Kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, kad privalome pasitikėti savo šalies institucijomis ir jų kompetencija – pasakys bet koks pilietiškas teisininkas ir visuomenininkas. Neskundžiamus sprendimus reikia vykdyti besąlygiškai, kad ir kas besipiktintų? Lyg ir neginčytina, bet būna ir kitaip. Antai AB firma „VITI“ ir UAB „VITI TURTO FONDAS“ su pensininkais ir šiaip „smulkme“ tvarkosi jau ne vienerius metus. Teismai turbūt nė motais.
Niekas neveikia
Jei esi tik pensininkas ir niekas tavo intereso nelaiko viešuoju interesu, galima neskundžiamas nutartis vilkinti, ignoruoti ir maivytis. Taip nutiko, pavyzdžiui, Antanui Klemensui Sabaliauskui.
„Aš dirbau įmonėje „Spauda“ nuo 1961 metų – saugumo technikos inžinieriumi, mechaninio cecho meistru, paskui direktoriaus pavaduotoju, buvau valdybos narys, atsakingas už smulkiuosius akcininkus. Visi gaudavo priklausančius dividendus kiekvienais metais. Įmonė klestėjo. <...> Kai 2005 metais nutarta ją privatizuoti, VITI supirko paprastąsias vardines akcijas. 2005 metų gegužės 25 dieną, remiantis tuomet galiojusia Akcinių bendrovių įstatymo pataisa, balso teisę įgijo ir privilegijuotosios akcijos, nes dvejus metus privilegijuotų akcijų valdytojams nebuvo sumokėti dividendai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) galutine ir neskundžiama nutartimi jos irgi turėjo būti supirktos. Deja, taip nėra ligi šiol“, – sako smulkusis akcininkas ir priduria, kad dalis teisingumo nesulaukusių smulkiųjų AB „Spauda“ akcininkų jau yra mirę, o dalis kitų yra seni žmonės, nebeturintys jėgų ir vilties sulaukti teisingumo.
A. K. Sabaliauskas pripažįsta, kad pasiūlymų iš „VITI“ grupės teisininkų sulaukdavo. „Skambindavo, atvažiuodavo. Siūlydavo už akcijas 0,15 lito. Tai maža kaina. Mano nuomone, tai pasityčiojimas. Žinau, kad kitiems siūlė po 45 centus, bet teismo nustatyta kaina yra 55 centai už akciją. Pasirodo, teismų sprendimai ne visiems privalomi“, – emocionaliai aiškino pensininkas. Kelių akcininkų grupelei, kuriai A. K. Sabaliauskas priklauso, turėtų būti išmokėta apie 80 000 litų. Portalo balsas.lt žiniomis, yra dar bent dvi akcininkų grupės, kurios laukia savo pinigų. Joms talentingieji privatizatoriai skolingi apie 200 000 ir apie 100 000 litų.
Pasak A. K. Sabaliausko, šios sumos verslininkams nėra jokia problema. „Juk įmonė realiai dirba. Jie yra milijonieriai. Kur problema? Kodėl taip tyčiojamasi?< ....> Niekas neveikia – nei teismų nutartys, nei antstolių reikalavimai. Vilkinama, laukiama „senaties termino“ – mes juk seni žmonės, kurie nuėjo Anapilin“, – stebėjosi jis.
Sprendimai yra visiškai aiškūs
2005 metais VĮ Valstybės turto fondas pardavė beveik 70 proc. AB „Spauda“ akcijų AB „VITI“. Pastaroji, vėliau dalį akcijų perleido kitai su ja susijusiai bendrovei – UAB „VITI“ TURTO FONDAS. Įgiję kontrolinį AB „Spauda“ akcijų paketą, naujieji bendrovės šeimininkai įgijo prievolę paskelbti oficialų siūlymą supirkti visas likusias balso teisę suteikiančias AB „Spauda“ akcijas iš smulkiųjų bendrovės akcininkų. Šios savo pareigos AB firma „VITI“ ir UAB „VITI“ TURTO FONDAS nuo pat pradžių nuosekliai vengė. Tik smulkiesiems akcininkams pateikus ieškinį teismui, naujieji leidyklos šeimininkai įregistravo privalomą pasiūlymą supirkti likusias AB „Spauda“ paprastąsias vardines akcijas, mokant už vieną akciją po 0,55 Lt.
