dolerių (apie 57 mlrd. eurų) paramos paketui, kurį priėmė JAV Atstovų Rūmai, dar turi pritarti Senatas, o tada jį pasirašys prezidentas Joe Bidenas.
18:35 | Ukraina siekia susigrąžinti į šalį šaukiamojo amžiaus vyrus
Ukraina antradienį pareiškė, kad imasi naujų priemonių, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į šalį, nes kariuomenei sunkiai sekasi išlaikyti fronto liniją iš dalies dėl vis didėjančio personalo trūkumo.
Šį mėnesį Kyjivas priėmė naujus įstatymus, kuriais sugriežtinamos bausmės asmenims, vengiantiems šaukimo į kariuomenę, ir dviem metais iki 25-erių sumažinamas mobilizacijos amžius – tai dalis pastangų, kuriomis kariuomenė siekia gausinti savo gretas.
„Buvimas užsienyje neatleidžia piliečio nuo pareigų Tėvynei. Todėl vakar nurodžiau imtis priemonių, kad Ukrainoje ir užsienyje būtų atkurtas teisingas požiūris į šaukiamojo amžiaus vyrus. Tai bus sąžininga“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Artimiausiu metu Užsienio reikalų ministerija pateiks tolesnių paaiškinimų dėl konsulinių paslaugų gavimo procedūrų įstatymo numatyta tvarka šaukiamojo amžiaus vyrams užsienio diplomatinėse atstovybėse“, – sakė jis.
Jis nepatikslino, kokios priemonės jau įvestos ar yra svarstomos.
Ukrainos žiniasklaidoje paskelbtame dokumente, kurio Kyjivas nepatvirtino, nurodoma, kad Užsienio reikalų ministerija stabdo konsulinių paslaugų teikimą visiems 18-60 metų amžiaus Ukrainos vyrams.
Paviešintame laiške, kurį pasirašė užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Andrijus Sybiga, teigiama, kad Ukrainos atstovybės užsienyje gyvenantiems vyrams išduos tik dokumentus, leidžiančius jiems grįžti į Ukrainą.
Šis žingsnis greičiausiai įpareigos Ukrainos vyrus grįžti iš užsienio įvairioms administracinėms procedūroms, kurias anksčiau buvo galima atlikti užsienyje.
Ukrainos pasų biuras antradienį paskelbė, kad sustabdė kai kurių dokumentų išdavimą konsulatuose užsienyje, nurodydamas „technines priežastis“.
Ukrainos kariuomenė, kuriai pastaraisiais mėnesiais trūksta ir ginklų, ir žmonių, nuolat užleidžia pozicijas Rusijos pajėgoms, kurios neseniai užėmė rytinį Avdijivkos miestą ir dabar užiminėja aplinkinius kaimus.
17:20 | Rusija atšaukė eitynes Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti
Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai.
Daugiau nei dešimtmetį rusai visoje šalyje kiekvieną gegužės 9-ąją miestuose žygiuodavo nešdami veteranų ar kare žuvusių šeimos narių nuotraukas.
Vadovaujant Vladimirui Putinui visoje šalyje vykstančios „Nemirtingojo pulko“ eitynės yra vienas iš Kremliaus skatinamų patriotinių renginių.
„Atsižvelgdamas į esamas grėsmes visuomenės saugumui, centrinis „Nemirtingojo pulko“ štabas nusprendė nerengti 2024-ųjų eitynių fiziniu formatu“, – sakė valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ parlamentarė ir organizatorė Jelena Cunajeva.
16:59 | Partizanai: okupantai visame Kryme įrenginėja papildomus įtvirtinimus
Partneriams iš Vakarų priėmus sprendimą suteikti Ukrainai papildomos pagalbos, rusų okupantų pajėgos laikinai okupuotame Kryme vis intensyviau įrenginėja įtvirtinimus.
Statybos vyksta visoje pakrantėje palei faktinę sieną su Ukrainos žemyniniu Chersono regionu, taip pat centrinėje laikinai okupuoto pusiasalio dalyje, praneša partizanų grupuotė „Ateš“.
„Grupuotės „ATEŠ“ kovotojai praneša, kad okupantai ėmė vis intensyviau statyti įtvirtinimus visame Kryme. Šį procesą stebime pakrantėje prie administracinės sienos su Chersono regionu, taip pat vidurinėje pusiasalio dalyje“, – teigiama pranešime.
