jungtinių tautų saugumo taryba

JAV ir jų Vakarų sąjungininkės trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje susirėmė su Rusija dėl atsakomybės už dvi gyvybes nusinešusį raketos smūgį Lenkijos kaime netoli Ukrainos sienos. Šį įvykį JT politinė vadovė pavadino „bauginančiu priminimu, kad būtina užkirsti kelią tolesnei eskalacijai“ jau beveik devynis mėnesius trunkančiame Maskvos kare Ukrainoje.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį balsuos dėl rezoliucijos, kuria smerkiami „referendumai“ dėl keturių Rusijos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, ketvirtadienį paskelbė šiuo metu Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija. Nėra jokių galimybių, kad JAV ir Albanijos parengta rezoliucija būtų priimta, nes Rusija Taryboje turi veto teisę, tačiau vėliau tekstas gali būti pateiktas Generalinei Asamblėjai.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį susitiks aptarti, kaip įtariama, sabotažo sukeltų „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje nuotėkių, trečiadienį informavo Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde. „Dabartinė Saugumo Tarybos pirmininkė Prancūzija šiandien mus informavo, kad Rusija paprašė surengti susitikimą dėl „Nord Stream“ nuotėkių ir kad šis susitikimas planuojamas penktadienį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Linde.

Japonija yra tarp penkių valstybių, ketvirtadienį išrinktų į nenuolatines vietas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir dirbsiančių šioje institucijoje 2023–2024 metais. Nuo sausio 1-osios dvejus metus Taryboje taip pat dirbs Šveicarija, Mozambikas, Malta ir Ekvadoras. Minimos penkios šalys pakeis Indiją, Norvegiją, Keniją, Meksiką ir Airiją. Saugumo Tarybą sudaro 15 narių, įskaitant penkias nuolatines: JAV, Rusiją, Kiniją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją.

Jungtinės Valstijos penktadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą sugriežtinti tarptautines sankcijas Šiaurės Korėjai ir kaltino Pchenjaną rengiant „vis pavojingesnes provokacijas“, kai izoliuota valstybė paleido iki šiol didžiausią savo sukurtą tarpžemyninę balistinę raketą (TŽBR). „Jungtinės Valstijos ragina visas valstybes nares visiškai vykdyti esamas Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – per pasitarimą padėčiai Šiaurės Korėjoje aptarti sakė JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas...

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba triuškinama balsų persvara penktadienį atmetė JAV pasiūlymą pratęsti Iranui taikomą ginkluotės embargą, o toks žingsnis žada svarbių pasekmių daugiašaliam susitarimui dėl Teherano branduolinės programos. Už rezoliucijos projektą balsavo tik dvi iš 15 Saugumo Tarybos narių. Šis rezultatas pabrėžė atotrūkį tarp Vašingtono ir jo sąjungininkių Europoje po JAV prezidento Donaldo Trampo sprendimo 2018 metų gegužę pasitraukti iš sutarties su Iranu.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba turi penkias naujas nares, ir viena jų – Dominikos Respublika – pradeda jai pirmininkauti. Savo dvejų metų kadenciją JT Saugumo Taryboje be Dominikos Respublikos dar pradeda Belgija, Vokietija, Indonezija ir Pietų Afrikos Respublika. Trečiadienį per ceremoniją šalia JT Saugumo Tarybos kabineto buvo padėtos šių šalių vėliavos. Tuo metu Bolivija, Etiopija, Nyderlandai, Kazachstanas ir Švedija 2018-ųjų pabaigoje baigė savo kadenciją.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba per antradienio posėdį Niujorke aptars situacijos Ukrainoje sureguliavimą. Posėdis prasidės 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Jame bus aptariamas Sirijos klausimas bei situacija Ukrainoje remiantis šios šalies ambasadoriaus JT laišku, 2014 metų vasario 28 dieną atsiųstu JT Saugumo Tarybos pirmininkui.

JAV atsisakys vykdyti su Irano branduoline programa susijusį susitarimą, jeigu Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija nesutiks iš esmės jo pakeisti.

