juras jankevičius

Valstybės dienos – liepos 6-osios – išvakarėse buvo paskelbta, kad „Misija Sibiras“ dalyviams ir šiemet nebuvo išduotos vizos į Rusiją. Šią žinią socialiniuose tinkluose žmonės sutiko nevienodai. Naujiena, kad „Misija Sibiras“ dalyviams ir šiemet neišduotos vizos, pasidalijo „Verslo žinios“ socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.  Tokia žinia susilaukė nemažai kalbų – didelė dauguma žmonių piktinosi tokiu Rusijos sprendimu, tačiau atsirado ir tokių, kurie kitaip įvertino tokį Rusijos gestą.

Giedrius Vitkauskas, Juras Jankevičius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdininkams deklaruojant, kad Lietuva pasiruošusi Ebolos karštinei, aiškėja, kad sostinėje nėra nė vienos palatos, kurioje būtų galima gydyti sunkiai sergantį suaugusį pacientą. Tokių palatų per visą Lietuvą – vos 9. Ne kartą dėl gydymo sąlygų kritikuotos Vilniaus Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės vadovai ramina – jie pasirengę priimti Ebolos virusu užsikrėtusius ligonius.

  Marija Gabrienė, Juras Jankevičius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jau savaitę Kuršių nerijoje geologai ir geografai tiria, kaip per dešimtmetį pasikeitė Naglių gamtos rezervato kopos, kurios driekiasi apie devynis kilometrus nuo Juodkrantės iki Pervalkos. Ši viena gražiausių Kuršių nerijos nacionalinio parko vietų susiformavo XVII-ajame amžiuje, kai iškirstus mišką iš pajūrio smėlis ėmė keliauti marių link. Mokslininkų teigimu, gamta čia keičiasi labai greitai.

Velykinės „Krašto spalvos“ – ne tik apie kiaušinius. Ar jau prisipirkote kiaušinių Velykoms? „Krašto spalvos“ irgi. Ir turguj, ir kaime, o po to nuvežė į laboratoriją Veterinarijos akademijoje. Išvada, švelniai tariant,verčia nerimauti. Išsamiau apie kiaušinių tyrimus – laidoje trečiadienį nauju laiku: 18.45. Taip pat „Krašto spalvos“ užsuks į nereikalingų palmių ir kaktusų prieglaudą – Lietuvoje yra ir tokia.

Nuo birželio 15 d. LRT laida „Klausimėlis“ pradeda naują erą pasauliniame tinkle. Balandį dešimtmetį atšventusi Juro Jankevičiaus laida sukūrė svetainę, kurios pavadinimas yra lietuviškas – www.klausimėlis.lt „Laikas ne tik kalbėti, bet ir naršyti lietuviškai – pakaks rašinėti visokius aukstaicius, zemaicius, dzukus, suvalkiecius ar klausimelius. Lietuviški rašmenys yra unikalus lietuvių paveldas, ir tyčiotis iš jų – negražu“, – teigia Juras Jankevičius.

Pernai buvo galutinai baigti 16 metų trukę Šeimyniškėlių piliakalnio prie Anykščių tyrinėjimai. Atsižvelgiant į sukauptus archeologinius duomenis ir pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengtas medinės pilies statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms projektas. Atėjo metas pradėti realiai įgyvendinti devynerius metus brandintą idėją – vienintelių Lietuvoje iki galo atliktų medinės pilies tyrinėjimų duomenis įkūnyti pilies rekonstrukcijoje.

Gaila, kad reputacijos negalima nusipirkti ir įsidėti į kišenę. Ji tarsi nematomas šešėlis persekioja žmogų visą gyvenimą. Jos negalima išmatuoti, tačiau visi jos nori kuo daugiau ir geresnės. Toks jau tas dalykas – reputacija, arba lietuviškai – aplinkinių nuomonė apie žmogų. Na, o dabar žodis praeiviams Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose. Štai ką jie papasakojo apie reputaciją. Jurbarkietė:– Kaip paaiškintumėt žodį „reputacija“?– Kai žmogus dirba ir moka užsidirbti.– Užsidirbti?– Taip.