Atkreipiamas dėmesys, kad kasami nauji ir tvirtinami jau esantys apkasai, stiprinama tiekimo kelių apsauga.
„Greičiausiai tai daroma todėl, kad Ukraina iš sąjungininkų netrukus gaus karinės ir finansinės pagalbos. Žinia apie tai, kad netrukus bus pradėtos naudoti balistinės raketos „ATACMS“ Rusijos valdžiai kelia didelį susirūpinimą. Juk šios raketos bei naikintuvai „F-16“ ir kiti pajėgumai gali sunaikinti vadinamąjį Krymo tiltą ir iš esmės pakeisti padėtį mūšio lauke“, – pabrėžė partizanai.
Pranešama, kad Krymo Juodosios jūros pakrantėje rusai įrengė daugiau nei 100 kilometrų įtvirtinimų.
15:58 | Ukrainos generolas: rusams paprasčiau būtų išsirinkti naują valdžią, negu užimti Charkivą
„Jie moka veikti tik pagal klasikinį supratimą. Dvi ar trys nukreipiančios dėmesį kryptys ir viena – pagrindinė. Tačiau Charkivui ši istorija sudėtinga tuo, kad bus vykdomi nuolatiniai bandymai sunaikinti kritinės svarbos ir civilinė infrastruktūra“, – „Liga.net“ pasakojo O. Pivnenka.
Jo teigimu, Charkivą užimti rusams užtruks ilgai, gal net daugelį metų: „Prisiminkite, kiek laikėsi Bachmutas ir Avdijivka. Rusams būtų lengviau pakeisti šalies vadovybę ir atsisakyti savo planų, negu užimti miestą, paguldžius tūkstančius savo karių“.
Anksčiau Charkivo meras Ihoris Terechovas pareiškė leidiniui „The Guardian“, kad Ukrainai būtina JAV karinė pagalba, kad miestas netaptų antru Alepu.
„Mums reikia šios paramos, kad Charkivas netaptų antruoju Alepu“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje Sirijos miestą, kurį prieš 10 metų subombardavo Rusijos ir Sirijos vyriausybės pajėgos.
Charkivas yra antrasis pagal dydį miestas Ukrainoje, iki 2022-ųjų karo pradžios jame gyvenime gyveno apie 1,5 mln. žmonių.
15:43 | Rusija teigia, kad Belgorodo srityje nuo karo pradžios žuvo 120 žmonių
Rusijos Belgorodo srityje, tenykščių institucijų duomenimis, nuo Ukrainos karo pradžios per ukrainiečių atakas žuvo 120 civilių. 651 žmogus buvo sužeistas, pranešė su Ukraina besiribojančios srities gubernatorius, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Šiais duomenimis, tarp aukų yra ir vaikų – 11 žuvo, 51 buvo sužeistas. „Padėtis labai sudėtinga. Atakos tęsiasi. Toliau žūsta žmonės“, – „Tellegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jis paragino gyventojus per stačiatikių Velykas gegužės 5 d. būti budrius.
15:34 | JK pažadėjo skirti apie 580 mln. eurų Ukrainai paremti
Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti besiveržiančias Rusijos pajėgas rytinėje fronto linijoje per jau trečius metus vykstantį karą.
14:49 | Švedija įspėja: Rusijos „šešėlinis laivynas“ galimai šnipinėja Baltijos jūroje
Pirmadienį Švedijos visuomeniniam transliuotojui SVT paskelbtame komentare šalies karinių jūrų pajėgų vadovė Ewa Skoog Haslum sakė mananti, kad Rusijos naftos tanklaivių „šešėlinis laivynas“ galimai šnipinėja Baltijos jūroje ir padeda apeiti sankcijas dėl prekybos rusiška nafta.
„Šešėliniu laivynu“ vadinami senstantys ir daugiausia neapdrausti tanklaiviai, kuriuos Rusija naudoja naftai gabenti.
E. Skoog Haslum sakė, kad nustatyta, jog kai kurie „šešėlinio laivyno“ laivai turi ryšių ir signalų įrangą, kuri paprastai nesiejama su krovininiais laivais, todėl kyla nuogąstavimų, kad jie gali būti naudojami hibridinėms operacijoms.
Ji pridūrė, kad įranga gali būti naudojama ryšiams perimti arba kitiems šnipinėjimo veiksmams vykdyti.