Vašingtono prašymu penktadienį į skubų posėdį renkasi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri aptars Iraną sukrėtusių protestų bangą. JAV ambasadorė prie JT Nikki Haley prieš posėdį perspėjo, kad tos demonstracijos gali išprovokuoti didelio masto konfliktą, kaip kad nutiko Sirijoje. „Pasaulis matė tą siaubą, kuris vyko Sirijoje; jis prasidėjo žudikiškam režimui atėmus iš savo žmonių teisę taikiai protestuoti“, – sakoma N. Haley pareiškime, išplatintame vėlų ketvirtadienį.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį uždraudė keturiems Šiaurės Korėjos laivams įplaukti į tarptautinius uostus. Šių priemonių imtasi įtariant, kad tais laivais gabenamos prekės, kurių tiekimą draudžia Pchenjanui taikomos tarptautinės sankcijos, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatai.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį nubalsavo už humanitarinės pagalbos tiekimo atnaujinimą per sieną į Sirijos opozicijos kontroliuojamus rajonus, tačiau Rusija balsuojant susilaikė ir pareiškė, kad tokios pagalbos reikėtų atsisakyti. Rusija pareikalavo tam tikrų pakeitimų misijoje, per kurią nuo 2014 metų pagalbos siuntas gabenantys sunkvežimiai galėdavo patekti į Siriją iš Turkijos ir Jordanijos, negavę tam Damasko režimo leidimo.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba svarsto rezoliuciją, kuri nurodytų, kad vienašališkas sprendimas dėl Jeruzalės statuso neturi teisinio poveikio ir gali būti anuliuotas, sakoma rezoliucijos projekto tekste, kurį gavo naujienų agentūra AFP. Šia priemone reaguojama į Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine. Anot diplomatų, manoma, kad Saugumo Taryba galėtų dėl šios Egipto pateiktos priemonės balsuoti pirmadienio rytą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pareiškė, kad „strateginės kantrybės“ Šiaurės Korėjos atžvilgiu laikai jau baigėsi, o Tokijas išreiškė paramą Vašingtono politikai svarstyti visas įmanomas priemones suvaldyti tą uždarą valstybę. D. Trumpas yra sakęs, kad Vašingtonas gali svarstyti ne tik diplomatines, bet ir karines priemones siekiant pažaboti Pchenjano branduolines ambicijas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sutarė siekti griežtesnių sankcijų Šiaurės Korėjai, savaitgalį surengusiai kol kas galingiausią savo branduolinį bandymą, informavo Berlynas. Abu lyderiai per pokalbį telefonu „pritarė nuomonei, kad tarptautinė bendruomenė turi didinti spaudimą Šiaurės Korėjos režimui ir kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba privalo skubiai paskelbti naujas, griežtesnes sankcijas“, sakė A.Merkel atstovas spaudai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pakartojo, kad prieš Šiaurės Korėją bus nukreipta „ugnis ir įtūžis“, jeigu ši šalis toliau grasins Amerikai, ir pareiškė, kad jo griežtos kalbos galbūt „nebuvo pakankamai griežtos“. Vis dėlto JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) vėliau atrodė šiek tiek atsitraukęs nuo savo viršininko aštrios retorikos.

JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas) ketvirtadienį perspėjo, kad karas su Šiaurės Korėja būtų „katastrofinis“, bet, pasak jo, Vašingtono diplomatinės pastangos duoda rezultatų. Sakydamas kalbą viename renginyje Kalifornijoje, Pentagono vadovas teigė, kad jo pareiga ir atsakomybė – turėti parengtų karinių variantų, „jei jų prireiktų“, bet pabrėžė, kad šiuo metu JAV yra susitelkusios į diplomatines pastangas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį paskelbė sankcijas 18 Šiaurės Korėjos pareigūnų ir juridinių subjektų, o Jungtinės Valstijos pažadėjo „prireikus kitomis priemonėmis“ atsakyti į Pchenjano vykdomus raketų ir branduolinių užtaisų bandymus. Taryba vienbalsiai priėmė JAV parengtą rezoliuciją, pagal kurią į JT sankcijų sąrašą įtraukiamas numanomas Šiaurės Korėjos žvalgybos vadovas, 13 kitų pareigūnų ir keturi juridiniai subjektai.