Šiandien klausimėlis apie Italiją. Daug galima būtų plepėti apie šios šalies istoriją, prisiminti šlovingąją Romos imperiją ar garsiuosius italų menininkus, tačiau pirmiausia drauge su praeiviais pabandykime Italiją surasti žemėlapyje. Tai neturėtų būtų sudėtinga, nes Italija – tai tas aulinis batas, pamerktas į Viduržemio jūrą, kuris dar vadinasi Apeninų pusiasaliu. Ar tikrai Apeninų? – abejoja praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose. Šilutiškė:– Italija yra tokiam pusiasaly.

Poną Romeo Montekį ir panelę Džuljetą Kapuleti praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose pažįsta ne prasčiau kaip kaimynus iš gretimos laiptinės. Nesvarbu, kad ši porelė gyveno tik Viljamo Šekspyro dramoje. Nuėjus į vieną ar kitą filmą, riba tarp realybės ir fantazijos ištirpsta. Štai ką papasakojo praeiviai apie garsiuosius Šekspyro įsimylėjėlius – Romeo ir Džuljetą. Varėniškis:– Aktoriai, kurie vaidino dramoje.– Kokioje dramoje jie vaidino?– „Romeo ir Džuljeta“.– Tai apie save?– Taip.

Šiandien praeivių Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose laukia teorema – žodelis, kurį tikriausiai girdėjot matematikos ir geometrijos pamokose. Mokslininkai teoremomis vadina teiginius, kuriuos galima ir reikia įrodyti. Populiariausia pasaulyje – tai Pitagoro teorema, ji padeda apskaičiuoti stataus trikampio kraštinių ilgį. Matematikai juokauja, kad teorema privalo prasidėti žodeliu „jeigu“, o baigtis – „tai“. Na, jeigu jie sako, tai jie žino. Na, o mes pažiūrėkim, ką papasakos praeiviai.

Istorikai tvirtina, esą pagonybės laikai baigėsi prieš 600 metų, kai kunigaikštis Jogaila pakrikštijo Lietuvą. Mainais už krikštą gavę po baltus vilnonius marškinius, lietuviai vis dėlto nenuskubėjo į bažnyčias, o ir toliau sau garbino visą pulką dievų, visokius nesuprantamus gamtos reiškinius ir, savaime suprantama, ąžuolus. Vis dėlto šiandien Lietuva - tai Marijos žemė. Pagonims teko modernizuoti savo tikėjimą, tvirtina praeiviai mūsų šalies miestuose ir miesteliuose.

Paplepėkim šiandien apie bites. Jos bando pasaldinti sau gyvenimą, bet galų gale pasaldina jį mums. Nė vienas praeivis Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose neprisipažino, kad nemėgtų medaus, ir visi, be abejo, šį tą išmano apie bitininkystę. Štai kaip bitės, pasirodo, medų neša... Kuršėniškė:- Bitinai peri… peri…- Ką peri?- Saugo ten… tą avilį saugo… nu ir peri tuos kiaušinėlius.- O patelės?- Patelės medų neša, lipdo ten ką.

Šiandien su praeiviais Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose paplepėkim apie rašytoją Petrą Cvirką. Jo kūriniai „Frank Kruk“, „Meisteris ir sūnūs“„Cukriniai avinėliai“ - tai lietuvių literatūros klasika. Antra vertus, Cvirkos kelionė į Maskvą Stalino saulę parvežti - vienas iš juodųjų Lietuvos istorijos puslapių. Taigi dabar pažiūrėsim, ką praeiviai geriau išmoko - literatūrą ar istoriją? Tauragiškė:- Pasakas rašydavo.- Pasakas?- Taip, pasakas.- Kuriam amžiuje jis gyveno?- Šešioliktam.

Barometras nėra toks plačiai buityje paplitęs prietaisas kaip dulkių siurblys ar mėsmalė. Tačiau atsirado anksčiau ir už vieną, ir už kitą. Dar visai neseniai barometras buvo pagrindinis instrumentas, įspėdavęs apie būsimas orų permainas. Tačiau šiandien barometrus pakeitė orų prognozės per televizorių. O praeiviai šiuos atmosferos slėgį matuojančius prietaisus nukabino nuo sienų ir įdarbino kitur. Tauragiškė:- Kur parduotuvėje matuoja brūkšnelius.