14:13 | Rusija Suomijos pasienyje dislokavo branduolinių ginklų nešėjų
Rusijos kariuomenė prie sienos su Suomija, kuri praėjusių metų balandį įstojo į NATO ir atsisakė neutralios šalies statuso, dislokavo branduolinių galvučių nešėjų „Iskander-M“ raketų sistemas.
13:52 | Rusai nusitaikė į keleivinius lėktuvus: problemų patyrė 46 tūkst. skrydžių, tarp jų – „Ryanair“ ir „Wizz Air“
Skrydžiams į Jungtinę Karalystę ir iš jos įtakos turėjo pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) trikdžiai regione, už kuriuos, tikėtina, atsakinga Rusija.
13:27 | Vokietija ragina JAV perduoti Ukrainai dar vieną oro gynybos sistemą „Patriot“
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė siekia, kad JAV perduotų Ukrainai dar bent vieną sistemą „Patriot“ ir taip padėtų sumažinti oro gynybos spragas aktyvėjant Rusijos atakoms.
Tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su šia problema, rašo „Ukrinform“.
13:00 | Dnipre Ukrainos pietryčiuose girdimi sprogimai
Dnipre Ukrainos pietryčiuose antradienį po pietų girdimi sprogimai, pranešė Ukrainos visuomeninio transliuotojo „Suspilne“ korespondentai.
Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ pranešė, kad mieste kilo gaisras.
Ukrainos oro pajėgos anksčiau paskelbė įspėjimą dėl rusų balistinių raketų grėsmės keliuose regionuose, įskaitant Dnipropetrovsko sritį, kurios administracinis centras yra Dnipras.
12:22 | Rusijos pajėgos pradėjo Charkivo naikinimo kampaniją: ekspertai įvardijo, ko siekia rusai
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos pajėgos reguliariais smūgiais Charkive verčia ukrainiečius palikti savo namus, nes tai yra užuomina apie galimą plataus masto puolimą rytuose.
Pirmiausiai Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos stengiasi sutrikdyti televizijos signalą mieste. Pirmadienį atakuotas Charkivo televizijos bokštas, po atakos kilo tam tikrų problemų dėl transliacijos.
ISW analitikai primena, kaip pirmosiomis karo dienomis rusai panašiai atakavo televizijos bokštą Kyjive. Balandžio 22 d. incidentu gali būti siekiama priminti ukrainiečiams 2022 m. vasarį ir taip sukelti paniką tarp vietos gyventojų.
„Rusijos karinė vadovybė gali bandyti sunaikinti Charkivą raketų smūgiais ir dronų atakomis, taip sukeldama didelio masto Ukrainos civilių gyventojų vidinį perkėlimą, jei Rusijos kariuomenė nuspręs, kad negali sėkmingai užimti miesto antžeminėmis operacijomis.
Charkivo gynybai lemiamą reikšmę turės laiku teikiama JAV ir Vakarų karinė pagalba, įskaitant priešlėktuvinės gynybos sistemų ir raketų tiekimą“, – pažymi ISW analitikai.
11:55 | Graikija ketina perduoti Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot“
Graikija gali perduoti Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot Pac 3“, gavusi JAV saugumo „garantijas“ ir finansinę kompensaciją, praneša leidinys „Pronews“, remdamasis savo šaltiniais vyriausybėje, rašo UNIAN.
Pažymima, kad bus perduota viena sistema ir svarstoma galimybė perduoti antrąją.
Šaltiniai tikina, kad JAV suteikė šaliai saugumo „garantijas“ nuo Turkijos grėsmės visam „Patriot“ perdavimo laikotarpiui, nepatikslindami, kas tai per „garantijos“.
„Patikinta, jog jei baterijos bus sunaikintos, JAV jas pakeis naujomis, „ir bet kuriuo atveju gausite pinigų iš Ukrainai suteikto 61 milijardo dolerių paketo“, – rašo leidinys.
11:26 | R. Sikorskis: vis dar nėra konkrečių deklaracijų dėl oro gynybos sistemų Ukrainai
Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge apgailestavo neišgirdęs jokių konkrečių deklaracijų dėl oro gynybos sistemų perdavimo Ukrainai.
Jis taip pat apibūdino Ukrainos energetikos sektoriaus situaciją kaip dramatišką, nes rusams pavyko sunaikinti 70 proc. ikikarinių Ukrainos elektrinių gamybinių pajėgumų.