Vakarų Afrikos šalių pajėgos ketvirtadienį įžengė į Gambiją suteikti pagalbos naujai prisaikdintam šios valstybės prezidentui Adamai Barrow, nes ilgametis lyderis Yahya Jammeh atsisako perduoti valdžią. Senegalo ir kitų keturių šalių pajėgos įžengė į šią mažytę turistams draugišką valstybę. Po prezidento prisaikdinimo, įvykusio praėjus septynioms savaitėms po ginčijamų rinkimų, žmonės išėjo į gatves švęsti, o prie jų prisidėjo ir kariuomenės vadas.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį per pirmąsias branduolinės sutarties su Iranu pasirašymo metines akcentavo šio dokumento „reikšmingus ir konkrečius rezultatus“ ir įspėjo neatšaukti susitarimo, palaikomo didžiųjų pasaulio valstybių.

Izraelis atidėjo trečiadienį turėjusį įvykti balsavimą dėl leidimų šimtams naujų namų žydų nausėdijose, ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu paprašius neeskaluoti konflikto su Jungtinėmis Valstijomis, pranešė vienas pareigūnas. Jeruzalės miesto tarybos narys Hananas Rubinas, priklausantis statybų leidimų išdavimą svarstančiam planavimo komitetui, naujienų agentūrai AFP sakė, kad apie premjero prašymą tarybos narius informavo komiteto pirmininkas.

Rusijai parėmus, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį nubalsavo už greitą JT stebėtojų nusiuntimą į Alepą stebėti evakuacijos ir pranešinėti apie šiame apsiaustame Sirijos mieste likusių civilių likimą. Taryba vienbalsiai priėmė Prancūzijos parengtą rezoliuciją, kuri žymi pirmą per daug mėnesių pasaulio galių vienybės pademonstravimą dėl krizės Sirijoje.

Lietuva reiškia paramą į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą kandidatuojančiai Lenkijai, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija po surengtų konsultacijų tarp šalių Jungtinių Tautų departamentų vadovų.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šeštadienį balsuos dėl dviejų konkuruojančių rezoliucijų. Vieną jų parengė Prancūzija, ir joje raginama nutraukti antskrydžius Alepo mieste. O antrą rezoliuciją parengė Rusija, ir joje neminimas bombardavimo sustabdymas. Manoma, kad Rusija pasinaudos savo veto teise ir blokuos prancūziškąją rezoliuciją, kurią remia Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija. Joje taip pat kalbama apie visų karinių skrydžių virš Alepo sustabdymą.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sutiko pradėti rengti naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, kai tarptautinė bendruomenė pasmerkė šios valstybės įvykdytą penktąjį branduolinį bandymą. Per penktadienį vykusį uždarą posėdį Taryba griežtai pasmerkė naujausią bandymą ir nutarė pradėti rengti naują rezoliuciją pagal JT chartijos 41-ąjį straipsnį, numatantį galimybę paskelbti sankcijas.

Šiaurės Korėja penktadienį išbandė dvi vidutinio nuotolio balistines raketas, praėjus porai dienų po to, kai šalies lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) pažadėjo surengti virtinę atominių užtaisų sprogdinimų ir raketų paleidimų, tvyrant padidėjusiai karinei įtampai.

Įsakymą Šiaurės Korėjos karinėms pajėgoms ruoštis branduoliniam puolimui pateikė šios „demokratinės respublikos“ lyderis Kim Jong Unas. Jis taip pat tvirtina, kad Šiaurės Korėja peržiūrės savo karinę doktriną ir bus pasiruošusi suduoti „prevencinę ataką“, praneša agentūra „Yonhap“. „Turime būti visada pasiruošę bet kuriuo metu paleisti mūsų branduolines kovines galvutes “, – Kim Jong Uno žodžius penktadienį citavo Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sekmadienį griežtai pasmerkė Šiaurės Korėjos įvykdytą raketos paleidimą ir sutarė imtis veiksmų, kad artimiausiu metu būtų paskelbtos naujos sankcijos, kuriomis Pchenjanas būtų nubaustas už „šiuos pavojingus ir rimtus pažeidimus“. Palaikoma Kinijos, kuri yra Pchenjano sąjungininkė, Saugumo Taryba dar kartą paragino imtis „reikšmingų priemonių“, surengusi skubų posėdį po to, kai Šiaurės Korėja paskelbė, kad jos raketa nešėja iškėlė į orbitą palydovą.

