jurgita šiugždinienė

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus vienintelis kandidatas – dabartinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kiti atsisakė jo naudai. Partijos Priežiūros komitetas penktadienį spręs, kaip elgtis tokioje beprecedentėje situacijoje. Šio komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas BNS sakė siūlysiąs, kad TS-LKD taryba patvirtintų G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketveriems metams.

Abiturientų egzaminai, greičiausiai, bus atidėti, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Tačiau kuriam laikui, o ir kada tikėtina į mokyklas grįš mokiniai, kalbėjome su ministre Jurgita Šiugždiniene. Laba diena, sakote, kad abiturientų egzaminai, greičiausiai, šiemet bus atidėti. Kada tai bus nuspręsta? Laba diena. Egzaminai tikrai vyks. Čia turbūt pagrindinė žinia, tačiau šiuo metu svarstome įvairius variantus, kaip padėti abiturientams geriau pasiruošti.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Ministrė turi žinių ir abiturientams – brandos egzaminai šiemet vyks, tačiau galutinius sprendimus dar ketinama priimti.

Dalis pedagogų stebisi gaunantys pranešimus, kad, jiems atsisakius skiepytis, jie bus privalomai testuojami nuo Covid-19. Tuo metu pedagogai, kurie atsisakys atlikti ir testus, esą gali būti nušalinami nuo darbo. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad dirbti galės ir neskiepyti mokytojai.

Dėl COVID-19 pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti bus skirta papildomai 650 tūkst. eurų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šios lėšos bus skiriamos iš Vyriausybės rezervo.  Šie pinigai bus panaudoti mokinių, kurie patiria mokymosi sunkumų, konsultacijoms. Iš viso joms šiemet numatyta daugiau kaip 1,3 mln. eurų. Lėšos skiriamos atlyginti pedagogams už papildomas darbo valandas. Papildomoms konsultacijoms mokiniams ministerija buvo suplanavusi 698 tūkst.

Iki pavasario besitęsiantis karantinas nebus vienodai griežtas visą mėnesį. Tą neseniai patvirtino ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Vyriausybės parengtas išėjimo iš karantino planas, kuris netrukus išvys dienos šviesą. Artimiausiu metu žalią šviesą ketinama uždegti nebūtinų prekių parduotuvių darbui, grožio paslaugoms, o vasario pabaigoje – ir daliai mokyklų.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Antradienį Darbo partijos frakcija susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene aptarti Vyriausybės sprendimą didinti studijų kainas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad brandos egzaminai šiemet vyks, tačiau tai labiausiai priklauso nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Galutinius sprendimus ketinama priimti iki kovo pradžios. „Jeigu atvejų skaičiai žemės, kaip mes planuojame, ir galėsime sugrąžinti pradinukus ir abiturientus į mokyklą, nuo to taip pat labai priklausys sprendimai dėl brandos egzaminų tam tikrų detalių. Bet ne kartą esu minėjus, kad brandos egzaminai vyks.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prakalbo apie tai, kas laukia, jei priešmokyklinukai nespės pasiruošti mokyklai. Ji atskleidė planus, kad tuomet priešmokyklinukų ugdymą svarstoma tęsti ir vasarą. Ministrė tikisi, kad sumažėjus sergamumui koronavirusu, abiturientai galės grįžti į klases. Pasak ministrės, jau rengiami ir planai dėl specialių nuotolinių konsultacijų ir video pamokų abiturientams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad, esant galimybei, pirmiausiai į mokyklas grįš pradinukai ir abiturientai. Tiesa, kol kas grįžti prie kontaktinio mokymo neleidžia epidemiologinė situacija šalyje, pažymi ministrė. „Kai tik epidemiologinė situacija tą leis, tai mes ir atversime mokyklas moksleiviams. Taip, yra prioritetinės grupės. Man atrodo, visi suprantame, kad mokyklos yra prioritetinė sritis ir mes tikrai, jei turėsime galimybes, tą padarysime.

Jau nuo sausio 21 d., ketvirtadienio, daugiau vaikų galės grįžti mokytis į klases. Tiesa, mokslai jiems tebevyks nuotoliniu būdu. Kaip teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, pačios mokyklos turės apsispręsti, kurie moksleiviai nuo šiol mokysis ne namuose, o mokyklose. Ministrų kabinetas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui leisti į mokyklas grįžti moksleiviams, kuriems sunku mokytis nuotoliniu būdu iš namų arba jie tam neturi sąlygų.

