Gaila, kad reputacijos negalima nusipirkti ir įsidėti į kišenę. Ji tarsi nematomas šešėlis persekioja žmogų visą gyvenimą. Jos negalima išmatuoti, tačiau visi jos nori kuo daugiau ir geresnės. Toks jau tas dalykas – reputacija, arba lietuviškai – aplinkinių nuomonė apie žmogų. Na, o dabar žodis praeiviams Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose. Štai ką jie papasakojo apie reputaciją.
Jurbarkietė:– Kaip paaiškintumėt žodį „reputacija“?– Kai žmogus dirba ir moka užsidirbti.– Užsidirbti?– Taip.
Šilutiškė:– Išsiauklėjimas gal…– Reputacija?– Kad nebūtų tų smulkmenų, konfliktų, dar kažko… vienas kitą kad gerbtų…
Panevėžietė:– Turbūt kai sugeba ir mokslinį darbą dirbt ir… Na man su tuo asocijuojasi aukšta reputacija…
Ignalinietė:– Na, pagal mane reputacija yra savęs įvertinimas. Reputacija tai yra, kaip pasakyti, kai susikuria, kaip pasakyti, savo taisykles, kad aš ten turiu būti aukščiau visų, kad gerai gyvent ir jei kas nepasiseka ar draugai niekam tikę, tai sako – oi, sugadins mano reputaciją.– Kas tą reputaciją vertina?– Pats žmogus.
Vilnietė:– Ištikimybė sutuoktiniui.– Kaip tai vadinasi?– Reputacija– Tai reputacija būna, kai ištikimas žmogus ar ne?– Kai ištikimas.– O kai neištikimas?– Tai jau susigadinęs reputaciją.
Šilutiškė:– Groti muzikos instrumentu.– Tai čia kas yra?– Gera reputacija.
Šilutiškė:– Ko reikia žmogui, kad būtų jo gera reputacija?– Reikia baigti aukštąją mokyklą, būti išsilavinusiam, pasiekti gerų pasiekimų darbe.– O jei žmogus nebaigė aukštosios?– Nu tai ne… Negali būti…
Švenčioniškė:– Kuo galima būtų išmatuoti reputaciją?– Metais.– Metais?– Taip.– Kalėjime?– Ne, gyvenime.
Ukmergietė:– Kai gražiai atstato senovinį pastatą.– Kaip tai vadinasi?– Tai… reputacija.
Marijampolietis:– Kas yra reputacija?– Charakterio savybė gal.– Charakterio?– Jo.– Visi žmonės turi tą savybę ar ne?
Vilnietė:– Gandai apie kitą žmogų.– Tai nelabai geras daiktas?– O gera nuomonė – kodėl gi ne.
Ignalinietis:– Tam, kad būtų gera reputacija, ko reikia?– Eit į bažnyčią, būti paklusniam.
Ignalinietė:– Paaiškinkit, kas yra reputacija?– Miesto ir valstybės atstovavimas.
Šilutiškė:– Kai eina dirbti žmogus, turi turėti reputaciją.– O kur ją reikia pristatyti, jeigu eini dirbti?– Savo darbdaviui.
Marijampolietė:– Gera fantazija… kaip čia.– Tai čia reputacija?– Taip.
Panevėžietė:– Reputacija – tai sporto šaka, kai varžosi kryžiažodžius sprendžiant.– Kryžiažodžius?– Taip.
Šilutiškė:– Paaiškinkit, kas yra reputacija?– Kai žmogus renka senienas, senus daiktus.– Tai čia gera savybė ar bloga?– Gal ir gera vieniems, o kitiems bloga.– O kokius daiktus renka?– Pavyzdžiui, iš senų laikų, iš po karo visokias monetas, viską…– Tai po karo tai monetos rusiškos?– Kad tik seni daiktai visokie...– Kokius dar daiktus galima rinkti, kad būtų reputacija?– Senus lygintuvus, vienu žodžiu, viską, kad būtų seni daiktai…– Senus laikraščius?– Gal ir senus laikraščius rinkti…
Švenčioniškė:– Kuo galima išmatuot reputaciją?– Papeikimais.– Tai čia darbe?– Nu taip.– Tai kuo daugiau turi, tuo geresnė?– Tai taip.
Švenčioniškė:– Kokio dalyko blogas išmanymas.– Kaip tai vadinasi?– Reputacija.– O jei geras išmanymas – tai reputacija, ar ne?– Ne. Tikrai ne.
Panevėžietė:– Nu, tarkim, prie konteinerio žmogus – nu kokią jis reputacija turi? Neturi reputacijos… Sutinkat su manim?
Praeivių klausinėjo LTV laidos „Klausimėlis“ vedėjas Juras Jankevičius