Jungtinės Tautos, JAV, sausio 6 d. (AP-AFP-BNS). Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį sutarė rengti naujas priemones prieš Šiaurės Korėją, kurioje atliktas ketvirtas branduolinis bandymas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį surengs neeilinį posėdį Niujorke, kai Šiaurės Korėja paskelbė įvykdžiusi „sėkmingą vandenilinės bombos bandymą“, pranešė diplomatai. Jungtinių Tautų ir Japonijos inicijuotas 15 Saugumo Tarybos narių pasitarimas vyks už uždarų durų.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį įgaliojo šalis „imtis visų būtinų priemonių“ kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), paskelbusi rezoliuciją, kuri buvo vienbalsiai priimta, praėjus savaitei po pražūtingų atakų Paryžiuje.

JAV prezidentas Barackas Obama sekmadienį nurodė šalies vyriausybei pasiruošti atšaukti sankcijas Iranui pagal istorinę sutartį dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, sudarytos tarp šešių galingųjų šalių ir Teherano. B.Obamos nurodymas buvo paskelbtas praėjus 90 dienų po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba išreiškė palaikymą sutarčiai tarp šešių galingųjų šalių ir Teherano, pasirašytai Vienoje liepos 14 dieną.

Po aštuonerių metų derybų liepos mėnesį Kijeve bus pasirašyti galutiniai susitarimai dėl bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados sukūrimo. „Vakar susitikę su Ukrainos gynybos ministru ir Lenkijos gynybos ministru sutarėme, kad paskutiniai patikslinimai mūsų techniniam susitarime dėl Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos brigados bus pasirašyta liepos mėnesį, - Lietuvos žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

  Jungtinių Tautų Saugumo Taryba rinksis šeštadienį svarstyti Rusijos pasiūlymo dėl humanitarinės pauzės Jemene, kur Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos karo aviacija bombarduoja sukilėlių objektus, pranešė diplomatai. Rusija 15 narių Tarybą sušaukė nerimaudama dėl didėjančio civilių žūčių skaičiaus per kovas Jemene.

 Rusija, Kinija, Venesuela ir Angola ignoravo Lietuvos organizuotą neformalų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikimą dėl žmogaus teisių padėties Kryme, kurį prieš metus aneksavo Rusija. „Šį įvykį laikome kontrproduktyviu ir provokatyviu. Tai nepatenka į JT Saugumo Tarybos sferą“, - sakė Rusijos misijos Jungtinėse Tautose atstovas Aleksejus Zaicevas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį balsuos dėl Australijos parengto rezoliucijos projekto, kuriame reikalaujama suteikti tarptautinę prieigą prie Malaizijos lėktuvo katastrofos vietos Ukrainoje ir paskelbti nelaimės rajone paliaubas, diplomatams aktyviai spaudžiant Rusiją pritarti dokumentui.

Kai prieš pat Krymo referendumą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siekė priimti rezoliuciją, raginančią viso pasaulio valstybes nepripažinti jo rezultatų, niekam nebuvo nuostabu, kad Rusija pasiūlymą vetavo. Kita vertus, Kinijos susilaikymas nuo balsavimo sulaukė gerokai daugiau dėmesio, spekuliacijų ir interpretacijų. Toks žingsnis nėra keistas – Kinija yra įsprausta į kampą dėl įvykių Kryme. Pasak „Foreign Policy“, to yra kelios priežastys.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę aidint fanfaroms Kremliuje ir skambant pasipiktinimo balsams Vakaruose dėjo parašą po sutartimi dėl Krymo aneksavimo, vienas artimiausių jo patikėtinių skubėjo į Aziją stiprinti ryšių su Maskvos rytinėmis sąjungininkėmis.