Į prioritetinių grupių asmenų skiepijimo COVID-19 ligos vakcina sąrašą įtraukiami 2021 metų Tokijo olimpinių, paralimpinių žaidynių rinktinių kandidatai, jų treneriai ir aptarnaujantis personalas. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui penktadienį pritarė Vyriausybė. Siūlymą ŠMSM pateikė išnagrinėjusi Nacionalinės sportininkų asociacijos kreipimąsi.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Po žiemos atostogų į mokyklų suolus galėtų grįžti ne tik vaikai tų tėvų, kurie priversti dirbti ne namuose, nes padeda suvaldant Covid-19 plitimą Lietuvoje. Anot švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, individualiais atvejais dėl vaikų grįžimo į mokyklas turėtų spręsti savivaldybės.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje įtvirtino smulkų karantino pakeitimą. Juo savivaldybės įpareigojamos pasirūpinti pradinukais, kai jų tėvai dėl darbo negali likti namuose jų prižiūrėti. Dėl to dalis pradinukų po žiemos atostogų grįš į klases.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Studentai skundžiasi, kad mokantis nuotoliniu būdu, nelikus praktinių užsiėmimų, suprastėjo studijų kokybė, o kai kuriems dėstytojams sunku vesti paskaitas per nuotolines programėles. Ar jie privalo mokėti visą studijų kainą? Neatmetama, jei studentai semestro pabaigoje nepasieks numatytų rezultatų – tuomet prašys sumažinti ir mokestį už studijas. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas teigė, kad dėl nuotolinių paskaitų kenčia studijų kokybė.

Paskirtoji švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad švietimo ministerijos kanclerio Tomo Daukanto įdarbinimas viename iš ministerijos departamentų nėra normali praktika.  Anot jos, nors įstatymas numato galimybę politinio pasitikėjimo tarnautojams vėl grįžti į karjeros tarnautojus, tačiau svarbios pareigos negali ilgą laiką būti laikomos neužimtos.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidate į švietimo, mokslo ir sporto ministres Jurgita Šiugždiniene. Po susitikimo šalies vadovas pasigedo vizijos ir pokyčių plano sporto srityje. „Atkreipčiau dėmesį į tai, kad kandidatė neformulavo konkrečios vizijos sporto srityje. Čia gal būtų yra ta dalis, kur prezidentas tikėtųsi daugiau konkretumo ir to pokyčio plano“, – sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Siūlymas formuoti Vyriausybę pirmiausia turėtų būti teikiamas didžiausio rinkėjų pasitikėjimo sulaukusiai partijai, sako opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Konservatorių kandidate į premjerus įvardijama I. Šimonytė taip BNS komentavo šalies vadovo Gitano Nausėdos svarstymus, kad po Seimo rinkimų nederėtų laikytis nuostatos, kad Vyriausybės formavimas turi būti patikėtas tik rinkimus laimėjusiai partijai.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) galutinio kandidatų Seimo rinkimuose sąrašo dvidešimtuke atsidūrė buvusi Kauno technologijos universiteto laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė, buvusi europarlamentarė Laima Andrikienė, Seimo narė Aistė Gedvilienė. TS-LKD taryba šeštadienį patvirtino galutinį sąrašą po galutinių sąrašo lyderių Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio korekcijų.

Nors dar ne visos politinės partijos apsisprendė dėl savo kandidatų kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, pretendentų į merus dėlionė darosi vis aiškesnė. Politologai jau dabar įžvelgia, kad dalies didmiesčių galvos išliks ir antrai kadencijai, bet viename mieste rinkėjų laukia tikra intriga. Portalas tv3.lt pateikia jau žinomus kandidatus į šalies didžiausių miestų merų kėdes bei Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus įžvalgas apie galimus rinkimų favoritus.

Kauno technologijos universiteto rektoriaus pareigų siekia 11 pretendentų. Terminas pateikti dokumentus baigėsi pirmadienio vidurdienį. „Norą dalyvauti rektoriaus rinkimų konkurse pareiškė stiprūs kandidatai. Toks dalyvių skaičius reiškia kokybės ženklą. Tikime, kad iki naujųjų mokslo metų universitetas turės naują vadovą,“ – pranešime spaudai teigė KTU tarybos narys, Rektoriaus rinkimų komisijos pirmininkas ir „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas.

