josifas stalinas

Niekas Rusijai nepadarė daugiau žalos, nei jos lyderis Vladimiras Putinas, kuris ketina ją valdyti iki pat savo gyvenimo galo. Tačiau kas bus, kai tas „gyvenimo galas“ ateis? Panašu, kad Rusija ne vien nesusiskaldys, bet Vakarai bandys visiems laikams deimperelizuoti Rusiją. Analitikų teigimu, tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Per gegužės 7-osios inauguraciją, Vladimiras Putinas įvairius konfliktus ir užkariavimus pavertė kertiniu savo politinio teisėtumo požymiu.

Kovo pradžioje pasibaigus Rusijos prezidento rinkimams Vladimiras Putinas „iškovojo“ dar vieną pergalę su triuškinančiu rezultatu – 87 proc. Tačiau V. Putinas nėra vienintelis autokratas, kuris siekia įtvirtinti savo valdžią rinkimais – ši tradicija tęsiasi bent nuo 1950 m. Josifas Stalinas Vienas žinomiausių Sovietų Sąjungos valdytojų buvo Josifas Stalinas.

Rusijos opozicijos žurnalistai, išanalizavę baudžiamąsias ir administracines bylas Rusijos teismuose 2018–2023 m., apskaičiavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagal represijų mastą jau seniai pranoko beveik visus sovietų vadovus, išskyrus vieną – Josifą Staliną. Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi didelio masto tyrimu, paskelbtu Rusijos opozicinio leidinio „Projektas“ interneto svetainėje.

1941 m. vasarą Hitlerio kariuomenė veržiasi per Estiją. Sovietų Sąjunga paskubomis evakuoja 42 tūkst. karių ir civilių iš Talino, tačiau jų vilkstinė patenka į baisiausią Antrojo pasaulinio karo pasalą jūroje. „Dėliojau pasjansą, kortos rodo, kad šis laivas niekada nepasieks Leningrado“, – atsidūsta „S/S Naissaar“ kapitonas Kalju. Krovininio laivo inžinierius neramiai žiūri į savo kapitoną, bet negali nieko padaryti. 1941 m. rugpjūtį „S/S Naissaar“ leidžiasi į ligšiol pavojingiausią kelionę.

JAV žurnalistas Tuckeris Carlsonas su trenksmu atvyko į Maskvą, kur jam buvo skirtas milžiniškas valstybinės propagandos dėmesys: amerikietis apsilankė balete, valgė restorane ir pakalbino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jis taip pat apkaltino visą Vakarų žiniasklaidą „bandymais nuslėpti tiesą“ ir gąsdino Trečiuoju pasauliniu karu.

Rusijoje visuomeninė veikėja, autoritetingo filosofo Aleksandro Zinovjevo našlė Olga pasipiktino „laisvamaniais filosofais“ ir pasiūlė sudaryti specialią jų „patriotiškumą ir patikimumą“ tikrinančią komisiją su melo detektoriais.

Karas, šiuo metu vykstantis tarp Rusijos ir Ukrainos, prasidėjo 2014 m. Jis prasidėjo nuo Rusijos ir Ukrainos nesutarimo, kur link turi sukti Ukraina. Šis klausimas buvo toks svarbus Maskvai, kad ji rizikavo savo santykiais su Vakarais aneksuodama Krymą ir įsiverždama į Rytų Ukrainą.  2022 metais Rusija išplėtė karą ir tai virto žemės drebėjimu Europai.

Eina 16-as Rusijos karo prieš Ukrainą mėnuo. Profesorius Vytautas Landsbergis yra sunerimęs dėl to, kaip šis karas vadinamas Vakaruose ir skatina Rusiją pagaliau pasisakyti, ji yra Vladimiras Putinas, ar ne.  Apie visa tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vytautu Landsbergiu.

Kai du bepiločiai orlaiviai rėžėsi į Kremliaus stogą gegužės pradžioje, Rusijos prezidento atstovui Dmitrijui Peskovui nereikėjo laukti tyrimo pabaigos, kad būtų nustatytas kaltininkas. Jis užtikrintai pareiškė, kad ataką surengė JAV, o ne Ukraina. „Kijevas daro tik tai, kas jam liepta“, – paaiškino jis.

