kainos lietuvoje

Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, šeštadienio vidurdienį vyks protestas – pilietinė akcija už įperkamą tvarumą, reikalaujant mažesnių produkcijos ir paslaugų kainų. Protestą organizuoja viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ ir klimato judėjimai „Fridays for Future Lietuva“ bei „Extinction Rebellion Lietuva“. Kaip pranešė organizatoriai, protesto metu bus reikalaujama mažesnių augalinės produkcijos ir viešojo transporto paslaugų kainų, subsidijų augalinei produkcijai ir viešajam transportui.

Gyventojai užsienyje atostogauja ne tik dėl išskirtinių įspūdžių, bet ir dėl geresnių kainų. Štai neseniai Paryžiuje atostogavusi vilnietė tikino, kad bilietas garsiajame Luvro muziejuje, kur eksponuojama ir Mona Liza, atsiėjo pigiau nei tenka mokėti už apsilankymą, pavyzdžiui, Pakruojo dvare šiaurės Lietuvoje. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Monika, grįžusi iš atostogų Paryžiuje, palygino kainas ir tikino, kad muziejų bilietai ten pigesni nei Lietuvoje.

Lietuviai vis dažniau socialiniuose tinkluose stebi ir piktinasi nuotraukomis, kuriose matyti, kad užsienyje tie patys lietuviški gaminiai – sūriai, saldainiai, ledai – kainuoja gerokai pigiau, dažnai net perpus, nei gimtojoje Lietuvoje. Žmonės nesupranta, kodėl tiek už savo produkciją, tiek kitas populiariausių pasaulio prekių ženklų prekes mes mokame daugiau. Nors uždirbame daug mažiau nei, tarkime, Vokietija, kurioje už daugelį prekių žmonės ir moka gerokai mažiau nei lietuviai.

Kiekvieną savaitę daugybė lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Daugelis pastebi, kad maisto produktai ir gėrimai ten daug pigesni nei Lietuvoje, ypač jeigu jiems dar taikoma nuolaida. Mūsų prekybos tinklai tikina, kad imasi priemonių mažinti maisto produktų kainas, kurios jau pasiekė ES vidurkį. Apie tai, kodėl Lietuvoje maistas nepinga, kai Lenkijoje – didžiulės nuolaidos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.

Kiekvieną savaitę daugybė lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Daugelis pastebi, kad maisto produktai ir gėrimai ten daug pigesni nei Lietuvoje, ypač jeigu jiems dar taikoma nuolaida. Mūsų prekybos tinklai tikina, kad imasi priemonių mažinti maisto produktų kainų, kurios jau pasiekė ES vidurkį. Apie tai, kodėl Lietuvoje maistas nepinga, kai Lenkijoje – didžiulės nuolaidos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.

Atėjus vasarai, daugelis gyventojų vyksta atostogauti. Vienus labiau traukia poilsis užsienyje, kitus – Lietuvoje. Daugelis atostogautojų kelionės kryptį renkasi ir pagal kainą. Vis tik tolimesnė kelionė į užsienį gali būti pigesnė nei Lietuvoje.

Prekės ir paslaugos Lietuvoje toliau brangsta, nors elektros, dujų, degalų kainos jau gerokai mažesnės, nei buvo pikto metu praėjusiais metais. Nuo metų pradžios padidėjus minimaliai algai, vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje toliau auga, tačiau atlyginimų augimas vis dar nepaveja infliacijos. Tačiau šie metai gali būti lūžio metais. Pirmadienį surengtoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus prognozavo, kad šie metai mūsų ekonomikai bus lūžio metai.

Antradienį Seime ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atsakė į 20 parlamentarų klausimų, susijusių su ūkininkų protestais dėl mažų pieno supirkimo klausimų. Premjerė atkreipė dėmesį, kad smarkiai išaugusios maisto produktų kainos praėjusių metų pabaigoje sumažėjo, tačiau išlieka didesnės nei buvo Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. I. Šimonytė patikino, kad Vyriausybė ieško ilgalaikių sprendimų, o ne tik papildomos paramos besiskundžiantiems ūkininkams.

Prieš kelerius metus Kaune buvo atidaryta pirma rusiško prekybos tinklo „Mere“ parduotuvė. Dabar jų yra jau daugelyje šalies miestų, įmonė pradėjo veiklą ir Latvijoje. Kai kurie specialistai prognozuoja, kad ilgainiui tinklas gali tapti rimtu rinkos žaidėju. Prekybos tinklą valdanti bendrovė „Valientė“ oficialiai buvo įsteigta 2019 m. Skaičiuojama, kad dabar tinklui priklauso 20 parduotuvių Lietuvoje ir 5 – lietuviškos įmonės antrinei bendrovei Latvijoje.

Prasidėjus 2023 m. įsigalioja teisės aktų pakeitimai, nuo kurių priklauso ir kai kurių paslaugų, taip pat prekių kainos. Daugiau turėsime mokėti ne tik už elektrą ar dujas, bet ir alkoholį, tabako gaminius. Pasikeitus įmokų dydis į II pakopos pensijų fondus, daliai gyventojų atlyginimo į rankas liks kiek mažiau. O išaugus minimaliai algai teks mokėti daugiau mokesčių. Galiausiai daug kam išaugs ir paskolų palūkanos.