Varšuva yra Lenkijos sostinė, šią šalį skalauja Baltijos jūra, Fredericas Chopinas (Frederikas Šopenas) yra garsiausias lenkų kompozitorius, o Adomas Mickevičius – rašytojas. Tokių žinių gali prireikti, tarkim, sprendžiant kryžiažodį apie artimiausią mūsų kaimynę. Šiandien „Klausimėlyje“ pažiūrėsime, kaip praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose spręstų tokį kryžiažodį. Tauragietė:- Iš kurios pusės yra Lenkija Lietuvai?- Iš šiaurės.- O toli nuo Lietuvos?- Toli… ne, netoli.

Klausimėlis apie pareigūnus, pas kuriuos niekas nenorėtų pakliūti. Tačiau būtų negerai, jeigu jie imtų ir pradingtų. Dauguma praeivių į prokuratūrą užsuka rečiau negu į maisto prekių parduotuvę, tačiau kas yra prokuroras ir ką jis veikia – mielai pasakojo visi. Išvertus iš teisininkų kalbos, prokurorai organizuoja nusikaltimų tyrimą ir atstovauja valstybei teismuose. Tačiau tai dar ne viskas. Širvintiškis:- Ką jis veikia?- Išskiria santuokas.- Prokuroras?- Taip.- Jis uniformą turi?- Taip.

Prieš beveik 100 metų poetas Maironis rašė: „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, ten mūsų tėvynė, graži Lietuva“, tačiau per šimtmetį vaizdelis pasikeitė. Nemunas pasiklydo ir pradėjo, pasirodo, tekėti visai kitur - taip sako praeiviai tėvynės Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose. Šiandien „Klausimėlyje“ jie papasakos viską, ką žino apie Nemuną. Pakruojietė:- Kur prasideda Nemunas?- Lietuvoj.- O ties kuria vieta?- Ties Palanga gal.- Kur?- Ties Palanga.

Prasideda pasakiška „Klausimėlio“ laida. Prieš beveik 300 metų rašytojas Jonathanas Swiftas (Džonatanas Sviftas) sukūrė smagų satyrinį veikalą apie gydytoją Guliverį. Beveik visi jį skaitėme vaikystėje. Pamenate, pirmiausia Guliveris atsidūrė nykštukų ir milžinų šalyse, vėliau likimas jį nunešė į skrajojančią salą ir į protingų arklių valstybę. Tačiau tai dar ne viskas. Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai dabar papasakos savąją Guliverio nuotykių versiją.

Ko gero, vienintelis Lietuvos pilietis galėtų didžiuotis, kad iki šiol žmonės jo vardu vadina visą epochą. Antanas Smetona Lietuvos Respublikos prezidentu išbuvo 15 metų. Istorikai prirašė daugybę knygų apie šį mūsų valstybei nusipelniusį žmogų. Tačiau praeiviai… praeiviai pro tas knygas, matyt, praėjo. Gargždiškė:- Prieš 400 metų ar kiek tai…- Smetona?- Nu.- O ką jis darė tada?- Prezidentu buvo.- Kokios šalies jis tada prezidentu buvo?- Rusijos.- Ką?- Rusijos prezidentas.

Kaip tvirtina žodynas, žodį „frakcija“ išvertus iš prancūzų kalbos, liktų tik kuklutis žodelis „dalis“. Antra vertus, „liberalų frakcija“skamba kur kas įspūdingiau negu, tarkim, „liberalų dalis seime“. Žodis „frakcija“ patinka ne tik Seimo nariams, bet ir praeiviams Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Tačiau mūsų šalyje jis kur kas talpesnis negu gimtojoje Prancūzijoje.

Šįkart paplepėkim apie Akropolį, tą patį, kuris stūkso ant aukšto kalno Atėnuose, Graikijos sostinėje. Daugeliui praeivių sunku buvo patikėti, kad tikrasis akropolis - tai ne parduotuvė, bet gerai įtvirtinta senovės graikų miesto dalis, susijusi su religinėmis apeigomis. Na, o pats svarbiausias pasaulio akropolis yra, deja, ne Vilniuje, o Atėnuose. Šilališkis:- Karalių rūmai.- Akropolis?- Tikriausiai.