Gegužės pradžioje įtampa tarp Rusijos gynybos ministerijos ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimos privačios karinės bendrovės „Wagner“ prasiveržė į viešumą. Ištisus mėnesius Wagnerio kariai vaidino pagrindinį vaidmenį Rusijos apgultyje prie Bachmuto ir tai darė milžiniškomis žmogiškomis sąnaudomis. Bet ir Prigožinas jau prarado kantrybę, apšaukė Rusijos karo vadus, generolus ir galimai net patį Putiną.

Lenkijos prezidentas ketvirtadienį prisiminė sovietų lyderio Josifo Stalino laikų žiaurumus, palygindamas juos su civilių žudynėmis Bučoje – miestu, kuris tapo įtariamų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu.  Prieš aštuoniasdešimt metų nacių kariai aptiko tūkstančių lenkų karininkų, kuriuos 1940-aisiais nužudė sovietų slaptoji policija, kūnus Katynės miške – šias žudynes Kremlius neigė iki 1990-ųjų.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Buvęs Rusijos ilgametis premjeras ir prezidentas, o dabar einantis specialiai jam sukurtas Saugumo tarybos vicepirmininko pareigas Dmitrijus Medvedevas šiurpino surinktus Rusijos gynybos pramonės įmonių vadovus diktatoriaus J. Stalino žodžiais. D. Medvedevas pacitavo 1941-ųjų J. Stalino telegramą tuometiniams karinės pramonės gamyklų vadovams: „Prašau jūsų sąžiningai ir laiku vykdyti tankų korpusų užsakymus Čeliabinsko traktorių gamykloje.

Pietiniame Rusijos Volgogrado mieste trečiadienį, 80-ųjų Sovietų Sąjungos pergalės šiame mieste vykusiame mūšyje prieš nacistinę Vokietiją metinių išvakarėse, buvo atidengtas naujas paminklas sovietų diktatoriui Josifui Stalinui.  Bronzinis J. Stalino biustas buvo iškilmingai atidengtas prieš ketvirtadienį įvyksiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Volgogradą, kur bus surengtas iškilmingas minėjimas ir karinis paradas.

Berlyno sienos griūtis 1989 m. ir Michailo Gorbačiovo atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos prezidento pareigų 1991 m. pažymėjo SSRS žlugimo pradžią, bet ne patį žlugimą. Nors po 1991 m. SSRS nustojo egzistuoti, kaip juridinis asmuo, SSRS žlugimas vyksta ir šiandien.

2014 metų pavasarį įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija buvo dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžia. Tuo metu tai sukėlė euforiją Rusijos visuomenėje, o Vladimiro Putino reitingai pasiekė rekordines aukštumas. Kremlius savo veiksmus suformulavo kaip „istorinio teisingumo atkūrimą“ ir daugelis Rusijos piliečių tai suprato būtent taip.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pritarė rezoliucijai, kuria Josifo Stalino Ukrainoje 4-ajame dešimtmetyje sukeltas badas pripažįstamas genocidu. Tekste sakoma, kad EP „pripažįsta Holodomorą, dirbtinai Ukrainoje tyčinės sovietų režimo politikos sukeltą 1932–1933 metų badą, ukrainiečių tautos genocidu“....

Vokietijos parlamento nariai trečiadienį pritarė rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus Josifo Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas pripažįstamas genocidu. Bendras Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos ir opozicijoje esančių konservatorių tekstas, kuriuo Berlynas priima Kyjivo vartojamą terminą, parengtas kaip „įspėjimas“ Rusijai. Dėl jos invazijos Ukrainai šią žiemą gali grėsti bado krizė.

Vokietijos parlamento nariai ketina pritarti rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus Josifo Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas būtų paskeltas genocidu.  Rengiamos rezoliucijos tekstą penktadienį matė naujienų agentūra AFP. Bendras Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos ir opozicijoje esančių konservatorių tekstas rengiamas kaip „įspėjimas“ Rusijai. Dėl jos invazijos Ukrainai šią žiemą gali grėsti bado krizė.

Šri Lankos teismas pirmadienį paleido už užstatą įtakingą kairuolį profsąjungos lyderį Josephą Staliną, kurio areštą, išprovokavusį plataus masto protestus, pasmerkė tarptautinė bendruomenė. Per kelis mėnesius trukusias demonstracijas, pasiekusias kulminaciją liepą, kai pabėgo ir atsistatydino prezidentas Gotabaja Rajapaksa (Gotabaja Radžapakša), policija sulaikė dešimtis asmenų, kaltinamų viešosios nuosavybės gadinimu.