Maisto kainos Lietuvoje šiemet augo bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Tą pripažįsta ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, skaičiuojantis, kad jo mėgstamas sūris per pastaruosius metus pabrango apie 50 proc. Tiesa, politikas nežino, kiek brangiau jo šeimai atsiėjo nusipirkti maisto šių metų šventiniam stalui – esą už pirkinius buvo atsakinga žmona. Ministras tikisi, kad kitais metais maistas Lietuvoje taip nebrangs.

Paskutinė savaitė prieš šventes daugeliui gyventojų yra tikras išbandymas. Visi skuba apsipirkti šventiniam stalui ar prisimena, kam dar reikia nupirkti dovanų. O neapsižiūrėjus kasos kvite galima pamatyti visai ne tokią kainą, kuri yra etiketėje ar ant pačios prekės. Verslininkai apgailestauja dėl tokių savo klaidų.

Šiemet infliacija Lietuvoje buvo viena iš didžiausių tarp visų ES šalių. Prognozuojama, kad kitais metais kainos neaugs taip sparčiai. Tačiau lietuviai vis tiek išleis daugiau pinigų tiek būtinam maistui, elektrai ar dujoms, tiek nebūtiniems alkoholiniams gėrimams ar rūkalams. Net jeigu gamintojai, didmenininkai ar pardavėjai šių produktų kainos patys nekeltų, jos vis tiek padidėtų dėl to, kad nuo kitų metų didėja mokesčiai. Tiksliau, akcizai, taikomi alkoholiui ir tabakui.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas.

Šiomis dienomis visame pasaulyje ir Lietuvoje vyksta įvairios „Juodojo penktadienio“ akcijos. Tačiau ar kaina su nuolaida pas mus yra tikrai geras pasirinkimas, leidžiantis lietuviams sutaupyti? Sprendžiant iš daugybės komentarų ir pasidalijimų, kurių sulaukė radijo stoties „Power Hit Radio“ įrašas socialiniame tinkle, taip nėra.

Gyventojai vis dažniau pastebi parduotuvėse gerokai išaugusias įprastinių maisto produktų kainas. Jos auga kur kas sparčiau nei atlyginimai ar pensijos. Patys prekybininkai pripažįsta, kad kainos gali „svyruoti“, tačiau pirkėjams esą visada siekiama užtikrinti „geriausią kainos ir kokybės santykį“. Vieni gyventojai stebisi, kodėl lietuviai, kitaip nei kokie prancūzai, masiškai dar neprotestuoja dėl tokių kainų.

Gyventojai skaičiuoja, kad Lenkijoje, tose pačiose parduotuvėse, kaip ir Lietuvoje, prekių kaina skiriasi apie 20 proc. Žmonės tikina, kad nusipirkę vos kelias prekes už sienos sutaupo keliasdešimt eurų. Todėl ragina tikrinti kainas ir apsipirkinėti Lenkijoje. Tuo metu prekybininkai ir ekonomistai vardija priežastis, kodėl Lenkijoje pigiau ir įspėja, kad netrukus ten kainos irgi kils.

Lenkijoje apsilankiusi ir apsipirkusi lietuvė skaičiavo, kad maisto prekių ir buitinės chemijos produktų čia įsigijo kur kas pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu vieno prekybos tinklo Lietuvoje vadovas nesutiko, kad Lenkijoje galima apsipirkti pigiau. O ekonomistas siūlo kainas suvienodinti mažinant Lietuvoje pridėtinės vertės mokesčio tarifą.

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni. Eurostatas įvertino 2016 metų kainas Europos Sąjungos šalyse pagal įvairius sektorius. Dažniausiai kainos Lietuvoje nurodomos mažesnės nei ES vidurkis.

Valdantieji, reaguodami į vadinamąjį kalafiorų skandalą, ištraukė ginklą – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mėsai. Vis dėlto, mėsos perdirbėjai perspėja, jog tokiu sprendimu ne visi vartotojai gali būti patenkinti, tuo metu ekonomistai įtaria, kad Vyriausybės pastangos tokiu būdu sumažinti produktų kainas gali patirti fiasko.

Šią savaitę „Facebook“ pasipiktinimą dėl valstybės reakcijos į išaugusias maisto kainas Lietuvoje išliejęs dainininkas Marijonas Mikutavičius vėl pasireiškė socialiniame tinkle. Dainininkas rašo buvęs žvejoti, todėl dar nebuvo spėjęs suvokti, kokias audras sukėlė jo įrašas „Facebook“, kuriame jis dėl išaugusių daržovių ir kitų maisto produktų kainų sukritikavo Ūkio ministeriją, Konkurencijos tarybą.

Šiuos metus jau galima vadinti mažmeninės prekybos perversmų metais. Prekybos tinklų gretas papildys garsus žemų kainų tinklas „Lidl“, kuris manoma bus stiprus konkurentas šiuo metu Lietuvoje įsitvirtinusiems tinklams. Tuo tarpu internetinėje maisto produktų prekyboje konkurencijos nėra nuo tada, kai skandalingai bankrutavo „Fresh market“ ir liko vienintelė „Barbora“. Tačiau jos vienvaldystė panašu, kad baigsis, nes jau šį mėnesį startuoja nauja maisto pristatymo į namus platforma „Zzz.

Kaip rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ tyrimas, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje 26 proc. žemesnės už ES vidurkį. Skelbiama, kad maisto produktų kainos Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 15 ir 20 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES. 2009 metais Danijoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos 2009 metais buvo aukščiausios visoje ES ir beveik 40 proc. viršijo bendrą vidurkį.