Šiandien - klausimėlis apie Tibetą. Tik neskubėkite griebtis žemėlapio - Tibeto kalnų ten net su žiburiu nerasite. Verčiau jau pasiimkite meškerę ir keliaukite prie artimiausios upės - pasak praeivių, tibetų čia knibždėte knibžda. Molėtiškė:- Tibetas - tai žuvys, kurios kanda.- Žmones kanda?- Taip.- Tai ką, tada į upę bristi negalima, taip išeitų?- Tai gal. Pabradiškė:- Daržovė.- Tibetas?- Taip.- O kas valgoma - ar šaknys, ar lapai?- Lapai.

Kažin ar dar gali būti paprastesnis klausimėlis - šiandien pasiteiraukim praeivių, ką jie girdėję apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Kuo jis nusipelnė, kad lietuviai po 600 metų jį vis dar myli, gerbia ir vaikus jo vardu vadina? Taigi kuo pagarsėjo Vytautas Didysis? Vilkaviškietis:- Vytautas Didysis atrado Lietuvos trispalvę.- Anksčiau nebuvo?- Ne. Vilkaviškietis:- Konstituciją pirmasis paskelbė.- Vytautas?- Taip. Klaipėdietė:- Atvežė į Lietuvą arklius.

Šįkart klausimėlis iš pasaulinės literatūros lobyno. Ernestas Hemingway’us (Hemingvėjus) neabejotinai yra žymiausias praėjusio amžiaus Amerikos rašytojas, na o „Senis ir jūra“ - tai garsiausias, tačiau toli gražu ne vienintelis jo kūrinys, apie kurį pasakoja Lietuvos, na ir likusios pasaulio dalies mokyklose. Tačiau, anot praeivių Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose, gėda būtų tik tiek žinoti apie Hemingway’ų. Reikia žinoti daugiau! Šakietis:- Rašytojas.

„Klausimėlio“ herojus Petras I - bene pats garsiausias Rusijos caras, o vėliau imperatorius. Petras I niekada nebuvo svetimas Lietuvoje, ne tik todėl, kad, pasak istorikų, ne kartą yra žygiavęs su savo kariauna per mūsų šalį. Petrą I puikiai prisimena ir praeiviai Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Ir štai už kokius nuopelnus. Elektrėniškė:- Kas yra Petras I?- Dabartinio prezidento tėvas.- Kas yra prezidentas?- Adamkus.

Šįkart drauge su praeiviais paklaidžiosime po Lietuvos valdžios labirintus - klausimėlis apie Lietuvos Vyriausybę - kaip ji atsiranda, ką ji veikia, galų gale kaip vadinasi pareigos žmogaus, kuris vadovauja Vyriausybei. Lietuvos Konstitucijoje teigiama, kad Vyriausybė - tai vykdomosios valdžios institucija, ji suformuojama bendradarbiaujant Seimui ir prezidentui. Tačiau, pasak praeivių, Lietuvoje pasitaiko ir kitaip.

Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai toliau stebina geografijos žiniomis. Šįkart paplepėkim apie mūsų gimtąją planetą Žemę. Matyt, be reikalo mokyklose aiškinama, kad Žemė sukasi apie Saulę ir aplink savo ašį, kad mūsų planetos pusiaujas 40 000 km ilgio, o gyventojų - 6 milijardai. Iš Lietuvos miestų ir miestelių varpinių pasaulis atrodo visai kitoks. Kokio dydžio Žemė? Širvintiškis:- Kiek galėtų būti nuo vieno Žemės krašto iki kito kilometrų?- Apie 200 milijardų kilometrų.

Šiandien paplepėkim apie margą juostą, kartais po lietaus pakimbančią danguje. Orų specialistai tvirtina, kad vaivorykščių gali pasitaikyti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tačiau praeiviams Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose toks teiginys pasirodė, švelniai tariant, nelogiškas. Juk žiemą užšąla ežerai… Vilnietė:- Po lietaus… kada kur vanduo… iš dviejų ežerų… iš vieno ežero į kitą… nu ir taip atspindys toks yra…- O jei ežero nebūtų?- Tai ten nebūtų ir vaivorykščių.

