jurgis bielinis
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „jurgis bielinis“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „jurgis bielinis“.
J.Bielinis: Už Jūsų ir Mūsų Laisvę. Charkovas
Po Sausio 13 -tosios žudynių su Maskvos socialdemokratais pasikalbėdavau telefonu, pasiųsdavau spaudos. O po Jų šimtatūkstantinio Lietuvai pagelbėti skirto mitingo Maniežo aikštėje (tokie mitingai vyko visoje Sąjungoje) iš Jų gaunu laišką. Jame būtinai prašo Sausio 27 dieną atvažiuoti į Charkovą, į ten įvykstantį ''Sąjungos demokratinių jėgų forumą''. Prašė atvežti spaudos apie Sausio įvykius.
Rusijos demokratų ir mūsų siekiai sutapo.
Arvydas Akstinavičius: LSDS – tikrieji socialdemokratai
Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.
- Esate partija, kuri dar nebuvo valdžioje, nors keli Jūsų nariai yra buvę parlamentarais. Ar žmonės balsuodami už Jus tiesiog nepraras balsų, jei neįveiksite 5 proc.
Suosto kapinės – pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos ir ilgamečio Lietuvos premjero J. Tūbelio uošvių amžino poilsio vieta
Dažnas Lietuvos istoriškai susipratęs žmogus žino, kad Biržų rajono Suosto kapinėse yra palaidotas Knygnešių knygnešys, garsusis Jurgis Bielinis su žmona Ona. Jam pagerbti 1931 m. buvo pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė šauliai, pavasarininkai, skautai, tautininkai, dirbo kalvis J.Korsakas.
Suosto kapinės labai įdomios, jos praktiškai yra Suosto bažnyčios šventoriuje, ją supa. Bet kapinės yra ne vien tik tuo įžymios. Suosto bažnyčios šventoriuje palaidoti kun.
Knygnešiai padėjo pamatus šiuolaikinei Lietuvai
Prieš 160 metų, 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose (Biržų rajone) gimė Jurgis Bielinis, žymiausias Lietuvos knygnešys, dar vadinamas knygnešių karaliumi. Ši diena minima kaip Knygnešių diena.
Kas buvo tie knygnešiai? Juos galima pavadinti tautinio atgimimo šaukliais, kurie platino lietuvišką knygą tuo metu, kai vyko lemiama kova dėl lietuvių tautos ateities. Lietuviškos spaudos draudimas buvo oficiali Rusijos imperijos politika, vykdyta nuo 1864 iki 1904 metų.
Kęstutis Demskis: Pasirodė nauja knyga apie lietuviškos spaudos draudimą
Vilniaus rotušėje visuomenei buvo pristatyta “Danieliaus” leidyklos išleista Vytauto Pociaus monografija “Antanas Macijauskas”. Tai pirmas didesnės apimties leidinys apie nepelnytai pamirštą ir iš naujo atrastą XIX a. pab. mūsų tautos atgimimo šviesuolį.
Knygos autorius yra fizikas, Vilniaus pedagoginio universiteto docentas. Prieš gerą dešimtmetį jis ėmė domėtis mokslo istorija, lietuviškomis tiksliųjų mokslų ir švietimo ištakomis.