k. kvainauskas

Nauja Azartinių lošimų įstatymo redakcija įstrigusi, politikai rodo vienas į kitą, o Europos Komisija jau galanda sankcijų kirvį. Archaiškas lietuvos azartinių lošimų įstatymas niekaip nesileidžia pakeičiamas jau trečią Seimo kadenciją. Oficialiai, pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir įstatymų raidę, lošimai internetu Lietuvoje negalimi.

Lošimų verslo reguliavimo politika krypsta vis skandalingesne kryptimi, o skaidrumo joje vis mažiau. Trečią kadenciją Seime įklimpusį Azartinių lošimų įstatymą užsimota taisyti skubos tvarka. Tiesa, panašiau, kad „pataisymai“ virs pagadinimais. Jų esmė – jau rinkoje veikiančioms bendrovėms skubiai įteisinti galimybę organizuoti lošimus internetu, iš esmės be jokios kontrolės ir saugiklių nuo prasilošimo, o kitų į šią jautrią ir pelningą pinigavimosi sritį – neįleisti.

Europos Sąjungai pirmininkauti besirengianti Lietuva kai kuriais klausimais lygiuojasi į Iraną arba Šiaurės Korėją. Lietuvoje rengiamasi įvesti interneto cenzūrą, - mano Vilma Misiukonienė, asociacijos „INFOBALT” Europos Sąjungos reikalų ir Intelektinės nuosavybės vadovė. Taip ji vertina abejotinos vertės Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuris dabar svarstomas Seime. Kaip jau rašė balsas.

Europos Komisijos (EK) Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas (Directorate General Internal Markets and Services) tiria, ar dabar galiojantis Lietuvos azartinių lošimų įstatymas ir vykdoma lošimų rinkos reguliavimo praktika neproteguoja Lietuvos lošimų organizatorių ir kartu nediskriminuoja kitų Europos Sąjungos šalių narių bendrovių, kurios vykdo analogišką veiklą. O Lietuva dar ruošiasi ir įvesti interneto cenzūrą! Domisi protekcijomis Portalas balsas.

Politikams svarstant įvairius variantus, kaip padidinti pasitikėjimą Temide, vėl prisiminti siūlymai dėl prisiekusiųjų teismų. Naudos nemato Europos Parlamento narys, vienas iš opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderių Vytautas Landsbergis neseniai pareiškė, kad, ko gero, pritartų prisiekusiųjų teismo institutui tam tikro tipo byloms. Visuomenėje esama įvairių nuomonių.

Kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, kad privalome pasitikėti savo šalies institucijomis ir jų kompetencija – pasakys bet koks pilietiškas teisininkas ir visuomenininkas. Neskundžiamus sprendimus reikia vykdyti besąlygiškai, kad ir kas besipiktintų? Lyg ir neginčytina, bet būna ir kitaip. Antai AB firma „VITI“ ir UAB „VITI TURTO FONDAS“ su pensininkais ir šiaip „smulkme“ tvarkosi jau ne vienerius metus. Teismai turbūt nė motais.