Supirkti iš smulkiųjų akcininkų AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines akcijas naujieji bendrovės savininkai išvis atsisakė. Tik po ilgo teismų maratono Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 15 d. nusprendė, kad AB „Spauda“ privilegijuotosios vardinės akcijos dėl joms daugiau nei 2 metus neišmokėtų dividendų taip pat buvo įgijus balsavimo teisę ir dėl to turėjo būti supirktos. Nepaisant įsiteisėjusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, stambieji AB „Spauda“ akcininkai ir toliau nedarė nieko, kad supirktų akcijas iš smulkiųjų akcininkų. Negalėdama taikstytis su tokiu įžūliu įstatymų reikalavimų ir teismo sprendimo nevykdymu, kita smulkiųjų AB „Spauda“ akcininkų grupė taip pat kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu smulkiųjų akcininkų ieškinys buvo patenkintas pilnai, nustatant net privilegijuotųjų vardinių akcijų supirkimo kainą – 0,55 Lt už vieną akciją. Po apeliacinių ir kasacinių skundų, 2011 m. sausio mėn. 28 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį teismo sprendimą paliko galioti. Dabar, A. K. Sabaliausko teigimu, „VITI“ advokatai yra užregistravę teismui prašymą atidėti akcijų supirkimą.
Galutiniai, bet nevykdomi
Nepaisant jau dviejų įsiteisėjusių teismo sprendimų ir visų už vertybių popierių rinkos priežiūrą atsakingos institucijos – Vertybinių popierių komisijos pastangų, jau greitai sukaks 10 metų kaip daugiau nei 2 tūkstančiai smulkiųjų AB „Spauda“ akcininkų nesulaukia kol AB firma „VITI“ ir UAB „VITI“ TURTO FONDAS supirks iš jų privilegijuotąsias vardines akcijas. Vertybinių popierių komisija ir jos funkcijas vėliau perėmęs Lietuvos bankas tesugeba pasiūlyti smulkiesiems akcininkams patiems kreiptis į antstolius.
Pirmojoje smulkiųjų akcininkų laimėtoje byloje jiems atstovavęs ECOVIS Miškinis, Kvainauskas ir partneriai advokatų kontoros advokatas Kęstutis Kvainauskas sako, kad istorijoje su AB „Spauda“ privilegijuotųjų vardinių akcijų supirkimu smulkiesiems akcininkams faktiškai palikta teisingumą įvykdyti patiems. Jokios realios pagalbos nei iš Lietuvos banko, nei iš kitų valstybės institucijų nesulaukta.
Nesulaukdami oficialaus siūlymo supirkti akcijas paskelbimo, kai kurie akcininkai jau individualiai kreipėsi į teismus, prašydami priteisti iš AB firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ TURTO FONDAS jiems už privilegijuotas akcijas priklausančias mokėti sumas ir dėl vengimo paskelbti oficialų siūlymą patirtus nuostolius. Deja, teismų sprendimai Lietuvoje nėra greitai priimami. Pirmoje tokioje išnagrinėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas priteisė tik dalį smulkiųjų akcininkų patirtų nuostolių, o ieškinio dalį dėl 0,55 Lt kiekvienos privilegijos akcijos kainos priteisimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovai turi teisę atgauti visą akcijų kainą toliau reikalaudami įvykdyti teismo sprendimą dėl oficialaus siūlymo supirkti akcijas paskelbimo.