Šiandien „Klausimėlio“ herojus - Tadas Blinda, pats garsiausias visų laikų Lietuvos plėšikas. Legendose jį dar vadina svieto lygintoju ir net meninį filmą sukūrė. Tačiau svieto Tadas Blinda taip ir neišlygino. Tik į istoriją pakliuvo. Ukmergiškė:- Buvo didvyris kažkoks.- Kieno?- Lietuvių… Nepriklausomybės Akto signataras.- Tadas Blinda?- Taip. Ukmergiškė:- Ugniagesys pirmas buvo.- Pirmas kur, Lietuvoj?- Lietuvoj. Ukmergiškis:- Lietuvos karalius.

„Klausimėlio” herojus - Mikalojus Kopernikas, jis - lenkų atradėjas, pirmasis supratęs, kad ne Saulė sukasi apie Žemę, o atvirkščiai - Mėnulis apie Žemę, o ši ir visos kitos planetos aplink Saulę. Tai buvo vienas didžiausių to meto atradimų, tačiau nelabai kas tuo patikėjo. Atrodo, nelabai tiki ir šiandien.

Dabartinėje Lenkijos teritorijoje, o tuomet kryžiuočių valdose, jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jogailos ir Vytauto, sutriuškino kryžiuočius. Sensacijos šįkart nebus - visi praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose yra girdėję apie Žalgirio mūšį, kai kas net ir datą žino - 1410 m. Vienintelė smulkmena - kas gi tada įvyko? Moteris iš Naujosios Akmenės:- Įlūžo ant ledo - su šarvais taigi kryžiuočiai.- Ant ledo?- Ant ledo įlūžo kryžiuočiai su lietuviais.

Šiandien su praeiviais Lietuvos miestuose ir miesteliuose paplepėkim apie valdžią, tą valdžią, kuri bent jau teoriškai yra arčiausiai kiekvieno piliečio. Štai ką praeiviai gali papasakoti apie savivaldybes. Kažin ką jos valdo? Galbūt pačios save? Jonavietis:- Atsiranda miestas, turėtų atsirasti ir savivaldybė kažkaip, turėtų kas nors valdyti, turi būti kažkas…- Iš kur atsiranda savivaldybė?- Nežinau, kas ją sukūrė… Žmonės patys…- O kaip ten vyksta?- Viską valdo, nežinau.

Kudirka… Vincas Kudirka. Tik nesakykite, kad negirdėjote. Maždaug taip prasidėjo dešimtys pokalbių su praeiviais Aukštaitijoje, Žemaitijoje ir Dzūkijoje. Kaip manėte, kokius nuopelnus praeiviai priskyrė ponui, kurio atvaizdas puošia 500 litų banknotą? Tiesą sakant, niekada ir neatspėsite. Verčiau paskaitykite. Pabradiškis:- Žinau, kad jis parašė… Cvir… kaip jis… Kudirka?- Kudirka.- …parašė kažką apie runkelius. Kažkas ten buvo. Jei aš meluoju, tai aš, vyrai, reiškia galiu išeit iš čia.

Šįkart prisiminkim visai nesenus nepriklausomybės atgavimo laikus, na ir įvykių sūkuryje atsidūrusį Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovą kardinolą Vincentą Sladkevičių. Jo eminencija įkvėpė nepriklausomybės siekusią lietuvių tautą ir sustiprino katalikiškas tradicijas mūsų visuomenėje. Tačiau tai dar ne viskas: praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose papasakojo apie kitus, istorikams nežinomus Vincento Sladkevičiaus biografijos faktus. Molėtiškė:- Knygnešys.- Knygnešys?- Taip.

Jauna graži moteris, tačiau jos akys užrištos. Vienoje rankoje - kalavijas, o kitoje - svarstyklės. Kažkur matytas vaizdelis, tiesa? Taip vaizduojama senovės graikų deivė Temidė, ji ir teisingumo simbolis. Ir jos atvaizdą net ir šiandien nesunku surasti bene kiekviename teisme. Tačiau ne tik teisme, sako Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai. Skuodiškė:- Kur ieškotumėt Temidės, jeigu prireiktų?- Pašte.- Kur?- Pašte. Skuodiškė:- Gydytojų stalčiuje.- Ten Temidė yra?- Taip.

