Moteris gimė Berestove, Ukrainoje, jos motina buvo rusė, o tėvas – ukrainietis. Ji – sovietinis žmogus iki smegenų kaulų ir jaučia stiprią nostalgiją sovietų laikams, kuomet sveikatos apsauga ir išsilavinimas buvo nemokami.
„Prieš Pergalės dieną man davė užduotį surasti penkis išgyvenusius Kursko mūšį. Aš radau tris. Mažai kas iš mūsų dar gyvas“, – aiškina M. Rochlina.
Beveik kiekvieną dieną ji važiuoja 40 kilometrų iki Maskvos, kur dirba organizacijoje, padedančioje veteranams.
Išlikusios karo liudininkės pasakojimas
Marija savo gyvenimo istoriją pasakoja be užsikirtimo: kulkosvaidžiu išmoko šaudyti dar mokykloje, o kai Vokietija 1941-aisiais įsiveržė į SSRS ji buvo 10 klasėje.
Po trijų dienų ji gavo telegramą: „Pasiimkite su savimi šaukštą ir puodelį, ruoštis karinei tarnybai!“
Po to ji atsidūrė tiesiog vokiečių bombarduojamos geležinkelio stoties epicentre. Ji dalyvavo keliuose žymiuosiuose pasaulinės istorijos mūšiuose – Stalingrado, Kursko, Dnepro, o taip pat ir Prahos išlaisvinimo. Ji tvirtina, kad niekuomet nepamirš siaubingas sprogimų bangas, kuomet 1942 metais buvo bombarduojamas Stalingradas. „Žmonės degė. Aš pati mačiau, kaip Volgos upė pradėjo virti“, – pasakojo ji.
Karo metu Marija dirbo medicinos seserimi ir nuolat evakuodavo sužeistuosius. Ji visą laiką bijojo patekti į nelaisvę vokiečiams, o kariai, anot jos, su moterimis elgėsi itin žiauriai.
Karo pabaigoje 17 sunkiai sužeistų sovietų karių gulėjo apkasuose vokiečių žemėje. „Vieną moterį paėmė į nelaisvę ir išprievartavo. Po to jai nupjovė krūtis, o tarp kojų įsmeigė kuolą“, – prisimena karo dalyvė.
Pirmąjį Stalingrado bombardavimą M. Rochlina išgyveno, tačiau ją prigavo šalčiai. Ji nešiojo vatines kelnes, medvilninį megztuką, kepurę, avikailį ir vilnonius batus. „1943-ųjų sausį mes nusprendėme vokiečius bombarduoti. Tai nusinešė daug gyvybių iš abiejų pusių“, – pasakojo moteris.
Ji prisimena, kad po mūšio buvo itin sunku sušilti. Ji atsigulė šalia trijų lavonų, anot jos tai buvo vokiečiai. Kūnai dar buvo šilti. Tačiau ir jų kraujas akimirksniu sustingdavo ir pavirsdavo į ledą.
Po mūšio buvo surenkami lavonai. Ją suvertė į vieną krūvą su kitais. „Aš pamenu, kad mano koja sujudėjo ir kažkas sušuko: „Ji gyva!“
Apie Staliną geros nuomonės, o Putinas – vagis
Marija pagarbiai atsiliepia apie diktatorių Josifą Staliną, mano, kad šiandien nebėra stiprių lyderių. „Putinas visą laiką teigia, kad negalima pamiršti karo, tačiau jis pavertė patriotizmą į kažkokį šou ir bando pasisavinti pergalę. Tačiau karą laimėjau aš ir Sovietų Sąjunga“, – pasakojo leidiniui rusė.
Kaip ir daugelis veteranų, vis dar garbinančių komunizmą, ji kritiškai nusiteikusi Vladimiro Putino atžvilgiu, juk jis nenori grąžinti sovietinės sistemos. „Putinas išdavė veteranus, jis leido oligarchams išgrobti Rusiją. Aš tikiuosi susitikti su juo gegužės 9-ąją ir pasakyti, ką galvoju šiuo klausimu“, – aiškino ji.
Nepaisant to, kad ji gauna gerą pensiją, leidžiančią jai netgi išlaikyti vaikus, ji teigia, kad daugelis veteranų yra labai neturtingi.
Putinas demonstruoja naujus rusiškus tankus
Tuo metu gegužės 9-ąją Maskvos centrines gatves užgrius senos ir naujos karinės technikos šuorai, kad atšvęstų sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją.
Balandžio 18-ąją Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad šiais metais karinis paradas pirmą sykį vyks dalyvaujant nepilotuojamoms raketų sistemoms, tokioms kaip „Uran-9“ ir „Uran-6“, o taip pat artimojo nuotolio poveikio bepilotis „Korsar“.
Ekonominės ES ir JAV sankcijos, o taip pat ir ilgam kritusios naftos kainos, spaudžia karo biudžetą. Rusų karinės išlaidos, bent jau nepriklausomų analitikų teigimu, per praėjusius metus krito penktadaliu, lyginant su praėjusiais metais.
Antrasis pasaulinis karas baigėsi Sąjungininkų pergale 1945 metais. Vėlų gegužės 8-osios vakarą Vokietija kapituliavo. Nuo tol Sovietų Sąjunga, o po to – ir Rusija, švenčia gegužės 9-ąją kaip Pergalės dieną.
Veteranų skaičius mažėja su kiekvienais metais. 2017-ųjų balandį Rusijoje buvo likę apie 1,8 mln. Antrojo pasaulinio karo veteranų