Toks teismo sprendimas papiktino nuo 2007 metų teismo sprendimo įvykdymo belaukiančius smulkiuosius akcininkus. Smulkieji akcininkai apskundė tokį Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir savo skundo nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme laukia jau metus. Beje, 2012 m. spalio 12 d., tas pats Vilniaus apygardos teismas pagal visiškai analogišką kitos smulkiosios akcininkės ieškinį priėmė gerokai palankesnį smulkiesiems akcininkams sprendimą bei priteisė iš AB firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ TURTO FONDAS visą už privilegijuotąsias akcijas mokėtiną kainą (po 0,55 Lt už akciją) ir dalį patirtų nuostolių. Žinoma, tokį teismo sprendimą apeliaciniu skundu iškart apskundė AB firma „VITI“ ir UAB „VITI“ TURTO FONDAS.
Skirtingai nuo smulkiojo akcininko, kuris kalbėjo be atskiro pasiruošimo, įmonė peripetijas komentuoja nenoriai. „Šiuo metu komentuoti neturiu jokių galimybių. Patikite klausimus raštu ir į juos bus atsakyta“, – pasiūlė Inga Jakimavičiūtė, prisistačiusi sekretore, o abviti.lt puslapyje pristatoma kaip generalinio direktoriaus Konrado Juzeliūno padėjėja. Prieš tai ji pasitikslino, „ar domimasi straipsniui, ar asmeniškai.
„Informuojame, kad AB „Spauda“ akcijų privalomas supirkimas yra vykdomas pagal turimas lėšas ir galimybes. Artimiausiu metu bus baigtas akcijų supirkimas", - vėliau patislino ji.
Advokato komentaras
Smulkiesiems akcininkams abiejose bylose Vilniaus apygardos teisme atstovavęs advokatas Kęstutis Kvainauskas sako, kad situacija, kai tame pačiame teisme skirtingi teisėjai pagal tapačius ieškinius priima skirtingus sprendimus, yra reta, tačiau jo praktikoje jau pasitaikiusi. Advokatas sako, kad šią kuriozišką situaciją ištaisyti galimybę turės Lietuvos apeliacinis teismas, kuris nagrinės tiek smulkiųjų akcininkų, tiek VITI skundus dėl juos netenkinančių skirtingų Vilniaus apygardos teismo sprendimų pagal tapačius ieškinius.
„Manau, kad Lietuvos apeliacinis teismas įvertins abiejų bylas nagrinėjusių teisėjų argumentus ir suformuos šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Ginti smulkiųjų akcininkų interesus Lietuvos Respublika yra įpareigota tiek pagal ES direktyvas, tiek pagal savo pačios įstatymus. Tačiau praktikoje smulkūs AB „Spauda“ akcininkai be jokios valstybės pagalbos buvo palikti patys vieni kovoti su stambiu savo įsipareigojimų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų įžūliai nevykdančiu stambiuoju akcininku. Tokia situacija Lietuvos vertybinių popierių rinkoje yra unikali. Nėra normalu, kai smulkieji akcininkai, kurių absoliuti dauguma yra pensinio amžiaus ir nedideles pajamas turintys žmonės, kiekvienas turi individualiai mokėti žyminius mokesčius ir pereiti ne vienus metus trunkantį teismų maratoną dėl sau priklausančių pinigų. Juk faktas, kad tie pinigai jiems priklauso, konstatuotas net dviejose įsiteisėjusiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse“, – sako advokatas K. Kvainauskas.
***
Šiuo metu viešai prieinama informacija byloja, kad AB „Spauda“ dirba 132 socialiai drausti darbuotojai, o bendrovės skola „Sodrai“ sudaro 303204.50 Lt. Užtat „Viti“ AB skolų neturi ir ten dirba 101 draustas socialiniu draudimu asmuo. UAB „Viti“ Turto fondas irgi neturi skolų, bet socialiai drausti darbuotojai ten tik 2. (Informacija apie abi įmones iš rekvizitai.vz.lt)
Šiuo metu bendrovė „Viti“ AB siūlo nekilnojamąjį turtą rinktis „Vilkpėdės šile“ (Vilniuje). Čia, anot reklamos, ir paukščių čiulbėjimas budins rytais, ir oazė pušyne po darbo dienos bus, ir romantika, ir rojus vaikams stovėjimo aikštelėse bus.