Jeigu jau skaitote „Klausimėlį“, vadinasi, toleruojate tai, ką pasakoja praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose. Lotyniškas žodis „tolerancija“ reiškia pagarbą kitai nuomonei ar įsitikinimams. Tad štai ką apie toleranciją papasakojo praeiviai. Ariogalietė:- Kai labai labai gerai sekasi gyvenime.- Kaip čia vadinasi?- Tolerancija.- Viskas sekasi?- Kai jau viskas grynai gerai sekasi.

Drauge su praeiviais ir, be abejo, su praeivėmis pasišnekėjome apie feminizmą - moterų judėjimą už lygias teises su vyrais. Tai labai aktualu ir didesniuose Lietuvos miestuose, ir mažesniuose miesteliuose. Tiesa, ne visiems „Klausimėlio“ pašnekovams feminizmas pasirodė tinkama tema atviram pokalbiui per televiziją. Ir štai kodėl. Ukmergiškė:- Čia gal nelietuviškas, čia gal iš užsienio tas toks žodis.- Feminizmas?- Jo.- Kokiu atveju jis vartojamas?- Nežinau, net nežinau, kaip paaiškint.

„Klausimėlio” herojus - Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis). Jis jau beveik dešimtmetį vadovauja kaimyninei valstybei ir visą tą laiką mūsų santykiai labai šilti. Na, nepaisant vieno kito karo ar mūšio, apie kuriuos papasakojo Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai. Alytiškis:- Kwasniewskis buvo karinių pajėgų vadas, Rusijos, manyčiau.- Kokia jo profesija?- Tai gal elektrikas buvo.

Klausimėlių magas Klausimėlių magas34 metų televizijos laidų „Klausimėlis“ ir „Aerodromas“ vedėjas Juras Jankevičius labiausiai išgarsėjo, išmokęs lietuvius juoktis... iš savęs! Žygdarbio pradžia - baimė Juro Jankevičiaus portretą galima tapyti dvejopai: kaip provokatoriaus (iš „Klausimėlio“) ir kaip aviacijos fanatiko.

Įvairiausių minčių kilo praeiviams Lietuvos miestuose ir miesteliuose išgirdus šios laidos temą - Venera. Vieni prisiminė mūsų artimiausią Žemės kaimynę iš Saulės pusės, kitiems atėjo mintis apie romėnų meilės deivę ir visokius venerinius negalavimus. Na, o Panevėžyje žodis Venera sukėlė dar ir kitokių minčių. Panevėžietė:- Venera yra trikotažo parduotuvė.- Trikotažo?- Aha.- Vyriško ar moteriško?- Moteriškas turbūt.

2300 metų mus skiria nuo laikų, kai vienas garsiausių karžygių graikas Aleksandras Makedonietis užsibrėžė užkariauti pasaulį. Kaip tarė, taip ir padarė: jis užkariavo didelę dalį žemių, apie kurias tuo metu žinojo. Jo imperija driekėsi nuo Graikijos iki Indijos ir Egipto. Mokykliniame vadovėlyje Aleksandrui Makedoniečiui skirta daugiau nei 10 puslapių. Taigi šiandien - žodis to vadovėlio skaitytojams iš Lietuvos gatvių ir skersgatvių.

Jubiliejinis 200-asis „Klausimėlis“ - apie Maironį. Tik nepagalvokit, kad praeiviams šįkart buvo labai lengva. Jie sutinka tik dėl vieno - Maironis buvo puikus poetas. Na, jei poetas - vadinasi, kažką parašė. Panevėžietis:- Ką girdėjot, ką parašė Maironis?- Moną Lizą turbūt.- Tai čia poezija ar proza ta Mona Liza?- Tai proza turbūt. Prieniškis:- Pasakas gal rašė.- Maironis?- Taip.- O kokią parašė pasaką?- Jonukas ir Grytutė.- Tai čia Maironio?- Taip.- Koks jo vardas - Maironio?- Viktoras.