Nuo 2022 m. pavasario Rusijos visuomenę persmelkė nauja siaubinga jėga. Aktyvistai, protestavę prieš „specialiąją operaciją“ Ukrainoje, labai greitai pakliuvo į kalėjimus.

Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas. Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.

Pulitzerio premijos laureatas George’as Frostas Kennanas, prieškario ir pokario metais dirbęs JAV atstovybėje SSRS, o vėliau ilgiems dešimtmečiams suformavęs JAV atgrasymo politiką Sovietų Sąjungos atžvilgiu sakė, kad su sovietiniais komunistais bendradarbiauti yra neįmanoma ir kad rusai supranta tik jėgos kalbą, nors ir akcentavo atgrasymo politiką.

Pragaras džiūgauja. Hitleris muistosi ir laimingas nenustygsta vietoje, o Stalinas ramiai papsėdamas papirosą raito ūsus iš pasitenkinimo. Jų įpėdinis Vladimiras Putinas dirba iš peties ne tik žudydamas tūkstančius nekaltų ukrainiečių, bet ir prikeldamas iš numirusių jų idėjas. O nekromantija rusų valdžia užsiiminėja jau daugiau nei dešimtmetį.

Diktatoriai, kurie yra žinomi visam pasauliui dėl baisių nusikaltimų prieš savo žmones, o kai kurie netgi maitino žmones aligatoriams ir davė įsakymus žudyti nekaltus vaikus. Per visą istoriją diktatoriai išgarsėjo kaip beveik kiekvienos karo istorijos piktadariai ir sadistai. Šie tironai padarė žiaurius nusikaltimus savo žmonėms, įskaitant jų maitinimą aligatoriais, kanibalizmą arba siaubingą vaikų žudymą. Dėl jų veiksmų jų šalys patyrė didžiulius nuostolius.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį paskelbė pradėjęs dirbti savo kolonijos siuvimo ceche, nes jam buvo nurodyta imtis darbo.  Balsingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas vasarį buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas. Jis kali kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.

SSRS diktatoriaus Josifo Stalino proanūkis Selimas susipyko su savo tėvu ir įsivėlė į teismų maratoną. Žymiojo tirono Josifo Džiugašvilio proanūkis yra kurčnebylys ir jau daugelį metų jis, kaip pats teigia, negali patekti į savo namus. Selimas Bensaadas, kurio mama Galina Džiugašvili buvo vokiečių nelaisvėje nužudyto J. Stalino sūnaus Jakovo dukra, o tėvas – alžyrietis Hoseinas Ben Saadas, gimė Maskvoje ir gyveno su mama.

Kalbėdamas su Volgogrado (Rusija) veteranais Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prilygino „išpuolius prieš Staliną“ Antrojo pasaulinio karo rezultatų neigimui. Vėliau politikui teko teisintis, kad „jo žodžiai buvo iškraipyti“. BBC atkreipė dėmesį, kad tiek S. Lavrovas, tiek bendravardis gynybos ministras Šoigu ženkliai padidino savo viešų pasisakymų skaičių artėjant rugsėjo mėnesio rinkimams į Rusijos dūmą.

Baltijos kelio simbolikos neištrins jokios istorinės peripetijos, o tuomet parodyta lietuvių, latvių ir estų bendrystė nėra mitas, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. Pirmadienį minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio dieną Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukas bei prisiminti Baltijos kelio akciją.

Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši pelninga prekyba dvokia nusikaltimais ir melu, taip pat yra permerkta krauju ir ašaromis. Kinijos komunistų partija irgi laikosi leninizmo kaip veiksmingos politinės organizacijos doktrinos, bet atsikratė neįgyvendinamų marksistinės ekonomikos idėjų.

Beveik 30 metų trukęs Josifo Stalino valdymas SSRS buvo apipintas įvairiomis istorijomis. Apie diktatoriaus sveikatą taip pat buvo daug kalbama, o kai kurios pikantiškos istorijos paaiškėjo tik praėjus daugeliui dešimtmečių po jo mirties. Pasirodo, kad sovietų vadas ne tik įtariai žvelgė į tradicinę mediciną, bet ir vartojo draudžiamus preparatus. Istorikas Aleksejus Bogomolovas „kp.

Ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodė žinia, jog mirė sovietinio kino žvaigždė rusų aktorius Andrejus Miagkovas, daugeliui gerai žinomas iš populiaraus naujametinio filmo „Likimo ironija, arba po pirties“ („Ironija sudby, ili S liogkim parom!“). Jam buvo 82 metai. Šeštadienio rytą Maskva atsisveikina su žinomu aktoriumi. Šiandieną artimieji, kolegos ir gerbėjai jį mato paskutinėje kelionėje. Jo pažįstami atsveikindami su juo prasitarė, koks jis buvo žmogus. „Gaila, kad jis išvyko.

Josifo Stalino pavardė giliai įsirėžusi į istorijos vadovėlių puslapius. Sukūręs represijų pilną režimą, jis Sovietų Sąjungą valdė smurtu, alkoholiu ir krauju. Tačiau pasiekti politiniai tikslai slėpė sunkią vaikystę, asmeninio gyvenimo nelaimes, sveikatos problemas ir nuožmų charakterį, kuris atsispindėjo ir šeimoje, – viską, apie ką Sovietų Sąjungos laikais nebuvo galima kalbėti.

Armėnija ir Azerbaidžanas sekmadienį atsidūrė ant karo slenksčio po to, kai armėnų separatistų kontroliuojamame nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione kilo įnirtingi mūšiai, per kuriuos abiejose pusėse žuvo ir kariškių, ir civilių, įskaitant mažiausiai vieną vaiką. Jau ne vieną dešimtmetį tęsiantis teritoriniam ginčui dėl Kalnų Karabacho, didžiausi nuo 2016 metų susirėmimai padidino naujo didelio masto karo tarp didžiausių priešų Azerbaidžano ir Armėnijos tikimybę.

Rusų aktyvistai sukūrė Josifo Stalino kvepalus – ne jį šlovinančius, o primenančius diktatoriaus žiaurumus. Kodėl tokie kvepalai išvydo dienos šviesą, išvysite netrukus. Prabangių kvepalų kūrėjai tokiu įvertinimu neapsidžiaugtų, bet rusų aktyvistams – tai pagyrimas. Jie pristato kvepalus J. Stalino „Didžiajam valymui“ atminti, kuomet nuo 1935-ųjų iki 1941-ųjų kalėjimuose buvo sušaudyti maždaug septyni milijonai žmonių.

Iki šiol žinojome, jog dėl Antrojo pasaulinio karo daugiausiai kalti Vakarai, kurie neatsiuntė į Maskvą rimtos derybų delegacijos prieš II Pasaulinį karą ir dėl to nebuvo kitos išeities rusams, kaip tik pasirašyti sutartį su Vokietija.

Mirė vokiečių kino kūrėjas Josephas Vilsmaieris, sukūręs pribloškiantį filmą apie Stalingrado mūšį ir papasakojęs apie karo siaubus naujoms kartoms. Režisieriui buvo 81 metai. Jo agentas trečiadienį patvirtino, kad J. Vilsmaieris „mirė ramiai savo namuose“ Bavarijoje antradienį. 1993 metais J. Vilsmaierio sukurta juosta „Stalingradas“ pasakoja apie grupę vermachto karių, 1942 metais išsiųstų į Rytų frontą kovoti su sovietų armija pražūtingame mūšyje.

Rusijos tironas Josifas Stalinas (tikroji pavardė – Džiugašvilis) susilaukė trijų vaikų ir dešimties anūkų. Jam valdant SSRS susidūrė su milžiniškomis išorės ir vidaus problemomis, ir tai galimai atsispindi jo šeimos istorijoje. Dalies anūkų jis net nematė, o santykiai su vaikais buvo toli gražu ne idealūs.  Josifo Stalino vaikai: Jakovas Vyriausiasis Stalino sūnus Jakovas (1907-1943) buvo vedęs triskart, tačiau žuvo Antrojo pasaulinio karo metu.

Trenerei Laurai Stalinkevičiūtei it nulietų kūno formų galėtų pavydėti ne viena, vis dėlto ne visos pakeltų tokį griežtą režimą. Prieš 6 metus fitnesu susidomėjusi gražuolė dabar sporto salėje lankosi net 7 kartus per savaitę, o savo valgomus produktus sakosi galinti suskaičiuoti ant rankos pirštų.

