Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.
2021 metų pradžia – vis dar nuotoliniame ugdyme
Sunku pasakyti, kiek laiko Lietuvoje bus pratęsiamas karantinas. Tačiau aišku, kad 2021 m. pradžioje ne visi moksleiviai grįš į klases – karantinas galioja iki sausio 31 d. imtinai. Tiesa, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms paliekama teisė dirbti įprastu būdu, laikantis būtinų saugumo ir higienos priemonių.
Taip pat Vyriausybė priėmė nutarimą, kad tėvų, kurie dirba suvaldant Covid-19 pandemiją ir negali likti namuose, pradinukai galės mokytis mokyklose ar kitose savivaldybių parūpintose vietose nuotoliniu būdu. Jie taip pat bus aprūpinti maitinimu.
Pradinis ugdymas po pradinukų atostogų, nuo sausio 4 d., vyksta nuotoliniu būdu.
Pagrindinis ir vidurinis ugdymas taip pat vyksta nuotoliniu būdu, išskyrus pagal specialias programas ugdomus mokinius. Ši išimtis galioja ir pradiniam ugdymui.
Kaip ir iki šiol, neformalus švietimas vyksta nuotoliniu būdu. Profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos irgi vyksta tik nuotoliniu būdu, išskyrus privalomas praktikas, praktinius mokymus, kompetencijų vertinimus, kurių neįmanoma atlikti niekaip kitaip, kaip tik įprastu kontaktiniu būdu.
Nemokamas maitinimas
Pokytis, apimantis 26 tūkst. mokinių, 2021 m. bus nemokamas maitinimas mokyklose antrokams. Tiesa, ši tvarka įsigalios ne nuo metų pradžios, o nuo rugsėjo 1-osios, prasidėjus naujiems mokslo metams.
Nemokami pietūs bus skiriami ne tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, priešmokyklinukams ir pirmokams, bet ir visiems antrokams. Tikimasi, kad ilgainiui nemokamas maitinimas galėtų būti skiriamas visiems pradinukams.
Naujų mokyklų steigimas
Nors politikai pripažįsta vis dar nežinantys, kaip konkrečiai bus keičiamas mokyklų tinklas, valdančioji koalicija turi ambicingų tikslų. Vyriausybė užsimena ketinanti įvesti vienodą ugdymo standartą visose šalies mokyklose.
„[Standartas] numatys ne tik veiklos ir ugdymo kokybės reikalavimus, neformalaus ugdymo prieinamumą, bet ir nubrėš pagrindinius mokyklų tinklo stiprinimo parametrus (mokytojo / mokinio santykis, jungtinių klasių panaikinimas, klasių komplektų skaičius, administracinio ir ūkinio personalo normavimas ir kt.)“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Kaip atrodo iš Vyriausybės programos, mokyklų tinklas ne tik nebus mažinamas, jis bus plečiamas kariant naujas mokyklas – „Tūkstantmečio“ gimnazijas.
„Šios gimnazijos bus skirtos mažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų, siekiant, kad vaikai turėtų visas galimybes gauti kokybišką, šiuolaikinį išsilavinimą“, – teigiama programoje.
Žadama, kad šiose mokyklose dirbs aukščiausio lygio mokytojai, bus plėtojamas šiuolaikinė švietimo infrastruktūra, jas vienys universalus dizainas.
„Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą, kur tokių galimybių nėra, steigsime naujas“, – rašoma programoje.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas
Taip pat valdantieji numatė nemažai pokyčių ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui. Tiesa, juos planuojama įgyvendinti per 2020–2024 metų kadenciją, nebūtinai 2021 metais.
Pirmiausiai, žadama, kad visiems vaikams bus sudarytos sąlygos lankyti darželius. Analogišką prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą jau palaimino ir Seimas.
Pritarta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1-osios įvedamas privalomas ikimokyklinis ugdymas vaikams, augantiems socialinės rizikos sąlygomis. Tuo rūpinsis savivaldybės, o ugdymas bus finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Pagal išankstines prognozes, kasmet jis galėtų būti skirtas maždaug 1500 vaikų.
Taip pat pagal priimtas pataisas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą taps visuotinis nuo 4 metų amžiaus, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – nuo 3 metų amžiaus, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – nuo 2 metų amžiaus.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas nereiškia, kad šis ugdymas bus privalomas. Tai reiškia, kad, jeigu šeima pageidauja, kad vaikas dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programoje, steigėjas (savivaldybė) turės užtikrinti tokią galimybę visiems vaikams.
Taip pat pritarta, kad nuo 2023 m. priešmokyklinis ugdymas galėtų būti pradedamas, kai vaikui sueina 5 metai, o pradinis ugdymas – kai vaikui sueina 6 metai. Tiesa, ši tvarka nėra privaloma, tėvai ir globėjai gali apsispręsti patys.
Vaiko pinigai – susieti su darželiais
Vienas iš valdančiųjų planų – socialinės rizikos šeimoms susieti vaiko pinigus su darželio lankomumu.
Sprendžiant darželių infrastruktūros klausimą, ketinama skatinti mobilių darželių, šeimos darželių kūrimą, infrastruktūros pritaikymą ugdymui kaimo bendruomenių patalpose, miesto daugiabučiuose ar biurų pastatuose.
Nacionalinis susitarimas – prioritetas
Valdančioji koalicija ir Vyriausybė taip pat tikisi parengti nacionalinį susitarimą dėl švietimo – dokumentą, kurio nepavyko sukurti Sauliaus Skvernelio vyriausybei. Tikimasi susitarimą išvysti jau 2021 metais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino, kad šis nacionalinis susitarimas – vienas svarbiausių tikslų tam, kad švietimo politika būtų ilgalaikė ir jos netrikdytų besikeičianti valdžia.
„Svarbu, kad mes sutartume dėl pagrindinių tikslų, kokius valstybė kelia švietimo sistemai įvairiuose lygmenyse, ir pagrindinių krypčių, taip pat numatytume ir finansavimo projekcijas. Nacionalinį susitarimą rengsime tikrai labai atvirai. Planuotume plačias diskusijas su švietimo bendruomene, institucijomis, interesų grupėmis.
Nereikia tikėtis, kad procesas užtruks labai trumpai. Matyčiau, kad procesas galėtų trukti pusę metų. Aišku, norisi greičiau, bet, manau, tai būtų realus laikas pasiekti susitarimo ir kad nacionalinį susitarimą pasirašytų ir jam pritartų visos politinės jėgos, esančios Seime“, – kiek anksčiau yra sakiusi J. Šiugždinienė.