Šio ,,Klausimėlio” herojus pagarsėjo tuo, kad Tarybų Sąjungą pakrikštijo blogio imperija, o vėliau sugebėjo pabaigti šaltąjį karą. Tai Amerikos prezidentas Ronaldas Reaganas (Reiganas). Šiandien praeiviai papasakos, ką prisimena apie šią istorinę asmenybę, taip pat apie kitus XX a. istorijos vingius. Pirmiausia keliaujame į Lietuvos sostinę - mat čia Reaganas galėtų nemokamai važinėti miesto autobusais ir troleibusais - jis yra Vilniaus garbės pilietis.

Šįkart Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai paaiškins tai, ką šiaip jau geriausiai išmano chirurgai ir mėsininkai. Gudrus žodelis „anatomija“ įvardija mokslą apie organizmų sudėtį. Praeiviai šiam apibrėžimui labai neprieštaravo, matyt, prisiminė pamokas mokykloje, tačiau tam ir apibrėžimas, kad jį galima būtų patikslinti. Rokiškėnas:- Tai yra mokslas.- Mokslas apie ką?- Mokslas apie kaulus.- Kaulus?- Kaulus.- O, sakykim, apie mėsas?- Gal ne.

Įmantrus tarptautinis žodis „rezistencija“ puikiai prigijo Lietuvoje. Beveik visi praeiviai mūsų šalies gatvėse ir skersgatviuose jį buvo girdėję. Nenuostabu, rezistencija, t.y. pasipriešinimu okupacijai, lietuviai garsėjo pokario metais. Na ir dabar šį žodį prisimenam kalbėdami apie tuos gūdžius laikus ir apie pasipriešinimą apskritai. Rezistencija galima būtų pavadinti ir praeivių pasipriešinimą žodyne nurodytai žodžio „rezistencija“ reikšmei.

Vieną juodžiausių Lietuvos istorijos puslapių parašė šio „Klausimėlio“ herojai - rusas Molotovas ir vokietis Ribbentropas. 1939 m. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse fašistinė Vokietija ir stalinistinė Rusija pasidalijo įtakos sferas Rytų Europoje. Lietuva, Latvija ir Estija tada atiteko Rusijai, o Lenkiją pasisavino vokiečiai. Taip tvirtina šiuolaikiniai istorijos vadovėliai. Tačiau praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose neskuba pritarti istorikų teiginiams.

Šįkart su praeiviais Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose paplepėkim apie mūsų laikų didvyrį: “Klausimėlio” herojus - Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka. Pradėjęs nuo kolūkio buhalterio, vėliau jis vadovavo keliems bankams, Ukrainos vyriausybei, na ir galų gale tapo prezidentu. Viktorą Juščenką labiausiai išgarsino oranžinės spalvos šalikėliai ir kaklaraiščiai. Tačiau, žiūrint iš Kėdainių ir Rokiškio, jų spalva atrodo šiek tiek kitokia. Rokiškietis:- Prezidentu galų gale tapo.

Išvertus iš graikų kalbos žodis „evangelija“ reikštų „geroji naujiena“. Visi krikščionys - katalikai, liuteronai, protestantai ir visi kiti evangelijomis vadina tokias senovės knygas, kuriose aprašytas Kristaus mokymas, jo gyvenimo epizodai ir kiti to meto istoriniai įvykiai. Nors evangelijų būta nemažai, krikščionybės pagrindu laikomos 4 evangelijos - pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną. Tačiau praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose tokia evangelijų autoryste labai abejoja.

“Jei ne kalnas pas Mahometą ateina, tai Mahometas pas kalną”, sako sena ir visame pasaulyje žinoma patarlė. Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai ją taip pat yra girdėję, tiesa, vienintelis klausimas - kas gi tas Mahometas? Šiandien istorikai Mahometą vadina vienu įtakingiausių kada nors pasaulyje gyvenusių žmonių. Prieš 1400 metų gyvenęs Mahometas buvo paprastas Arabijos pirklys, ramiai leidęs dienas su 15 metų vyresne žmona ir 6 vaikais, kol vienąkart jam apsireiškė arkangelas Gabrielius.