Už rezoliucijos projektą balsavo tik dvi iš 15 Saugumo Tarybos narių. Šis rezultatas pabrėžė atotrūkį tarp Vašingtono ir jo sąjungininkių Europoje po JAV prezidento Donaldo Trampo sprendimo 2018 metų gegužę pasitraukti iš sutarties su Iranu.
Teheranas šaipėsi iš D. Trumpo administracijos nesugebėjimo užsitikrinti daugiau kaip vieną palaikymo balsą. Rezoliuciją, be JAV, parėmė tik Dominikos Respublika.
Visos Vašingtono sąjungininkės Europoje balsuojant susilaikė.
„Per Jungtinių Tautų istorijos 75 metus Amerika dar niekada nebuvo tokia izoliuota“, – per „Twitter“ parašė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abasas Musavis.
„Nepaisant visų kelionių, spaudimo ir piršimo Jungtinės Valstijos sugebėjo mobilizuoti tik vieną mažą šalį [balsuoti] kartu su jomis“, – pridūrė jis.
Balsavimo rezultatas didina tikimybę, kad Jungtinės Valstijos mėgins vienašališkai spausti grąžinti Jungtinių Tautų sankcijas Iranui. Ekspertai sako, kad tokie mėginimai gali nugramzdinti Saugumo Tarybą į vieną didžiausių diplomatinių krizių per šios institucijos istoriją.
„Nepateisinama“
„Saugumo Tarybos nesugebėjimas ryžtingai veikti ginant tarptautinę taiką ir saugumą yra neatleistinas“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjo pranešime.
Iranui taikomas nebranduolinės ginkluotės embargas turi baigtis spalio 18 dieną, kaip numatyta JT rezoliucijoje dėl 2015 metų liepą pasirašytos daugiašalės sutarties dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, oficialiai vadinamos Bendru išsamių veiksmų planu (JCPOA).
Pagal šį susitarimą, sudarytą vadovaujant tuomečiam JAV prezidentui Barakui Obamai, Iranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę veiklą mainais į sankcijų sušvelninimą ir kitas nuolaidas.
D. Trumpui vienašališkai išvedus JAV iš susitarimo, atnaujinus sankcijas ir „maksimalaus spaudimo“ kampaniją, Teheranas atliko nedidelių, bet eskaluojamų žingsnių, toldamas nuo JCPOA sąlygų laikymosi ir reikalaudamas švelninti sankcijas, kaip buvo susitarta.
Europos šalys, pasirašiusios susitarimą kartu su Rusija ir Kinija, reiškė palaikymą siūlymams pratęsti jau 13 metų galiojantį įprastinės ginkluotės embargą, sakydamos, kad jam pasibaigus gali iškilti grėsmė Vidurio Rytų stabilumui.
Vis dėlto jos pripažino, kad prioritetas yra išsaugoti JCPOA.
JAV pasiūlytame rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, faktiškai raginama ginkluotės embargą Iranui pratęsti neribotam laikui. Diplomatai sakė, kad toks scenarijus sukeltų grėsmę branduoliniam susitarimui.
Iranas pabrėžia, kad turi teisę gintis ir kad draudimas jam įsigyti ginkluotės arba ją eksportuoti reikštų branduolinio susitarimo pabaigą.
M. Pompeo paskelbė, kad šalys nesugebėjo apsispręsti paremti JAV siūlymo maždaug per pusvalandžio laikotarpį, prieš Indonezijai, šiuo metu pirmininkaujančiai Saugumo Tarybai, paskelbiant oficialius balsavimo rezultatus, įskaitant du balsus „prieš“ ir 11 susilaikiusių.
Prieš rezoliuciją, kaip ir tikėtasi, balsavo Rusija ir Kinija – nuolatinės Saugumo Tarybos narės, turinčios veto teisę.
„Rezultatai dar kartą parodė, kad vienašališkumas neturi jokios paramos ir kad įbauginti nepavyks“, – sakoma Kinijos atstovybės prie JT „Twitter“ žinutėje.
„Šuolis atgal“
Vokietijos ambasadorius Giunteris Zauteris sakė, kad „reikia daugiau konsultacijų“, kad būtų „rastas sprendinys, priimtinas visoms Tarybos narėms“.
Kalbėdamiesi telefonu D. Trumpas ir Prancūzijos prezidentas Emaniuelis Makronas „aptarė būtinybė JT skubiai imtis veiksmų, kad būtų pratęstas ginkluotės embargas Iranui“.
Anksčiau penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino Kinijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Vokietijos ir Irano lyderius vaizdo konferencijos formatu skubiai aptarti opius klausimus, kad būtų išvengta padėties eskalavimo Persijos įlankos regione.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu pagrasino pamėginti priversti JT grąžinti sankcijas Iranui, jeigu ginklų embargas nebūtų pratęstas, pasinaudojant kontroversiška „šuolio atgal“ schema.
M. Pompeo pateikė ginčijamą argumentą, kad Jungtinės Valstijos tebėra JCPOA dalyvės, nes jos yra minimos 2015 metų JT rezoliucijoje, todėl Vašingtonas gali priversti grąžinti sankcijas, jeigu pripažins Iraną pažeidžiančiu branduolinio susitarimo sąlygas.
Vašingtono sąjungininkės Europoje skeptiškai vertino JAV galimybes primesti sankcijas ir perspėjo, kad toks mėginimas gali delegitimizuoti Saugumo Tarybą.
Tikėtina, kad JAV „šuolį atgal“ paragins pritaikyti ateinančią savaitę.
Analitikai sakė įtariantys, kad Vašingtonas tyčia pateikė perdėm griežtą rezoliucijos projektą, žinodamas, kad Tarybos narės negalės jo priimti.
„Faktas, kad kiekvienas Jungtinėse Tautose mano, jog ši [rezoliucija] tėra įžanga į JAV pastangas inicijuoti šuolį atgal ir paskandinti Irano branduolinį susitarimą“, – AFP sakė analitinio centro „International Crisis Group“ JT reikalų ekspertas Ričardas Govanas.