Lietuvai pirmininkaujant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai (JT ST), vasario 13–22 dienomis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su darbo vizitu lankysis JAV, Niujorke, kur vadovaus atviriems Saugumo Tarybos debatams, diskutuos apie JT ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą stiprinant tarptautinę taiką ir stabilumą. Vasario 19 d. L. Linkevičius pirmininkaus atviriems JT ST debatams dėl būtinybės sustiprinti teisės viršenybės principų taikymą Jungtinių Tautų misijų veikloje.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba surengė specialią sesiją, per kurią buvo aptarta saugumo padėtis Kosove. Sesija surengta po to, kai per praėjusią savaitę įvykusį sprogimą etniškai padalintame Mitrovicos mieste žuvo vienas žmogus.

Kinija ketvirtadienį pareiškė nepritarianti naujų sankcijų Iranui įvedimui. Pekinas aiškina ir toliau sieksiantis, kad ginčas dėl Teherano vykdomos branduolinės programos būtų sprendžiamas diplomatiniu keliu. „Mes dėjome diplomatines pastangas ir manome, kad jos vis dar nėra išsemtos. Mes kartu su kitais dalyviais ir toliau dirbsime, kad šis ginčas būtų išspręstas“ - pareiškė Kinijos Užsienio reikalų ministras Qinas Gangas.

Prabėgus vos kelioms valandoms po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vienbalsiai pasmerkė pirmadienį Šiaurės Korėjos įvykdytus požeminius branduolinio ginklo bandymus, Pchenjanas išbandė dar 2 savo turimas trumpojo nuotolio raketas. Raketos buvo paleistos iš šalies rytinėje pakrantėje esančios karinės bazės. Raketų bandymai atlikti JT Saugumo Tarybai besiruošiant diskutuoti apie tai, kaip reikia nubausti komunistinį Šiaurės Korėjos režimą dėl įvykdyto branduolinio ginklo bandymo.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pradėjo misiją Afrikoje. Kaip skelbia BBC, Saugumo Tarybos narės susipažins su padėtimi Afrikoje ir bandys surasti galimas išeitis iš žemyną siaubiančių karų. Pirmasis susitikimas vyks su Somalio Vyriausybe bei jos oponentais, po to Saugumo Tarybos nariai vyks į Sudaną bei dar kelias kariaujančias Afrikos valstybes. Kadangi buvo nuspręsta, kad rengti susitikimą pačiame Somalyje yra pernelyg pavojinga, tai susitikimo vieta buvo perkelta į Džibutį.

JAV kariuomenė neigia pranešimus apie jos pajėgų Pietų Somalyje vykdomus oro smūgius, nukreiptus prieš islamistų kovotojus. Pareigūnų teigimu, pirma ir paskutinė tokio pobūdžio ataka buvo pirmadienį, pranešė BBC.JAV pastaruoju metu susiduria su aštria kritika dėl įsikišimo į Somalio konfliktą. Pirmadienį amerikiečių karo lėktuvas pabandė sunaikinti įtariamus “al-Qaedos” teoristų tinklo aktyvistus.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį (07-22) Niujorke aptars įtemptą padėtį Irake. Institucijai priklausančių šalių atstovai diskutuos apie JT generalinio sekretoriaus Kofi Annano (Kofio Anano) pranešimą, kuriame šis, be kita ko, reikalauja "aiškaus tvarkaraščio" amerikiečių ir britų okupacinėms pajėgoms iš šalies išvesti. Vašingtonas šį reikalavimą jau atmetė.

Jungtinės Valstijos netrukus atsisakys pastangų diplomatinėmis priemonėmis išspręsti Irako krizę, sekmadienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėja nacionalinio saugumo klausimais Condoleezza Rice (Kondoleza Rais). "Kol kas mes vadovaujamės diplomatija, be tai negalės tęstis labai ilgai, - sakė ji televizijos kanalui NBC.