„Jei jiems pavyks sunaikinti dar daugiau, daugelis Ukrainos vietovių bus nebetinkamos gyventi. Tai gali sukelti pabėgėlių bangą su visais iš to išplaukiančiais padariniais“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams, pabrėždamas, kad kaip tik todėl labai svarbu perduoti Ukrainai oro gynybos sistemų, kurių Rusijos užpulta šalis prašo jau kelias savaites.
„Bet, deja, neišgirdau konkrečių deklaracijų. Situacija labai rimta, ji gali turėti labai skaudžių padarinių. Atsakomybė tenka tiems, kurie nesiima veiksmų“, – pabrėžė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Pasak jo, ES šalys turi apie 100 oro gynybos sistemų, kurios labai praverstų Ukrainai. R. Sikorskio nuomone, ši ginkluotė neturėtų dulkėti „kur nors sandėliuose ar angaruose, kai ant Ukrainos byra Rusijos raketos ir dronai“.
10:59 | Rusijos raketa Ch-59 nukrito Belgorodo srityje
Rusijos Belgorodo srityje įvyko „nenumatytas šaudmens paleidimas“, lauke netoli Krasnojės kaimo buvo rasta raketa Ch-59.
Kaip rašo antradienį „Ukrinform“, tai pranešė Rusijos opozicinis „Telegram“ kanalas „Astra“.
„Balandžio 19 d. lauke už dviejų kilometrų nuo Krasnojės kaimo buvo aptiktas šaudmuo – raketa Ch-59. Ji „nenumatytai“ nukrito už 92 km nuo sienos su Ukraina. Kariškiai turėjo ją sunaikinti vietoje. Žalos ir nukentėjusiųjų nėra“, – sakoma pranešime.
Leidinio žurnalistai pažymi, kad jie suskaičiavo mažiausiai 21 aviacinę bombą, kovo ir balandžio mėnesiais nukritusią iš Rusijos lėktuvų Rusijos Federacijos teritorijoje arba laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
10:33 | Rusijos kariuomenė praėjusią parą pražudė du Donecko srities gyventojus
Praėjusią parą, balandžio 22-ąją, Rusijos kariuomenė pražudė du Donecko srities gyventojus, dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Balandžio 22 d. rusai pražudė du Donecko srities gyventojus: Novoaleksandrivkoje ir Krasnohorivkoje. Dar vienas žmogus buvo sužeistas“, – rašoma pranešime.
10:10 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 800 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 23 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 461 060 kareivių.
Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 241 tanko (+5), 13 916 šarvuotųjų kovos mašinų (+12), 11 765 artilerijos sistemų (+29), 1 046 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 769 oro gynybos priemonių (+1), 348 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 407 dronų (+23), 2 117 sparnuotųjų raketų (+0), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 845 automobilių (+33), 1 936 specialiosios technikos vienetų (+2).
09:43 | O. Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte.
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas tai pranešė „Facebook“ paskyroje.
„Džiaugiuosi galėdamas Kyjive pasveikinti Lietuvos karinę vadovybę – Lietuvos kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį ir Gynybos štabo viršininką Mindaugą Steponavičių. Aptarėme daug svarbių klausimų. Pirmiausia – padėtį mūšio lauke, mūsų karių rengimą, paramą Ukrainai. Turime aiškų tolesnio bendradarbiavimo veiksmų planą“, – pažymėjo O. Syrskis.
Jis padėkojo kolegoms iš Lietuvos už jų tvirtą poziciją ir nuoseklią karinę-techninę paramą Ukrainos kariuomenei.
08:58 | Britai Ukrainai skiria rekordinį ginklų paketą, jame – laivai, šarvuočiai ir daugiau nei 1,6 tūkst. raketų
Kaip pranešė Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Rishi Sunako biuras, Varšuvoje jis su lenkų ministru pirmininku Donaldu Tusku ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu antradienį aptars Rusijos keliamą grėsmę ir Britanijos pastangas remti Europos saugumą. Po to jis vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
„Šiandien paskelbtas papildomas 500 mln. svarų sterlingų (579 mln. eurų) finansavimas, dėl kurio JK karinė pagalba Ukrainai šiais finansiniais metais sieks 3 mlrd. svarų sterlingų. Ji bus panaudota skubiai reikalingai amunicijai, oro gynybai, bepiločiams lėktuvams ir inžinerinei paramai skubiai tiekti“, – skelbiama britų pranešime, rašo UNIAN.