 11 tūkstančių studentų ir milžiniškas personalas. Kaip jį suvaldyti? Šį sekmadienį 10 val. TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ Jurgita Šiugždinienė, pirmoji prie lietuviško universiteto vairo sėdusi moteris, papasakos, kaip siekti vadovo karjeros, iš kur semtis jėgų bei kaip ir kodėl ji kartą atsidūrė tolimajame Afganistane. Vadove tapo jau 26-erių „Gyvenime labai gerai yra anksti suprasti, kokios karjeros tu nori. Viena iš galimų karjeros linijų – būtent vadovo karjera.

2017-ieji aukštajam mokslui buvo kaip niekada įtempti. Universitetams teko spręsti Hamleto klausimą – būti ar nebūti. O tai vedė ne tik prie vidinių rietenų ir povandeninių srovių, bet ir prie atvirų konfliktų. Į kovą įsijungė ir Seimo nariai. Švietimo ir mokslo ministerija užuot aiškiai nustačiusi ribas, kartais likdavo stebėtojo vaidmenyje. Tačiau rudenį universitetų optimizavimo planas jau tapo aiškesnis.

Naujoji Kauno technologijos universiteto (KTU) taryba tenkina rektoriaus Petro Baršausko prašymą atleisti jį iš pareigų. Tarybos sprendimu, rektorius atleidžiamas nuo spalio 25 dienos. Nuo spalio 26 dienos rektoriaus pareigas laikinai eis Jurgita Šiugždinienė, šiuo metu užimanti Studijų prorektorės pareigas, pranešė KTU. Trečiadienį prisiekė ir darbą pradėjo nauja KTU taryba. Pirmojo posėdžio metu buvo išrinktas Tarybos pirmininkas. Juo tapo SBA koncerno viceprezidentas Dalius Misiūnas.

Per ketverius Saulėlydžio komisijos darbo metus neliko 166 įstaigų, darbo užmokesčiui sutaupyta 700 mln. litų, o darbuotojų valstybės tarnyboje sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Tokius rezultatus trečiadienį Vyriausybėje pateikė Valstybės valdymo tobulinimo – Saulėlydžio – komisija savo veiklos ataskaitoje.

Šiandien spaudos atstovai turi išskirtinę progą pasidžiaugti savo švente – gegužės 7-oji - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga Seime surengta šventinė konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas, Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezi...

Saulėlydžio komisijos pirmininkės pareigas nuo šiol eis Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė. Komisija taip pat pasipildys naujais nariais – į ją įtraukti viešosios įstaigos „Viešosios politikos ir vadybos institutas“ programų vadovas Vitalis Nakrošis ir viešosios įstaigos „Geros valios projektai“ valdybos pirmininkas Tadas Langaitis. Šis sprendimas pirmadienį priimtas Vyriausybės pasitarime.

Ministro Pirmininko tarnybos departamentų vadovėmis Premjeras paskyrė dvi profesinės karjeros aukštumas jau pasiekusias specialistes. Strateginio koordinavimo departamento direktore tapo Jurgita Šiugždinienė, o Reformų departamento direktore - Lina Drakšienė. Strateginio koordinavimo departamento direktore paskirta J. Šiugždinienė iki šiol dirbo Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros vedėja.

Premjeras Andrius Kubilius pasiskyrė dar vieną visuomeninį konsultantą. Pirmadienį pasirašytu potvarkiu jis Kauno medicinos universiteto docentą Aurelijų Verygą paskyrė savo visuomeniniu konsultantu narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos klausimais. A. Veryga visuomenėje žinomas kaip aktyvus kovotojas prieš alkoholizmą.

Premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui patarinės Nacionalinės studentų agentūros direktorius Jonas Okunis. Pagal Vyriausybės vadovo pasirašytą potvarkį buvęs Lietuvos studentų sąjungos prezidentas paskirtas premjero visuomeniniu konsultantu. Jis patarinės švietimo ir jaunimo reikalų klausimais.

Premjero Andriaus Kubiliaus komandą papildė trys nauji visuomeniniai konsultantai, du iš jų - žydų klausimais. Šią savaitę Vyriausybės vadovas pasirašė potvarkį, kuriuo visuomeniniais konsultantais paskyrė Literatūrinio Aleksandro Puškino muziejaus direktorę Tatjaną Michniovą, aktorių ir rašytoją Arkadijų Vinokurą ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorių Marką Zingerį. Numatyta, kad T.Michniova premjerą konsultuos tautinių mažumų klausimais.