Dažnas svečias „Scanoramoje“ – ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica – antradienio vakarą festivalyje pristatė naujausią savo dokumentinę juostą „Valstybinės laidotuvės“. Čia režisierius-kosmpopolitas vėl prikelia archyvinę medžiagą naujam gyvenimui, kuri leidžia akistata pažvelgti į 1953 m. vykusias Josifo Stalino laidotuves, rašoma pranešime spaudai.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, kuriame yra bandomas pateisinti 1939-ųjų SSRS ir Vokietijos nepuolimo paktas (Molotovo-Ribbentropo paktas), ne tik sukėlė kritikos bangą Baltijos šalyse, tačiau sulaukė ir Vakarų žiniasklaidos dėmesio. BBC skelbiama, kad Baltijos šalys pasmerkė tokį „skandalingą“ pareiškimą.

Per pasaulį tarsi viesulas nuvilnijęs serialas „Černobylis“ priminė, kad tai – ne vienintelė katastrofa Rusijos istorijoje. Šiandien apžvelgiame filmų penketuką, kuriems siužetą padiktavo tragiški įvykiai kosmose, povandeniniuose laivuose ir atominėse jėgainėse, nutikę Tarybų Sąjungos viešpatavimo metu ar dabartinės Rusijos laikais.

Komunistai, reikalaujantys sąžiningų rinkimų ir mojuojantys Stalino portretais, kad atkreiptų dėmesį į savo reikalavimus – tai atrodo panašu į absurdo komedijas kuriančio italų dramaturgo Dario Fo sugalvotą ironišką atomazgą. Kas toliau? Tarptautinė ksenofobų sąjunga? Anarchistų lygos taisyklių sąvadas? Vis dėlto jeigu praeitą savaitgalį būtumėt apsilankę Maskvoje, savo akimis būtumėt pamatę būtent tuo užsiimančius 4 000 Rusijos Federacijos komunistų partijos šalininkų ir jų sąjungininkų.

Rusijoje militarizmas pasiekė naują lygį, anksčiau matytą tik totalitarinėse valstybėse. Vaikų įtraukimas į karinę veiklą apima ne tik tradicinius kadetų korpusus, tačiau ir vidurines mokyklas, darželius ar bažnyčias. Šimtams tūkstančių įvairaus amžiaus vaikų yra diegiamos propagandinės Putino valdžios ir „aplink – vien priešai“ ideologijos.

Stalinistinė Šiaurės Korėja pompastiškai mini šalies įkūrėjo, dabartinio lyderio Kim Jong Uno senelio mirties metines. Iškilmėse dalyvavo ne tik tūkstančiai šalį valdančio elito atstovų, bet ir vis dažniau viešumoje pasirodanti Kim Jong Uno sesuo. Pchenjane dar vienas propagandinis spektaklis. Į mauzoliejų, kuriame palaidoti Kim Jong Uno senelio ir tėvo palaikai, jį atlydi armija ištikimiausių režimo lyderių. Šiaurės Korėjoje minimos 25-osios šalies įkūrėjo Kim Il Sungo mirties metinės.

Vienas populiarus rusų tinklaraštininkas, kritikuojantis Kremlių ir gyvenimą šiuolaikinėje Rusijoje, bet iki šiol rašydavęs prisidengęs slapyvardžiu „StalinGulag“, ketvirtadienį atskleidė savo tapatybę. Kandžiais pastebėjimais ir sarkastišku stiliumi garsėjantis tinklaraštininkas turi per 1 mln. sekėjų socialiniame tinkle „Twitter“ ir dar per 300 tūkst.

Rusijoje vis daugiau žmonių gerbia Josifą Staliną ir mano, kad jis atliko teigiamą vaidmenį jų šalies raidoje, rodo antradienį paskelbti sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centr“ apklausos rezultatai. Remiantis jos rezultatais, 51 proc. respondentų teigiamai vertina J. Stalino veiklą – tai yra daugiausia per pastaruosius 20 metų. 4 proc. apklaustųjų pareiškė, kad žavisi „vado“ įvaizdžiu, 41 proc. atsakė, jog gerbia šį veikėją, o dar 6 proc. sakė jam prijaučiantys.

Rusijos istorikų ir archeologų komanda išanalizavusi nuotrauką, padarytą vieno nacistinės Vokietijos piloto, nustatė, kur Maskvoje yra masinės kapavietės, kuriose palaidoti tūkstančiai žmonių, įskaitant daugelio okupuotų Baltijos šalių veikėjų, sušaudytų per Josifo Stalino vykdytas represijas. Apie tai, kad pietvakarių Maskvos rajone Komunarkoje slypi masinės kapavietės, paaiškėjo paskutinėmis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis, kai KGB paviešino savo archyvus.

Paaiškino, kodėl jis net labiau pavojingas už Staliną