Gynybos departamentas taip pat atsiųs didžiausią istorijoje ginkluotės paketą, skirtą padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją sausumoje, jūroje ir ore. Jį sudarys:
- 60 laivų, įskaitant jūrų reidų laivus ir nardymo valtis, taip pat karinių jūrų ginklų;
- daugiau kaip 1 600 smogiamųjų ir priešlėktuvinių raketų, taip pat papildomų tolimojo nuotolio tiksliųjų raketų „Storm Shadow“;
- daugiau kaip 400 transporto priemonių, įskaitant 160 apsaugotų mobiliųjų transporto priemonių „Husky“, 162 šarvuotas transporto priemones ir 78 visureigius;
- apie 4 mln. ginklų šaudmenų.
„Ginti Ukrainą nuo žiaurių Rusijos ambicijų yra gyvybiškai svarbu mūsų ir visos Europos saugumui. Jei V. Putinui bus leista sėkmingai vykdyti šį agresijos karą, jis nesustos prie Lenkijos sienos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau drąsiai kovoja, tačiau joms reikia mūsų paramos – ir jos joms reikia dabar“, – sakė R. Sunakas.
08:26 | Per rusų ataką Odesoje sužeisti 7 žmonės, įskaitant 2 vaikus
Rusijos pajėgos antradienio naktį dronais atakavo gyvenamąjį rajoną Odesoje ir sužeidė septynis žmones, įskaitant du vaikus, skelbia Pietų Ukrainos gynybos pajėgos.
Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Gynybos pajėgų duomenimis, įvykio vietoje kilo gaisras, o smūgis apgadino mažiausiai 14 butų.
Į įvykio vietą buvo išsiųsti pirmosios pagalbos medikai, kurie suteikė pagalbą 34 žmonėms, įskaitant tris vaikus. Tačiau išsamesnės informacijos apie nukentėjusius asmenis nebuvo pateikta.
07:57 | Oro pajėgos numušė 15 iš 16 „šahedų“, kuriais rusai atakavo Ukrainą
2024 metų balandžio 23-osios naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos numušė 15 iš 16 „šahedų“, kuriais rusai atakavo Ukrainą.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„Ataką atrėmė Oro pajėgų zenitinių raketų daliniai ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės, buvo pasitelktos radioelektroninės kovos priemonės. Šiąnakt dangaus gynėjai numušė 15 „šahedų“ Mykolajivo, Odesos, Kyjivo ir Čerkasų srityse“, – rašoma pranešime.
07:16 | V. Zelenskis: Ukraina ir JAV rengia dvišalį bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas pradėjo derybas dėl dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimo.
Ukraina, kuri jau daugiau nei dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija, yra sudariusi keletą dešimties metų saugumo susitarimų su NATO šalimis.
„Mūsų komandos – Ukrainos ir Jungtinių Valstijų – pradėjo dirbti prie dvišalio saugumo susitarimo“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis.
Iki šiol Ukrainos pasirašyti susitarimai su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija nėra abipusės gynybos paktai, bet turi simbolinę reikšmę. Šiais paktais Vakarai įsipareigoja daugelį metų remti Kyjivą karine, politine ir finansine prasme.
06:53 | Žiniasklaida: kitas JAV pagalbos Ukrainai paketas bus didesnis nei įprastai
JAV administracija rengia didesnį nei įprastai karinės pagalbos Ukrainai paketą, jame, be skubiai reikalingos artilerijos ir oro gynybos, bus ir šarvuočių.
Apie tai pranešė leidinys „Politico“, remdamasis JAV pareigūnais.
Pentagonas nori, kad paketas būtų parengtas iškart, kai prezidentas Joe Bidenas pasirašys pagalbos Ukrainai įstatymo projektą. Jis tai padarys, kai jį antradienį patvirtins Senatas.
JAV gynybos departamento baigiamame formuoti pakete bus pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, šarvuočiai „Humvee“, vikšriniai šarvuočiai M113, taip pat raketos. Administracija rengia „didelį paketą, kuris padės patenkinti Ukrainos poreikius mūšio lauke“, sakė pareigūnas ir pridūrė, kad jis apims artilerijos ir oro gynybos pajėgumus.
Anksčiau gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander įstatymų leidėjams sakė, kad Pentagonas planuoja pristatyti pagalbą „per savaitę ar dvi“ po jos patvirtinimo.
Be to, JAV planuoja pasiųsti į Ukrainą iki 60 karinių patarėjų.
